Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl teisėjos J. G. ir viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1240-777/2017 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gauta Klaipėdos apygardos teismo civilinė byla Nr. e2S-1240-777/2017 su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios teisėjos J. G. ir viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškime teigiama, kad Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje dirba teisėja A. R., kuri gali daryti įtaką kitiems šio teismo teisėjams, įskaitant teisėja J. G., nes teisėja A. R. yra pradėjusi ir jau 3,5 metų trunkantį tyčinį politinį baudžiamąjį persekiojimą visiškai nekalto asmens – T. Ž. atžvilgiu. Be to, kitose civilinėse bylose dalis Klaipėdos apygardos teismo teisėjų patys nusišalina nuo bylų, kurių šalimi yra T. Ž., nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. prašo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją J. G. ir visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinės bylos nagrinėjimo bei perduoti bylą nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas pažymi, kad tam, jog būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Kaip matyti nušalinimo pareiškime nėra nurodomi argumentai, kuriais būtų grindžiamas galimas visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų šališkumas. Pareiškėjos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja A. R. yra šališka jos atžvilgiu, todėl gali daryti įtaką kitiems šio teismo teisėjams. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų pagrįstumo, pažymėtina, kad pareiškėjos nurodomi teiginiai dėl teisėjos A. R. šališkumo yra deklaratyvaus pobūdžio bei grindžiami iš esmės tik subjektyviu pareiškėjos vertinimu. Be to, Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Vadinasi, tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu, būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad T. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinė byla Nr. e2S-1240-777/2017 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. pareiškimo dėl teisėjos J. G. bei viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2S-1240-777/2017 nagrinėjimo netenkinti.