Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. (O. B.) dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą byloje, juo ieškinį patenkino, taip pat patenkino dalį priešieškinio.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeitė: papildė rezoliucinę dalį žodžiais „trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

3. Teisme gautas atsakovės T. Ž. prašymas išduoti vykdomąjį raštą.

4. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas patikslinti pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

5. 2023 m. sausio 6 d. teisme gautas atsakovės T. Ž. prašymas, jame prašoma kuo skubiau išduoti teisingą, nurodant visas jos naudai priteistas sumas, Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. Nurodo, kad iki šiol nebuvo išduotas teisingas vykdomasis raštas ir Europos vykdomasis raštas, nebuvo nurodyta visa jos naudai priteista suma ir neteisingai nurodyta kita šalis, t. y. ne Vokietija, o Liuksemburgas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. sausio 11 d. nutartimi atsakovės prašymo netenkino. Pirmosios instancijos teismo motyvai:

6.1. Teismas nurodė, kad Europos vykdomojo rašto dėl neginčytinų reikalavimų išdavimą reglamentuoja Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004. Remiantis civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Europos vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas.

6.2. Teismas nustatė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, be kita ko, T. Ž. iš O. B. priteista 63 000 Eur kompensacija, 15 000 Eur kompensaciją sumokant per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000 Eur – sumokant per 24 mėnesius mokant po 2 000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško kompensacijos sumokėjimo; be to, taip pat priteistas 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų atlyginimas.

6.3. Iš byloje esančio antstolės V. D. pranešimo matyti, kad į antstolės depozitinę sąskaitą buvo sumokėtos 63 000 Eur piniginės lėšos, skirtos atsakovei T. Ž., jas O. B. turėjo sumokėti pagal 2018 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018. Atsakovei T. Ž. 2020 m. liepos 9 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų išieškojimo iš ieškovo O. B.. 2020 m. liepos 23 d. nutartimi atsakovei T. Ž. išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. 2020 m. liepos 27 d. atsakovei išduotas 2020 m. liepos 23 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl 225,72 Eur sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad tenkindamas išieškotojos prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą teismas neturėjo tikrinti ir vertinti aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo ar jo dalies (ne)įvykdymu. 2020 m. spalio 22 d. T. Ž. išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl 63 225,72 Eur sumos (63 000 Eur kompensacija + 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidos). 2022 m. birželio 16 d. T. Ž. išsiųsta 2020 m. spalio 22 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija.

6.4. Teismas pažymėjo, kad pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas.

6.5. Šiuo atveju T. Ž. yra išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas lietuvių ir vokiečių kalbomis dėl 63 225,72 Eur sumos, t. y. visos priteistos sumos. Aplinkybių, kad išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas būtų prarastas, atsakovė (išieškotoja) nenurodo. Atsakovė prašyme nurodo, kad išduotame rašte neteisingai nurodyta šalis – ne Vokietija, o Liuksemburgas. Nustatyta, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjime yra nurodyta kilmės valstybė narė – Lietuva (1 punktas) ir skolininko adresas (duomenys neskelbtini) (4.3.2 punktas). Taigi Europos vykdomojo rašto pažymėjime nėra padaryta klaida, kurią būtina ištaisyti. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad šios aplinkybės pareiškėjai buvo išaiškintos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį ir išduoti atsakovei Europos vykdomąjį raštą kaip kreditorei ir suinteresuotam asmeniui, kuriuo privaloma leista vykdyti 63 225,72 Eur dydžio reikalavimą kartu su 5 proc. metinėmis procesinėmis palūkanomis, skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 31 d. dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, dėl tyčinio delsimo įvykdyti teismo sprendimą; priteistos kompensacijos dydį, išduodant Europos vykdomąjį raštą, nustatyta tvarka indeksuoti, nes daugiau nei 4 metus teismo sprendimas tyčia nėra įvykdytas; skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka; pripažinti skolininko O. B. dalyvavimą šiame procese būtinu; taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nedelsiant areštuoti pirkėjo J. N. ir pirkėjos J. N. nekilnojamąjį turtą, t. y. gyvenamąjį namą, pastatus ir žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini); priteisti atsakovei iš O. B. bylinėjimosi išlaidų (500 Eur) atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka; priteisti iš O. B. 153,04 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka; skirti maksimalią baudą O. B. už piktnaudžiavimą savo teisėmis ir teismo sprendimo tyčinį neįvykdymą Civilinio proceso kodekso 95 straipsnio pagrindu, pusę baudos paskiriant atsakovei, taip pat priteisti 5 proc. metinių procesinių palūkanų įstatymo numatyta tvarka. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:

4.1. Apeliantė pažymi, kad tik pats kreditorius gali pasirinkti, ar paduoti skundą į teismą dėl sprendimo neįvykdymo Vokietijoje ar Lietuvoje, ar nepaduoti. Apeliantės nuomone, priteistas kompensacijos dydis nustatyta tvarka privalo būti indeksuotas.

4.2. Priverstinį teismo sprendimų vykdymą Lietuvoje užtikrina antstoliai. Jei asmuo, į kurį yra nukreipiamas sprendimo vykdymas, nėra Lietuvos pilietis, Lietuvoje neturi turto, antstolis negali įvykdyti teismo sprendimo ir apie tai privalo pranešti teismui. Teismų sprendimai, nors ir įsigalioja Lietuvoje, tačiau savaime neįgyja teisinės galios užsienio valstybėse ir negali būti pradėti vykdyti užsienyje be specialaus proceso – teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo kitoje valstybėje.

4.3. Skolininkas Vokietijos Respublikos pilietis O. B. 2023 m. vasario 14 d. susirašinėdamas su savo dukra D. B. patvirtino, jog niekada nebuvo pervedęs 65 000 Eur dydžio sumos antstolei V. D.; tai yra įrodymas, jog jis teismo sprendimo neįvykdė.

4.4. Atsakovė nurodo, jog prideda kaip įrodymą dėl tyčinio klastojimo fakto suklastotą ir tuščią Europos vykdomojo rašto pažymėjimą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, jame nenurodyta 63 000 Eur kompensacijos suma. Todėl teismo nutartis vertintina kaip tyčia sugalvota apgaulė, ji pažeidžia atsakovės teises ir teisėtų interesus ir galbūt turi nusikalstamos veikos požymių.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kadangi apeliantė atskirajame skunde nurodo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas, kiek pagrįsti apeliantės argumentai dėl absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėlesnėje nutarties dalyje (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Atsakovė prašo jos skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, O. B. dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažinti būtinu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog, kaip numatyta CPK 336 straipsnio 1 dalyje, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad šalys, pateikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes (pavyzdžiui, būtina apklausti specialistą, ekspertą, liudytojus ir pan.), dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-471/2012). Atsižvelgdamas į nagrinėjamos bylos pobūdį, įvertinęs byloje esančią medžiagą, tai, kad dalyvaujantis byloje asmuo savo argumentus išdėstė procesiniuose dokumentuose, apeliacinės instancijos teismas mano, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, o teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas šiuo atveju gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis (CPK 321 straipsnio 1 dalis), todėl atsakovės prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka netenkintinas. Netenkinus prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, netenkintas ir prašymas skolininko O. B. dalyvavimą bylos nagrinėjime pripažinti būtinu.

10. Iš bylos medžiagos nustatytos tokios toliau nurodomos aplinkybės. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo bylą iš esmės ir 2018 m. gruodžio 31 d. priėmė sprendimą byloje, juo ieškinį patenkinto, taip pat patenkino dalį priešieškinio. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeitė – papildė rezoliucinę dalį žodžiais „trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas. Teismui pateiktas atsakovės T. Ž. prašymas išduoti vykdomąjį raštą, nes sprendimas neįvykdytas. 2022 m. gruodžio 14 d. nutartimi atsakovei nustatytas terminas patikslinti pateiktą prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo. 2023 m. sausio 6 d. teismui pateiktas atsakovės T. Ž. prašymas, jame prašoma kuo skubiau išduoti teisingą Europos vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018, nurodant visas atsakovei naudas priteistas sumas. Atsakovė nurodė, kad iki šiol nebuvo išduotas teisingas vykdomasis raštas ir Europos vykdomasis raštas, nebuvo nurodyta visa jos naudai priteista suma ir neteisingai nurodyta kita šalis, t. y. ne Vokietija, o Liuksemburgas. Pirmosios instancijos teismas šį atsakovės prašymą atmetė, motyvuodamas tuo, jog pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas, 2020 m. spalio 22 d. T. Ž. išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl 63 225,72 Eur sumos (63 000 Eur kompensacija + 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidos); 2022 m. birželio 16 d. T. Ž. išsiųsta 2020 m. spalio 22 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija; taigi T. Ž. yra išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas lietuvių ir vokiečių kalbomis dėl 63 225,72 Eur sumos, t. y. visos priteistos sumos. Aplinkybių, kad išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas būtų prarastas, atsakovė (išieškotoja) nenurodo. Atsakovė prašyme nurodo, kad išduotame rašte neteisingai nurodyta šalis – ne Vokietija, o Liuksemburgas. Nustatyta, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjime yra nurodyta kilmės valstybė narė – Lietuva (1 punktas) ir skolininko adresas (duomenys neskelbtini) (4.3.2 punktas). Taigi Europos vykdomojo rašto pažymėjime nėra padaryta klaida, kurią būtina ištaisyti. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad šios aplinkybės pareiškėjai buvo išaiškintos 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje. Atsakovė skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atsisakyta išduoti Europos vykdomąjį raštą.

11. Taigi šios bylos dalykas yra patikrinti, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti atsakovei Europos vykdomąjį raštą.

12. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vykdytinam sprendimui įsiteisėjus, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Europos vykdomojo rašto dėl neginčytinų reikalavimų išdavimą reglamentuoja Europos parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004. Remiantis civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, Europos vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas. Pažymėtina, jog reglamente vartojamos dvi sąvokos: Europos vykdomasis raštas ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimas. Abi šios sąvokos reiškia tą patį dokumentą – Europos vykdomąjį raštą.

13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu, kurio pagrindu atsakovė prašo išduoti Europos vykdomąjį raštą, be kita ko, atsakovei T. Ž. iš O. B. priteista 63 000 Eur kompensacija, mokant ją tokia tvarka: 15 000 Eur kompensaciją sumokant per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią 48 000 Eur dalį sumokant per 24 mėnesius mokant po 2 000 Eur per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško kompensacijos sumokėjimo; be to, atsakovei T. Ž. iš O. B. priteistas 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų atlyginimas.

14. Atsakovei T. Ž. 2020 m. liepos 9 d. išduotas vykdomasis raštas dėl 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidų išieškojimo iš ieškovo O. B.. 2020 m. liepos 23 d. nutartimi nutarta išduoti atsakovei T. Ž. Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. 2020 m. liepos 27 d. atsakovei išduotas 2020 m. liepos 23 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl 225,72 Eur sumos. Klaipėdos apygardos teismas 2020 m. spalio 8 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. liepos 23 d. nutartį panaikino ir perdavė klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Klaipėdos apygardos teismas nutartyje nurodė, kad tenkindamas išieškotojos prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą teismas neturėjo tikrinti ir vertinti aplinkybių, susijusių su teismo sprendimo ar jo dalies (ne)įvykdymu. 2020 m. spalio 22 d. T. Ž. išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas dėl 63 225,72 Eur sumos (63 000 Eur kompensacija + 225,72 Eur turto išlaikymo išlaidos). 2022 m. birželio 16 d. T. Ž. prašymu jai buvo išsiųsta 2020 m. spalio 22 d. Europos vykdomojo rašto pažymėjimo kopija.

15. Sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog pagal kiekvieną sprendimą išduodamas vienas vykdomasis raštas (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Jeigu vykdomasis raštas prarastas, tai išieškotojo ar antstolio prašymu išduodamas vykdomojo rašto dublikatas. Prašymas išduoti vykdomojo rašto dublikatą paduodamas bylą nagrinėjusiam pirmosios instancijos teismui (CPK 647 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų nustatyta, jog T. Ž. jau yra išduotas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas lietuvių ir vokiečių kalbomis dėl visos priteistos 63 225,72 Eur sumos. Atsakovė nenurodo aplinkybių, susijusių su šio vykdomojo rašto statusu, t. y., jog jis būtų pamestas, prarastas ar atsakovė būtų kitaip jo netekusi. Taigi atsakovė iš esmės nei prašyme, nei atskirajame skunde nepagrindžia būtinybės išduoti Europos vykdomojo rašto dublikatą.

16. Atsakovė prašyme nurodė, kad išduotame Europos vykdomajame rašte neteisingai nurodyta šalis – ne Vokietija, o Liuksemburgas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, išduoto Europos vykdomojo rašto 1 punkte kaip kilmės valstybė yra nurodyta Lietuva, 4.3.2 punkte nurodytas skolininko adresas (duomenys neskelbtini). Pabrėžtina, jog Europos vykdomojo rašto pirmajame punkte kaip kilmės valstybė turi būti nurodyta ta valstybė, kuri priėmė sprendimą, vykdytiną Europos vykdomojo rašto pagrindu, ir išdavė Europos vykdomąjį raštą, todėl akivaizdu, jog šiuo aspektu Europos vykdomojo rašto pažymėjime jokios klaidos, kurią būtų būtina ištaisyti, nėra. Tai pareiškėjai jau buvo išaiškinta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 14 d. nutartyje. Be to, rašto 5.1 punkte nurodyta visa sprendimo pagrindu atsakovei priteista suma – 63 225,72 Eur.

17. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė pakartotinai išduoti atsakovei Europos vykdomąjį raštą, nes toks raštas atsakovei jau yra išduotas, o atsakovė nepagrindė būtinybės išduoti rašo dublikatą. Atsakovės nurodytų aplinkybių, jog jai išduotas tuščias Europos vykdomojo rašto blankas, nepatvirtina faktinė bylos medžiaga. Iš bylos medžiagos matyti, jog 2020 m. spalio 22 d. išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo lietuviškoje ir vokiškoje versijoje užpildyti visi būtini laukai, įvesti visi reikalingi duomenys ir nurodyti visi būtini rekvizitai.

18. Atsakovės nurodomos aplinkybės, susijusios su tuo, jog skolininkas Vokietijos Respublikos pilietis O. B. 2023 m. vasario 14 d. susirašinėdamas su savo dukra D. B. patvirtino, jog niekada nebuvo pervedęs 65 000 Eur dydžio sumos antstolei V. D., ir tai yra įrodymas, jog jis teismo sprendimo neįvykdė, teisinės reikšmės šiuo konkrečiu atveju neturi, nes, kaip nurodyta, Europos vykdomasis raštas atsakovei išduotas dėl visos priteistos sumos.

19. Atsakovės argumentai dėl teismo sprendimu priteistos sumos indeksavimo nepagrįsti, nes vykdytino 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyta, jog priteistas kompensacijos suma turi būti indeksuojama; be to, atsakovei priteista kompensacijos suma nepriskirtina prie indeksuotinų sumų, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 684 patvirtintame Periodinėmis išmokomis priteisto išlaikymo sumos ir atlyginamos žalos indeksavimo tvarkos apraše.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą. Apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010, 2009 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2009).

21. Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovės prašymo išduoti Europos vykdomąjį raštą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo ją panaikinti ar pakeisti atskirojo skundo motyvais nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

22. Atskirąjį skundą atmetus, bylinėjimosi išlaidų atlyginimas atsakovei nepriteistinas. Taip pat pažymėtina, jog atskirojo skundo reikalavimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones jau yra išspręstas – prašymas Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi paliktas nenagrinėtas.

23. Atsakovės prašymas skirti skolininkui O. B. baudą CPK 95 straipsnio pagrindu už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir tyčinį sprendimo nevykdymą netenkintinas. Proceso, pradėto atsakovės prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo ir atskirojo skundo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties pagrindu, eigoje nenustatyta jokių skolininko piktnaudžiavimo procesu požymių, kurie sudarytų pagrindą nuspręsti egzistuojant CPK 95 straipsnio taikymo sąlygas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.