Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2018 m. gruodžio 31 d. byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies.

2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas pakeistas iš dalies – rezoliucinė dalis papildyta žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“. Kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistomis.

3. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu sustabdyti neįsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi pareiškėjos I. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakė priimti.

5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi iš dalies pakeitė Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Ieškovui buvo išduotas 2018 m. gruodžio 31 d. Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis. Ieškovas nėra pateikęs prašymo išduoti vykdomojo rašto. Teismas nutarė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos prašymą atsisakytina priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą spręsti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

6.1. Atsakovė nurodo, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ir vietoj T. Ž. yra nurodyta I. Ž., todėl mano, kad nutartis yra niekinė, negaliojanti ir naikintina.

6.2. Nurodo, kad teisėjas R. D. neturėjo teisės nagrinėti prašymo, nes ne jis nagrinėja šią civilinę bylą.

6.3. Teismo sprendimo vykdymas turi būti stabdomas, nes atsakovė išsiuntė skundą Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui ir priimtas teismo sprendimas jai nėra įsiteisėjęs.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Atsižvelgdamas į tai, kad atsakovė savo argumentus yra išsamiai išdėsčiusi skunde, įvertinęs ginčo objektą ir byloje esančią medžiagą, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis. Atsakovės prašymas atskirąjį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka yra atmetamas.

10. Atsakovė T. Ž. atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Skunde atsakovė visų pirma nurodo, kad jos prašymą išnagrinėjo kitas, ne jos bylą nagrinėjęs teisėjas.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-259 (Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-41 redakcija), 25.6 papunktyje yra numatyta, kad „Prašymai atlikti procesinį veiksmą jau išnagrinėtoje byloje ar kito teisėjo nagrinėjamoje byloje, kai nėra bylą nagrinėjusio ar nagrinėjančio teisėjo – perduodami nagrinėti atitinkamos specializacijos teisėjui, kuriam teismo pirmininko įsakymu pavesta kuruoti šio teisėjo bylas, arba teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu atitinkamos specializacijos teisėjui, laikantis pavardžių abėcėlinio sąrašo.“ Vadovaujantis šia nuostata, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“, yra sudarytos teisėjų poros, kurių vienam nesant, kitas atlieka įstatymo numatytus procesinius veiksmus, išskyrus baigiamųjų procesinių sprendimų priėmimą, kuruojamo teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose. Teisėjas R. D. ir teisėjas E. M. yra paskirti vienas kito bylose kuratoriais. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, T. Ž. prašymą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi išsprendė teisėjas R. D. civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2019, kurią išnagrinėjo teisėjas E. M.. Teisėjui E. M. nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos.

12. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisėjas R. D. pagrįstai išnagrinėjo atsakovės prašymą.

13. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėtas 2019 m. rugsėjo 19 d. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priimto nagrinėti atsakovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo. Vadinasi, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas buvo ir yra įsiteisėjęs. Aplinkybė, kad atsakovė ketino pateikti apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, kad išsiuntė skundą Konstituciniam Teismui, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas kito asmens apeliacinis skundas, nesudaro pagrindo laikyti, kad šis sprendimas atsakovei nebuvo įsiteisėjęs. Ketinimas paduoti apeliacinį skundą, skundo Konstituciniam Teismui išsiuntimas, aplinkybė, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas kito asmens apeliacinis skundas, vadovaujantis anksčiau paminėta CPK 279 straipsnio 1 dalimi, neturi reikšmės sprendimo įsiteisėjimui.

15. Minėta, kad atsakovė siekia, kad būtų sustabdytas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo vykdymas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, sustabdyti teismo sprendimo vykdymą gali tik kasacinis teismas (CPK 363 straipsnio 1 dalis) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo įstatymo 67² straipsnis). Įstatymai nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui sustabdyti teismo sprendimo vykdymą, kai sprendimas yra įsiteisėjęs. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodomas sprendimas buvo (ir yra) įsiteisėjęs, o pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos stabdyti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą (CPK 115 straipsnio 6 dalis). Ši nutartis, be kita ko, galėjo būti priimta rašytinio proceso tvarka (CPK 115 straipsnio 7 dalis).

16. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo internetiniame puslapyje viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2019. Vadinasi, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nebeturi teisinės reikšmės.

17. Apeliacinės instancijos teismui taip pat nekyla abejonių, kad skundžiamos nutarties rezoliucinėje dalyje yra padarytas rašymo apsirikimas. Vietoje T. Ž. nurodyta I. Ž.. Šis netikslumas nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, nes CPK 276 straipsnis nustato, kad rašymo apsirikimai gali būti ištaisyti. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teismas ištaiso šį rašymo apsirikimą, patikslindamas skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties rezoliucinę dalį ir jos pirmąją pastraipą išdėstydamas taip: „pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakyti priimti“.

18. Kiti atsakovės argumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartį palikti iš esmės nepakeistą.

Ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, minėtos nutarties rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstant taip: „pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakyti priimti“.