Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su T. Ž. nušalinimo pareiškimu Klaipėdos apygardos teismo civilinėse bylose Nr. e2S-1372-777/2017, Nr. e2S-1373-777/2017, Nr. e2S-1374-777/2017, Nr. e2S-1240-777/2017,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautos Klaipėdos apygardos teismo civilinės bylos Nr. e2S-1372-777/2017, Nr. e2S-1373-777/2017, Nr. e2S-1374-777/2017, e2S-1240-777/2017 su pareiškėjos T. Ž. pareiškimu dėl bylą nagrinėjančios teisėjos J. G. ir viso Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo šių civilinių bylų nagrinėjimo.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Tinkama teisės į nešališką teismą užtikrinimo garantija yra Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) normų, reglamentuojančių nušalinimo institutą, taikymas. CPK 64 straipsnis nustato, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas, negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios sukelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai teisėjui (teisėjams) nušalinti išvardinti CPK 65 ir 66 straipsniuose. Nušalinimas turi būti motyvuotas ir pareiškiamas prieš bylą pradedant nagrinėti iš esmės (CPK 68 straipsnio 2 dalis). Pagal teismų praktiką asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012).

Esant nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13, 64 ir 66 straipsniai). Nagrinėjamu atveju pareiškėja T. Ž. prašo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją J. G. ir visą Klaipėdos apygardos teismą nuo civilinių bylų nagrinėjimo bei perduoti bylas nagrinėti kitam tos pačios pakopos apygardos teismui.

Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja T. Ž. Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. e2S-1240-777/2017 nušalinimo pareiškimą jau buvo teikusi. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. rugsėjo 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-122-943/2017 nušalinimo pareiškimo teisėjai J. G. ir visam Klaipėdos apygardos teismui netenkino.

Pažymėtina, kad pareiškėjai ne kartą buvo išaiškinta, jog tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamo teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam teismui, neužtenka nurodyti samprotavimus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, jog nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėjos vertinimu, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė J. G. nepagrįstai netenkino nušalinimo pareiškimo kitoje civilinėje byloje, taip pat turi išankstinę nuomonę apie pareiškėją ir jos šeimos narius, todėl yra pagrindas ją nušalinti. Be to, Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė J. G. ir teisėjos A. R. bei E. L. būdamos šališkos pareiškėjos atžvilgiu gali daryti įtaką kitiems šio teismo teisėjams. Pasisakant dėl pareiškėjos argumentų pagrįstumo, pažymėtina, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija, proceso atnaujinimo institutu (CPK III dalis). Be to, Teismų įstatymo 3 straipsnio 3 dalis nustato, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų. Vadinasi, tenkinus nušalinimo pareiškimą nurodytu pagrindu, būtų patenkinamas asmens pageidavimas pasirinkti bylą nagrinėjantį teisėją, kas prieštarautų skaidrumo principui.

Kadangi konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami bylą nagrinėjančios teisėjos ir visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikta, t. y. nenurodytas nė vienas iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, o iš bylos medžiagos tokio pobūdžio pagrindai nenustatyti, todėl darytina išvada, kad T. Ž. nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. e2S-1372-777/2017, Nr. e2S-1373-777/2017, Nr. e2S-1374-777/2017, Nr. e2S-1240-777/2017 gali būti išnagrinėtos Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Pareiškėjai taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, jam gali būti skirta bauda (CPK 69 straipsnio 5 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjos T. Ž. pareiškimo dėl teisėjos J. G. bei viso Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. e2S-1372-777/2017, Nr. e2S-1373-777/2017, Nr. e2S-1374-777/2017, Nr. e2S-1240-777/2017 nagrinėjimo netenkinti.