Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Maškevičienės, Erikos Misiūnienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti atsakovės T. Ž. turimas prievoles kreditoriams, kurios atsirado po ieškovo ir atsakovės santuokos nutraukimo 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu, atsakovės asmeninėmis prievolėmis; priteisti ieškovui O. B. asmenine nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (namų valdą), esantį (duomenys neskelbtini): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58,00 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 7) 23,00 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o atsakovei priteisti iš ieškovo pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63 000 Eur. Arba tenkinti alternatyvų prašymą: priteisti atsakovei T. Ž. asmenine nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą (namų valdą), esantį (duomenys neskelbtini): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58,00 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 7) 23,00 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), o ieškovui priteisti iš atsakovės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63 000 Eur; priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2.1. 1996 m. balandžio 25 d. Vokietijos Federacinėje Respublikoje, Sibbesse miesto civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieškovo O. B. ir atsakovės T. Ž. buvo sudaryta santuoka, įrašo Nr. 3/1996. Santuokos metu (1998 m. sausio 28 d.) ieškovas ir atsakovė bendrąja jungtinės nuosavybės teise įsigijo nekilnojamąjį turtą (namų valdą), esantį (duomenys neskelbtini). Teigia, jog iš teismui pateikiamų rašytinių įrodymų matyti, jog VĮ Registrų centro duomenimis, bendra šio šalių santuokos metu įgyto ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausiusio turto vertė šiuo metu siekia 125 142 Eur, o remiantis 2016 m. kovo 18 d. UAB „OBER-HAUS“ turto vertės nustatymo pažymos duomenimis, bendra nekilnojamųjų daiktų kaina atitinkamai sudaro 126 000 Eur.

2.2. 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Alfield (Leine) teismo sprendimu tarp šalių 1996 m. balandžio 25 d. sudaryta santuoka buvo nutraukta. Teigia, jog nutraukiant šalių santuoką nebuvo išspręstas šalių santuokoje įsigyto turto padalijimo klausimas.

3. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė pateikė priešieškinį, kuriuo prašė padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (įmonių ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijas, šių įmonių pelną bei automobilius, esančius Vokietijoje, įgytus santuokos metu); 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus pastaruosius metus, susidariusį iki šalių nepilnametės dukters pilnametystės; 3) priteisti išlaikymą atsakovei; 4) turtą, įgytą santuokos metu, pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe; 5) priteisti neturtinę žalą; 6) atsakovės skolas pripažinti ieškovo asmeninėmis skolomis, jų sumą priteisiant atsakovei ir kt.

4.1. Namas, esantis (duomenys neskelbtini), atsakovės ir jos tėvų buvo įgytas tik iš jų asmeninių lėšų. Nurodė, kad po santuokos nutraukimo namas ir visi ūkiniai pastatai buvo kapitaliai suremontuoti ir modernizuoti tik atsakovės ir jos tėvų lėšomis, jėgomis, pastangomis ir dėka. Teigia, jog šio namo ir žemės sklypo vertė buvo padidinta atsakovui visiškai nedalyvaujant, nieko neinvestuojant, ten negyvenant ir absoliučiai neprisidedant prie namo kapitalinio remonto ir modernizavimo darbų, visų langų, sienų, durų pakeitimo, visiško namo apšiltinimo, visų radiatorių keitimo, visos šildymo ir santechnikos sistemos pakeitimo, signalizacijos įrengimo, grindų atnaujinimo, naujų kambarių įrengimo ir sienų nugriovimo, įrengimo ir kt.

4.2. Ieškovas du kartus buvo įsilaužęs į namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogė daug daiktų, dokumentų ir dėl to padarė atsakovei didelę turtinę ir neturtinę žalą. Teigia, jog atsakovė taip pat prašo priteisti namo išlaikymo išlaidas.

5. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. Ž. prašo priteisti iš ieškovo O. B. 30 000 JAV dolerių skolos bei 5 procentus metinių palūkanų nuo 2016 m. rugsėjo 16 d. iki visiško atsiskaitymo dienos; priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nurodė, kad pagal 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartį atsakovas O. B. pasiskolino iš jos 30 000 JAV dolerių, kurie buvo skirti namo, adresu (duomenys neskelbtini) įsigijimui su sąlyga, kad perkamo santuokos metu turto dalis bus perrašyta jos anūkei D. B., kai ji taps pilnametė. Teigia, jog pagal sutarties sąlygas tuo atveju, jeigu O. B. atsisakys perrašyti savo dalį jos anūkei, jis privalo grąžinti 30 000 JAV dolerių ir 5 procentus metinių palūkanų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino bei priteisė O. B. asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58,00 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir 7) 23,00 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Priteisė iš O. B. kompensaciją – 63 000 Eur T. Ž. tokia tvarka – 15 000 Eur kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000 Eur – per 24 mėnesius mokant po 2 000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki pilno kompensacijos išmokėjimo. Prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažino asmeninėmis T. Ž. prievolėmis. Priešieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš O. B. 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų T. Ž., kitą priešieškinio dalį atmetė.

7. Pagrindiniai pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai:

7.1. Nurodė, kad priešieškinio dalis dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (įmonių ,,(duomenys neskelbtini)“, ,,(duomenys neskelbtini)“ ir ,,(duomenys neskelbtini)“ akcijų, šių įmonių pelno bei automobilių, esančių Vokietijoje, įgytų santuokos metu) padalijimo yra paliktinas nenagrinėtas, kadangi teismo nutartis dėl šio klausimo yra įsiteisėjusi. Taip pat Priešieškinio dalį dėl išlaikymo D. B. priteisimo atsisakė priimti, nes nepriimtas ir D. B. prašymas dėl jos įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais. Teigia, jog šios teismo nutartys taip pat yra įsiteisėjusios.

7.2. Nurodė, kad atsakovė prašymus dėl teismo posėdžių atidėjimo pradėjo teikti teismui perėjus į galutinę bylos nagrinėjimo stadiją, surinkus visus įrodymus, būtinus bylos išnagrinėjimui iš esmės. Teigia, jog teismas du kartus užklausė atsakovės gydymo įstaigos dėl atsakovės galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Tiek 2018 m. lapkričio 7 d., tiek 2018 m. gruodžio 5 d. VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro informacinėse pažymose nurodyta, kad T. Ž. sveikatos būklė leidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose. Darė išvadą, kad proceso koncentruotumo principo (t. y. reikalavimo bylą išnagrinėti greitai ir operatyviai) laikymasis nesikerta su pagrindinio proceso tikslu – atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti šalių ginčą atsakovei nedalyvaujant.

7.3. Nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų apie namo remonto, pagerinimo darbus. Teigia, jog byloje nėra jokių duomenų apie tai, kada (santuokos metu ar po jos nutraukimo) tokie darbai buvo (jei buvo) ir iš kokių lėšų atlikti. Todėl teismas mano, kad bendraturčių dalys yra lygios ir pagrindų nukrypti nuo jo padalijimo lygiomis dalimis nėra.

7.4. Nurodė, kad ieškovas pateikė dalinamo turto vertinimą, kuriame nurodyta turto vertė – 126 000 Eur. Atsakovė priešieškinyje nurodo, kad turto vertė yra 300 000 Eur. Teigia, jog iš viešai prieinamų nekilnojamojo turto pardavimo portalų – „alio.lt.“; „Aruodas.lt“; „plius.lt“ ir kitų matyti, jog toje vietovėje, kur yra ginčo namas ((duomenys neskelbtini)), panašių namų su žemės sklypais pardavimo kaina yra labai artima ieškovo pateiktoms VĮ Registrų centro ir UAB „OBER-HAUS“ nurodytoms šio turto kainoms. Pažymėjo, kad priešingų ar kitokių įrodymų atsakovė nepateikė, todėl pripažino, jog ginčo kaina yra 126 000 Eur.

7.5. Nurodė, kad atsakovė teisės į išlaikymą neįrodinėjo, o prašė teismo šią teisę pripažinti ir priteisti iš ieškovo 1 200 Eur išlaikymo kiekvieną mėnesį periodinėmis išmokomis. Pažymėjo, kad pareigą įrodyti, jog turimas turtas ar pajamos nėra pakankamos, t. y. neužtikrina minimalių poreikių, ir reikalingas išlaikymas tenka sutuoktiniui, reikalaujančiam priteisti išlaikymą, o tokių įrodymų atsakovė byloje nepateikė.

7.6. Nustatė, kad į bylą yra pateikta 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartis (jos kopija), pasirašyta I. Ž. ir O. B.. Teigia, kad teismui įpareigojus trečiąjį asmenį I. Ž. pateikti į bylą 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties originalą, I. Ž. jos pateikti negalėjo, kadangi ji paskolos sutarties originalo neturi (jis yra dingęs). Nurodė, kad trečiasis asmuo I. Ž. teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties egzistavimo faktą, t. y. sąskaitų išrašų, pajamų ir turto deklaracijų bei kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ar ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu (1998 m. sausio 25 d.) I. Ž. galėjo disponuoti paskolos sutartyje nurodyta piniginių lėšų suma.

7.7. Nurodė, kad nesant į bylą pateiktos paskolos sutarties originalo, klastojimo fakto atliekant ekspertizę nustatyti neįmanoma. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, sprendžiant klausimą dėl ginčo sutarties originalo realaus egzistavimo, teismas konstatavo, kad minėtos sutarties kopija nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis tokios sutarties buvimo faktą (CPK 185, 202 straipsniai). Teigia, jog paskolos sutarties kopija, nesant sutarties originalo ir kitų tokios sutarties sudarymą pagrindžiančių įrodymų, bei atsižvelgiant į aplinkybę, jog trečiojo asmens I. Ž. atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog šio dokumento pasirašymo aplinkybių ji nežino, suteikia pagrindą abejoti tokios sutarties egzistavimu. Darė išvadą, kad ginčo sutarties sudarymo faktas pripažintinas neįrodytu, todėl trečiojo asmens savarankiškus ieškinio reikalavimus dėl 30 000 JAV dolerių ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais (toliau – apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

9.1. Nurodė, kad pagal 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutartį ieškovas O. B. pasiskolino iš I. Ž. 30 000 JAV dolerių. Teigia, jog pagal šios sutarties sąlygas pinigai buvo paskolinti namo, adresu (duomenys neskelbtini), įsigijimui su sąlyga, kad perkamo santuokos metu turto ½ dalis bus perrašyta ieškovo ir atsakovės dukrai ir trečiojo asmens anūkei D. B., kai ji taps pilnametė (2015 m. sausio 17 d.). Nurodė, kad, vadovaujantis šios sutarties sąlygomis, tuo atveju, jeigu atsakovas atsisakys perrašyti savo ½ dalį namo D. B., jis privalo grąžinti I. Ž. 30 000 JAV dolerių ir 5 procentus metinių palūkanų. Pažymėjo, jog apie tai, kad O. B. atsisako įvykdyti savo įsipareigojimus, I. Ž. sužinojo, kai jos dukra atsakovė T. Ž. gavo jo 2016 m. rugsėjo 16 d. ieškinį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo.

9.2. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog I. Ž. nepateikė įrodymų, kad galėjo disponuoti tokia pinigų suma, bei tuo, jog buvo nelogiška skolinti pinigus žentui, o ne dukrai. Teigia, jog įrodymai dėl to, kad I. Ž. galėjo disponuoti tokiomis lėšomis, nėra išlikę, todėl teismas privalėjo spręsti dėl pateiktų kopijų įrodomosios galios. Taip pat pažymėjo, kad tuo metu, kai buvo paskolinti pinigai, ieškovas buvo trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais šeimos narys ir turėjo visišką jos pasitikėjimą.

9.3. Teigia, jog bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir nebuvo išklausyta atsakovė ir trečiojo asmens I. Ž. įgaliota atstovė T. Ž., kuriai buvo žinomos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės ir visa informacija apie šeimos santaupas. Teigia, jog T. Ž. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, prašė atidėti teismo posėdį, tačiau jos prašymas buvo atmestas.

9.4. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo priimtas netinkamai įvertinus pateiktus byloje rašytinius įrodymus, todėl liko neatskleista bylos esmė. Atkreipė dėmesį, jog teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl I. Ž. ieškinio reikalavimų), todėl teigia, kad šiuo atveju taikytinas absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.

10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo trečiojo asmens I. Ž. apeliacinį skundą atmesti bei Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti nepakeistą; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

11. Pagrindiniai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

11.1. Teigia, jog teismas sprendimo motyvuojamojoje (CPK 270 str. 4 d.) dalyje nurodė, kad trečiojo asmens I. Ž. savarankiški ieškinio reikalavimai dėl 30 000 JAV dolerių ir 5 procentų metinių palūkanų priteisimo atmestini, taip pat nurodė sprendimo atmesti apeliantės pareikšto reikalavimo motyvus. Pažymėjo, jog nors teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodė, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinys atmestas, tačiau mano, jog CPK 270 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytas pažeidimas nėra pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nes negalima pripažinti, kad toks pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto procesinio sprendimo priėmimui.

11.2. Nurodė, kad apeliantė byloje pateikė akivaizdžiai suklastotą skolos dokumentą. Teigia, jog teismui įpareigojus trečiąjį asmenį I. Ž. pateikti į bylą 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties originalą, apeliantė jo pateikti negalėjo, kadangi paskolos sutarties originalas yra dingęs. Atkreipia dėmesį, jog trečiasis asmuo I. Ž. teismui nepateikė kitų įrodymų, kurie patvirtintų paskolos sutarties egzistavimo faktą, t. y. sąskaitų išrašų, pajamų ir turto deklaracijų bei kitų rašytinių įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, ar ginčijamos paskolos sutarties sudarymo metu (1998 m. sausio 25 d.) I. Ž. galėjo disponuoti sutartyje nurodyta piniginių lėšų suma.

11.3. Ieškovo vertinimu, nors apeliantė skunde nurodė, kad nagrinėjant bylą nedalyvavo ir nebuvo išklausyta atsakovė ir trečiojo asmens I. Ž. įgaliota atstovė T. Ž., tačiau mano, kad jos parodymai nebūtų turėję lemiamos įtakos teismo išvadai dėl paskolos sutarties egzistavimo fakto nustatymo. Darė išvadą, kad jos nedalyvavimas nesutrukdė teismui teisingai išnagrinėti bylą, kadangi vadovaujantis kasacinio teismo praktika, giminystės ryšiai yra subjektyvus veiksnys, darantis įtaką liudytojų nurodomoms faktinėms aplinkybėms ir yra pagrindas pripažinti jų parodymus nepatikimais ir jais nesiremti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Apeliacinis skundas netenkintinas.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.

13. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, tai, kad ieškovės ir atsakovės (apeliantės) atstovai dalyvavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, mano, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

14. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais ieškinį dėl 30 000 JAV dolerių skolos ir palūkanų priteisimo teisėtumo ir pagrįstumo.

15. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bei įvertinęs apeliacinio skundo turinį, konstatuoja, jog apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, mano, jog teismas nepasisakė dėl visų aplinkybių, todėl neatskleidė bylos esmės.

16. Kasacinio teismo praktika įrodymų tyrimo ir vertinimo klausimais yra išplėtota ir nuosekli. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015 ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką). Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis.

17. Apeliantė tiek ieškinį, tiek apeliacinį skundą iš esmės grindžia 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties kopija bei nurodo, kad pagal sutarties sąlygas pinigai ieškovui O. B. buvo paskolinti namo, esančio (duomenys neskelbtini), įsigijimui su sąlyga, kad perkamo santuokos metu turto ½ dalis bus perrašyta ieškovo ir atsakovės dukrai ir trečiojo asmens anūkei D. B., kai ji taps pilnametė (2015 m. sausio 17 d.), priešingu atveju ieškovas privalės grąžinti I. Ž. 30 000 JAV dolerių skolą. Ieškovas, nesutikdamas su apeliantės argumentais, teigia, jog minėta paskolos sutartis yra suklastota, jis jos nepasirašė, todėl nesutinka su pareikštais reikalavimais. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Pagal CPK 184 straipsnį, jeigu pareiškiama, kad įrodymas yra suklastotas, teismas gali įpareigoti pareiškusį apie įrodymo suklastojimą asmenį pateikti suklastojimo įrodymus; tokiam pareiškimui patikrinti teismas taip pat gali skirti ekspertizę arba išreikalauti kitokius įrodymus. Taigi įrodinėjimo pareiga tenka pareiškusiai apie dokumento klastojimą šaliai, o teismas gali skirti ekspertizę klastojimo faktui nustatyti, kai yra tokio abejotino tikrumo dokumento originalas. Kai nėra dokumento originalo, tai patikrinti jo klastojimo fakto atliekant ekspertizę neįmanoma. Pateikus tik dokumento kopiją ir nesant originalo, įrodinėjimas vyksta ne pagal CPK 184 straipsnio, o pagal CPK 202 straipsnio taisykles dėl dokumento kopijos įrodomosios reikšmės. Tokiu atveju apie dokumento kopijos įrodomąją galią sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Dokumento kopijos įrodomoji reikšmė priskirta teismo diskrecijai, kuri įgyvendinama teismui įvertinus, ar yra kitų kopijos sudarymą ir turinį patvirtinančių pakankamų įrodymų (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013; 2016 m. rugsėjo 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-469/2016 41 punktą; 2017 m. kovo 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-86-415/2017 32 punktą).

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad kai nėra dokumento originalo, o tik kopija, teismas sprendžia, ar kopiją pripažinti įrodymu, ir vertina jos įrodomąją reikšmę nustatydamas bylos faktines aplinkybes. Kai dokumento originalas neišlikęs, jo kopija teismo gali būti pripažįstama įrodymu, atsižvelgiant į tai, kaip šioje kopijoje esantys duomenys dera ir / ar neprieštarauja kitoms bylos aplinkybėms bei kitiems įrodymų duomenims, ar kiti bylos įrodymai nepaneigia kopijoje išdėstytų duomenų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2013).

19. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. Ž. į bylą pateikė 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties kopiją bei nurodė, jog ieškovui O. B. paskolintos jos ir jos mirusio sutuoktinio santaupos, tačiau jokių kitų šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų į bylą ji nepateikė. Civiliniame procese išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Įvertindamas įrodymus teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais, turi nuspręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008.). Įvertinusi proceso šalių nurodomas aplinkybes bei byloje surinktus rašytinius įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog labiau tikėtina ieškovo O. B. išsakyta pozicija, jog jis nesiskolino 30 000 JAV dolerių namo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimui. Tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas daro įvertinęs tai, kad be 1998 m. sausio 25 d. paskolos sutarties kopijos (kurios autentiškumo patvirtinti nėra galimybės, kadangi sutarties originalas nėra išlikęs) į bylą nėra pateikta jokių kitų paskolos suteikimą patvirtinančių įrodymų (į byla nepateiktas pinigų priėmimo–perdavimo aktas ar kitas įrodymas, patvirtinantis faktinį pinigų perdavimą ieškovui, taip pat nepateikta įrodymų, jog paskolos suteikimo metu trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. Ž. turėjo realią galimybę paskolinti nurodytą pinigų sumą, t. y. I. Ž. į bylą nepateikė duomenų, jog ji ar jos sutuoktinis turėjo santaupų, indėlių ar kito turto, iš kuriuo būtų galėjusi surinkti 30 000 JAV dolerių ir šiuos pinigus paskolinti ieškovui). Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus konstatuoja, jog trečiasis asmuo su savarankiškais reikalavimais I. Ž. neįrodė, jog turėjo galimybę paskolinti ieškovui O. B. 30 000 JAV dolerių, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino jos reikalavimo priteisti skolą iš ieškovo.

20. Nors apeliantė teigia, jog nėra išlikę įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybes, jog ji disponavo paskolos lėšomis, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie apeliantės argumentai nepagrįsti jokia rašytine bylos medžiaga. Šie argumentai yra deklaratyvaus pobūdžio bei laikytini trečiojo asmens pasirinkta pozicija, todėl atsižvelgiant į tai, kad šių aplinkybių nepatvirtina jokie byloje surinkti objektyvūs įrodymai, apeliacinės instancijos teismas šiuos argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

21. Apeliaciniu skundu taip pat nurodoma, kad bylos nagrinėjimo metu nedalyvavo ir nebuvo išklausyta atsakovė ir trečiojo asmens I. Ž. įgaliota atstovė T. Ž., kuriai buvo žinomos paskolos sutarties sudarymo aplinkybės ir visa informacija apie šeimos santaupas. Teigia, jog T. Ž. negalėjo dalyvauti teismo posėdyje dėl sveikatos problemų, prašė atidėti teismo posėdį, tačiau jos prašymai buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė prašymus dėl teismo posėdžio atidėjimo dėl ligos pradėjo teikti teismui perėjus į galutinę bylos nagrinėjimo stadiją bei surinkus visus įrodymus, būtinus bylos išnagrinėjimui iš esmės. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas du kartus užklausė atsakovės gydymo įstaigos dėl atsakovės galėjimo dalyvauti teismo posėdžiuose. Į šiuos paklausimus tiek 2018 m. lapkričio 7 d., tiek 2018 m. gruodžio 5 d. buvo gautos VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centro informacinės pažymos, kuriose buvo nurodyta, kad T. Ž. sveikatos būklė leidžia jai dalyvauti teismo posėdžiuose. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos atliktu situacijos vertinimu, jog atsakovei savo poziciją ne kartą išdėsčius ankstesnių teismo posėdžių metu, savo priešieškinių pareiškimuose, prašymuose, proceso koncentruotumo principo laikymasis nesikerta su pagrindiniu proceso tikslu – atskleisti bylos esmę ir teisingai išspręsti šalių ginčą atsakovei nedalyvaujant, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nesudarė kliūčių trečiajam asmeniui pasinaudoti teise teikti įrodymus, todėl šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

22. Apeliantė taip pat mano, jog skundžiamo teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nepasisakius dėl I. Ž. ieškinio reikalavimų, teismas neatskleidė bylos esmės, todėl sprendimas turi būti naikinamas ir byla perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nors apeliantė pagrįstai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl trečiojo asmens I. Ž. reikalavimų, tačiau šios aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą. Iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, kad tiek aprašomojoje, tiek motyvuojamojoje sprendimo dalyse buvo gana plačiai analizuojamos aplinkybės dėl trečiojo asmens reikalavimų priteisti iš ieškovo 30 000 JAV dolerių skolą (skundžiamo sprendimo 3 lapas; 9–12 lapai). Teismas, nagrinėdamas tarp šalių kilusį ginčą dėl 30 000 JAV dolerių skolos ir palūkanų priteisimo, analizavo ieškinio argumentus, vertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadą, kad ginčo sutarties sudarymo faktas nepripažintinas įrodytu, todėl nusprendė, jog trečiasis asmuo I. Ž. neįrodė, jog šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, todėl trečiojo asmens savarankiški ieškinio reikalavimai dėl 30 000 JAV dolerių ir 5 proc. metinių palūkanų priteisimo atmestini. Visos šios aplinkybės rodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo trečiojo asmens I. Ž. ieškinio reikalavimus, dėl jų pasisakė bei padarė galutinę išvadą. Esant nustatytoms aplinkybėms bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo civilinę bylą, atskleidė bylos esmę, o aplinkybė, jog teismo rezoliucinėje dalyje nebuvo pasisakyta dėl trečiojo asmens ieškinio, laikytina rašymo apsirikimu, kuris ištaisytinas, sprendimo rezoliucinę dalį papildant ir nurodant: „trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinys atmestinas“.

23. Įvertinusi visus kitus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog kiti skundo argumentai teisingam bylos išnagrinėjimui teisinės reikšmės neturi, todėl pažymi, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010; ir kt.). Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

24. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, visapusiškai ir nuodugniai ištyrė byloje pateiktus įrodymus ir juos tinkamai įvertino, tinkamai aiškino ir taikė procesinės ir materialinės teisės normas, tačiau rezoliucinėje dalyje nepasisakė dėl trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinio, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, jo rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinys atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

25. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

26. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas prašo priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Kartu su apeliaciniu skundu į bylą buvo pateikti įrodymai, pagrindžiantys ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas, t. y. 2019 m. vasario 5 d. mokėjimo nurodymą, kuriuo ieškovas sumokėjo advokatui 300 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) nustatytus rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti jų redakcija), konstatuoja, kad ieškovo prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų suma neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, todėl yra pagrindas šią sumą priteisti (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnio 2 dalis, 302 straipsnis).

27. Apeliacinį skundą atmetus, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos (CPK 93 straipsnis).

Dėl 2019 m. rugsėjo 19 prašymo

28. 2019 m. rugsėjo 19 d. teisme gautas apeliantės ir jos atstovės T. Ž. prašymas. Prašo spręsti bylos ir sprendimo paskelbimo sustabdymo klausimus. Nurodo, kad jos kreipėsi į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą dėl nutarčių apskundimo. Prie prašymo pridėjo skundo, adresuoto Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, kopiją.

29. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos pakartotinai teikia prašymus, kurie buvo išspręsti 2019 m. rugsėjo 12 d. ir 2019 m. rugsėjo 13 d. nutartimis, naujų argumentų jiems pagrįsti nenurodo, o kreipimasis į Lietuvos Aukščiausiąjį teismą taip pat nesudaro pagrindo pateiktus prašymus tenkinti (CPK 69 straipsnio 1 dalis, 163-164 staipsniai).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą iš dalies pakeisti: jo rezoliucinę dalį papildyti žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškovui O. B. (O. B.) 300 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

2019 m. rugsėjo 19 prašymus atmesti.