Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, tretieji asmenys antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž.. Priešieškiniu atsakovė prašo: 1) padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,Bode Import-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijas, šių įmonių pelną bei automobilius, esančius Vokietijoje, įgytus santuokos metu); 2) priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus paskutinius metus, susidariusį iki šalių nepilnametės dukters pilnametystės; 3) priteisti išlaikymą atsakovei; 4) turtą, įgytą santuokos su metu, pripažinti asmenine atsakovės nuosavybe; 5) priteisti neturtinės žalos atlyginimą; 6) atsakovės skolas pripažinti ieškovo asmeninėmis skolomis, jų sumą priteisiant atsakovei ir kt.Ieškovas O. B. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, atsakovė T. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje. Iki santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Ieškovo ir atsakovės santuoka sudaryta ir nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Šioje civilinėje byloje ginčo santykis turi tarptautinį (užsienio) elementą, kuris yra aktualus sprendžiant priešieškiniu pareikštų reikalavimų jurisdikcijos nustatymo klausimą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2018 m. sausio 29 d. nutartimi atsakovės T. Ž. priešieškinio dalį dėl santuokoje įgyto kilnojamojo turto (įmonių ,,Nordwelt Versand GmbH.“, ,,Bode Import-Export“ ir ,,MDV-Verlang“ akcijų, šių įmonių pelno bei automobilių, esančių Vokietijoje, įgytų santuokos metu) padalijimo paliko nenagrinėtą ir atsakovei pasiūlė kreiptis su ieškiniu į kompetentingą Vokietijos Federacinės Respublikos, kurioje šiuo metu yra ieškovo O. B. nuolatinė gyvenamoji vieta, teismą. Teismo motyvai: Teismas pažymėjo, kad jurisdikcija dėl kiekvieno reikalavimo vertinama atskirai, t. y. teismas dėl savo tarptautinės jurisdikcijos nagrinėti bylą ar tam tikrą joje kylantį klausimą visais atvejais sprendžia ex officio (CPK 782 straipsnis). Tai, inter alia, reiškia, kad teismas gali imtis iš esmės nagrinėti tik tą bylos, turinčios tarptautinį (užsienio) elementą, reikalavimų dalį, kurią nagrinėti jis yra kompetentingas. Teismas nurodė, kad santuokos nutraukimo klausimas tarp šalių jau yra išspręstas įsiteisėjusiu 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Federacinės Respublikos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu. Šiuo teismo sprendimu buvo konstatuota, kad santuokos nutraukimas ir su juo susiję klausimai yra teismingi Vokietijos teismui, atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, santuokos nutraukimo metu vienas iš sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje. Teismas pažymėjo, kad Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo projekte yra įtvirtinta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, pagal kurią teismas, kuris turi jurisdikciją pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ spręsti santuokos nutraukimo klausimą, turi jurisdikciją ir sutuoktinių turto teisinio režimo byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė T. Ž. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – tenkinti skundą. Skundo motyvai: Nurodo, kad bendra buvusi sutuoktinių gyvenamoji vieta Vokietijoje niekada nebuvo, nes visą laiką jie gyveno skirtingose šalyse. Nurodo, kad apeliantė ir ieškovas niekada neturėjo nuolatinės bendros įprastinės gyvenamosios vietos vienoje valstybėje, t. y. Vokietijos Respublikoje. Todėl jiems taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis prieštarauja įstatymams bei tarptautinės privatinės teisės praktikai ir Europos Sąjungos (toliau – ES) reglamentams „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“. Nurodo, kad tretieji asmenys šioje byloje yra antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolis G. J., antstolė A. R. Ž., I. Ž., kurie Vokietijos teisme dalyvauti neturės galimybės. Nurodo, kad taikytinas ES reglamentas „Briuselis I bis“, o ne „Briuselis II bis“. Nurodo, kad ieškovas O. B. pats pasirinko bylą nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teismo jurisdikciją. Nurodo, kad CPK 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš buvusiųjų sutuoktinių ar sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis, arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos teismui ši byla yra teisminga. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai net neklausė Vokietijos Respublikos teismo, ar pastarasis kitos valstybės narės teismas sutinka perimti bylą. Prašo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo šioje byloje ir sustabdyti šios bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme. Prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirmosios instancijos teisme bylos laikinai nenagrinėti.Ieškovas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo išaiškinimai ir argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios medžiagos.Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, kuria buvo paliktas nenagrinėtas vienas iš priešieškinio reikalavimų, teisėtumo ir pagrįstumo.Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas O. B. pateikė ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo Lietuvoje, o atsakovė T. Ž. pateikė priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo Vokietijoje. Ieškovas O. B. yra Vokietijos Federacinės Respublikos pilietis, gyvenantis Vokietijoje, atsakovė T. Ž. yra Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti Lietuvoje. Iki santuokos nutraukimo ieškovo ir atsakovės bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijos Federacinėje Respublikoje. 1996 m. balandžio 25 d. šalys sudarė santuoką Vokietijos Respublikoje, o 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką nebuvo išspręstas šalių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas. Šioje civilinėje byloje ginčo santykis turi tarptautinį (užsienio) elementą, kuris aktualus sprendžiant priešieškiniu pareikštų reikalavimų jurisdikcijos nustatymo klausimą.Teismas, nustatęs šeimos byloje egzistuojantį tarptautinį (užsienio) elementą, ex officio turi spręsti dėl teismo jurisdikcijos nagrinėti byloje pareikštus reikalavimus. Tam teismas turi nustatyti byloje egzistuojančio tarptautinio (užsienio) elemento pobūdį ir valstybę, su kuria šis yra susijęs. Pagal tai parinkti nustatant jurisdikciją ar atliekant kitą procesinį veiksmą aktualius taikytinus teisės aktus – ES reglamentus, tarptautines daugiašales sutartis, tarptautines teisinės pagalbos sutartis ar nacionalinę teisę. Siekiant nustatyti taikytiną teisės aktą svarbu patikrinti jo reguliuojamų teisinių santykių sritį, nustatyti teisės akto galiojimą teritorijoje, laiko atžvilgiu, įvertinti jo santykį su kitais teisės aktais.Tais atvejais, kai nustatoma, kad ginčo tarptautinis (užsienio) elementas yra susijęs su ES valstybe nare, teismas turi pareigą kiekvienam tokioje byloje pareikštam reikalavimui (dėl santuokos nutraukimo, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, dėl išlaikymo, dėl turto teisinio režimo) nagrinėti jurisdikciją nustatyti atskirai, nepriklausomai nuo to, ar tie reikalavimai pareikšti kartu vienu ieškiniu, ar atskirai, nes kiekvieno iš šių reikalavimų jurisdikciją nustato skirtingi teisės aktai. Pažymėtina, kad teismas gali neturėti jurisdikcijos nagrinėti visus pareikštus byloje reikalavimus, todėl tokiais atvejais teismas reikalavimus, kuriuos nagrinėti jis neturi jurisdikcijos, turi palikti nenagrinėtus (CPK 782 straipsnis). Apeliantė savo skundą grindžia argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus, Europos Sąjungos reglamentus „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“, nes bendra buvusių sutuoktinių gyvenamoji vieta Vokietijoje niekada nebuvo, kadangi visą laiką jie gyveno skirtingose šalyse ir todėl turi būti taikytina Lietuvos Respublikos teisė. Pabrėžtina, kad tokiais argumentais apeliantė prieštarauja pati sau, kadangi skunde nurodo, jog buvęs sutuoktinis O. B. sąmoningai nuolat atsisakydavo priimti ją į darbą tose pačiose įmonėse, kurios buvo įsteigtos pačios atsakovės santuokos metu ir kurios buvo finansuojamos ir plečiamos iš jos asmeninių lėšų. Spręstina, jog tai patvirtina faktą, kad apeliantė gyveno kartu su buvusiu sutuoktiniu Vokietijoje ir įsteigė Vokietijoje priešieškinyje minėtą ne vieną įmonę. Be to, faktą, kad šalių bendra paskutinė gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, konstatavo ir pats Vokietijos Alfeldo (Leine) teismas 2007 m. birželio 22 d. sprendimu. Todėl nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymus bei ES reglamentus „Briuselis I bis“ ir „Briuselis II bis“, kadangi teismas vadovavosi aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 2 d. Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga ir tinkamai taikė ES reglamentą „Briuselis II bis“, kurių pagrindu nustatė, kad santuokoje įgyto kilnojamojo turto padalijimo jurisdikcija nepriklauso Lietuvos Respublikos teismui.Apeliantė nurodo, kad tretieji asmenys šioje byloje neturės galimybės dalyvauti Vokietijos teisme. Tačiau pabrėžtina, kad jurisdikcijos nustatymo taisyklės yra imperatyvios ir nenumato jokių išimčių bei taikymo sąlygų dėl teismo artumo ar didesnio patogumo ir kitų dalykų. Šios taisyklės sukurtos siekiant maksimalaus aiškumo ir Europos Sąjungos valstybių narių teismų pasitikėjimo vykdomu teisingumu, todėl šioje byloje netaikytina išimtis dėl trečiųjų asmenų patogumo.Nesutiktina ir su apeliantės argumentu, kad šioje byloje turi būti taikomas ES reglamentas „Briuselis I bis“, o ne „Briuselis II bis“. ES reglamento „Briuselis I bis“ taikymo sritis yra civilinės ir komercinės bylos, neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tačiau 1 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad šis reglamentas netaikomas: a) fizinių asmenų statusui arba teisnumui ir veiksnumui, nuosavybės teisėms, atsirandančioms iš santuokos ryšių arba ryšių, kurie pagal tokiems ryšiams taikytiną teisę laikomi lygiaverčiais santuokai bei e) iš šeimos santykių, giminystės, santuokos arba svainystės kylančioms išlaikymo prievolėms. Kadangi nagrinėjamoje byloje apeliantė ginčytinu priešieškinio reikalavimu prašo padalyti santuokoje įgytą kilnojamąjį turtą, ES reglamentas „Briuselis I bis“ netaikomas, o taikomas ES reglamentas „Briuselis II bis“, kuris nustato jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis abiejų sutuoktinių vaikams, priimtų nagrinėjant santuokos bylas, pripažinimo bei vykdymo taisykles. Apeliantė nurodo, kad ieškovas O. B. pats pasirinko bylą nagrinėti pagal Lietuvos Respublikos teismo jurisdikciją, tačiau iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovas pateikė ieškinį nagrinėti Lietuvos Respublikos teisme, kurio objektas yra nekilnojamasis turtas, įgytas santuokos metu Lietuvoje, o atsakovė pateiktu priešieškinio reikalavimu prašo padalyti kilnojamąjį turtą, įgytą santuokos metu Vokietijoje. Su šiuo priešieškinio reikalavimo nagrinėjimu Lietuvoje ieškovas nesutinka, netgi priešingai, atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti šį reikalavimą. Todėl jurisdikcijos nustatymas bendru šalių sutarimu nagrinėjamoje byloje negalimas. Apeliantė nurodo, kad CPK 784 straipsnis, reglamentuojantis tarptautinį šeimos teisinių santykių bylų teismingumą, nustato, kad Lietuvos Respublikos teismams yra teismingos šeimos bylos, jeigu nors vienas iš buvusiųjų sutuoktinių ar sutuoktinių yra Lietuvos Respublikos pilietis arba asmuo be pilietybės ir šio asmens be pilietybės nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, todėl Lietuvos Respublikos teismui ši byla yra teisminga.Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi atsižvelgti į konkrečias bylos aplinkybes ir šalių valią bei interesus, atsižvelgti į glaudų ryšį tarp teismo ir bylos, siekdamas padėti tinkamai įvykdyti teisingumą. Nagrinėjamu atveju santuoka jau nutraukta 2007 m. birželio 22 d. Vokietijos Alfeldo (Leine) teismo sprendimu. Atsižvelgiant į tai, kad santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, o santuokos nutraukimo metu vienas iš sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje, taikytas ES reglamentas „Briuselis II bis“. Šio Reglamento 3 straipsnyje 1 dalyje nurodyta, kad bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje: a) kurios teritorijoje: yra sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta arba buvo sutuoktinių paskiausia nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu vienas iš sutuoktinių joje tebegyvena, arba yra atsakovo nuolatinė gyvenamoji vieta, arba yra vieno iš sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu buvo paduotas bendras pareiškimas, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip metus iki pareiškimo padavimo, arba yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta; b) kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, kurioje yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta. Taigi, Reglamente „Briuselis II bis“ jurisdikcijos pagrindai santuokos bylose yra lygiaverčiai ir neturi jokio taikymo prioriteto, yra griežti bei privalomi. Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantės priešieškinio reikalavimas dėl kilnojamojo turto, esančio Vokietijos Respublikoje, padalijimo nepriklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, kadangi yra nustatyta daugiau jurisdikcijos pagrindų (santuoka sudaryta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, paskutinė abiejų sutuoktinių bendra gyvenamoji vieta buvo Vokietijoje, vienas iš sutuoktinių yra Vokietijos pilietis ir gyvena Vokietijoje, santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje) šį reikalavimą nagrinėti Vokietijos Respublikos teisme nei tik atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta (nes šis pagrindas neturi hierarchijos kitų jurisdikcijos pagrindų atžvilgiu), tuo labiau pats priešieškinio reikalavimo objektas yra Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Pažymėtina ir tai, kad Tarybos reglamento dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų sutuoktinių turto teisinio režimo klausimais pripažinimo ir vykdymo projekte yra įtvirtinta bendra taisyklė dėl sutuoktinių turto teisinio režimo, pagal kurią teismas, kuris turi jurisdikciją pagal Reglamentą „Briuselis II bis“ spręsti santuokos nutraukimo klausimą, turi jurisdikciją ir sutuoktinių turto teisinio režimo byloje. Kadangi šalių santuoka nutraukta Vokietijos Federacinėje Respublikoje, o Vokietijos šeimos ir savanoriškos veiklos įstatymo 105 straipsnyje (FamFG 105 str.) nustatyta, kad teismui, kuriame nagrinėjama sutuoktinių byla, suteikiama teritorinė jurisdikcija, tuo tarpu bylų, susijusių tik su sutuoktinių nuosavybės turto režimu, nagrinėjimo atvejais Vokietijos teismai turi tarptautinę jurisdikciją su sąlyga, kad tokia byla yra teritorinėje to teismo jurisdikcijoje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad Lietuvos Respublikos teismai neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčytiną priešieškinio reikalavimą, ir nepažeidė tarptautinį teismingumą reglamentuojančių teisės normų.Apeliantė nurodo, kad Lietuvos Respublikos Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai net neklausė Vokietijos Respublikos teismo, ar pastarasis kitos valstybės narės teismas sutinka perimti bylą. Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai teismas atsisako jurisdikcijos, t. y. pažymi, kad jos neturi atitinkamam reikalavimui spręsti, paprastai byla nėra perduodama kitos ES valstybės narės teismui, o tiesiog užbaigiama, nes jurisdikciją perduoti galima tik tuo atveju, jei perduodantis teismas turi jurisdikciją (Reglamento „Briuselis II bis“ 15 straipsnis). Todėl šis apeliantės argumentas laikytinas nepagrįstu.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Prašymas kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkintinas.

Apeliantė prašo kreiptis į ESTT, kad jis priimtų prejudicinį sprendimą, tačiau nenurodo, dėl kurio konkrečiai teisės akto ir kokių nuostatų išaiškinimo prašoma kreiptis, apeliantė tik deklaratyviai nurodo preliminaraus sprendimo procedūros svarbą ir ESTT funkcijas sprendžiant dėl ES teisės aktų galiojimo.CPK 3 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog teismas, kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, kurį išnagrinėti būtina, kad sprendimas byloje būtų priimtas, turi teisę sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą. Teismas, kuris yra galutinė instancija nagrinėjamoje byloje ir kuriam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškilo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas, privalo prašyti kompetentingos Europos Sąjungos teisminės institucijos preliminaraus nutarimo Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pažymėtina, jog nacionalinis teismas nėra saistomas bylos šalių iniciatyvos ir turi prerogatyvą pats nuspręsti, ar nagrinėjamoje byloje reikia atsakyti į Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimą, siekiant išspręsti bylą. Teismas sprendimą kreiptis į ESTT dėl preliminaraus nutarimo priėmimo priima savo nuožiūra (ex officio), nes pareiga kreiptis dėl tokio sprendimo priėmimo teismui kyla tik tuomet, kai jam taikant Europos Sąjungos teisės normas iškyla Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimas (CPK 3 straipsnio 5 dalis). Tuo atveju, kai teismui nekyla klausimų dėl taikomų Europos Sąjungos teisės normų aiškinimo ir galiojimo, jis neturi pareigos kreiptis dėl prejudicinio sprendimo.Remiantis anksčiau išdėstytais argumentais pažymėtina, kad teismui abejonių dėl ES teisės aktų normų aiškinimo dėl šalių ginčo nekyla, todėl kreipimosi į kompetentingą Europos Sąjungos teisminę instituciją su prašymu pateikti dėl to preliminarų nutarimą būtinumas nenustatytas. Atsižvelgiant į tai, kas aptarta anksčiau, apeliantės prašymas sustabdyti civilinės bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT, prašant priimti preliminarų nutarimą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo klausimais, vertintinas kaip nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Apeliantė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pirmosios instancijos teisme civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 laikinai nenagrinėti vykstant Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties apeliaciniame teisme apskundimo procesui ir prejudicinio sprendimo procedūrai. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi sustabdytas civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 nagrinėjimas, iki Klaipėdos apygardos teisme bus išspręsta civilinė byla Nr. e2S-747-459/2018 (pagal atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2018). Atsižvelgiant į tai, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. kovo 15 d. nutartimi jau patenkintas apeliantės prašymas dėl civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018 sustabdymo, o prašymas kreiptis į ESTT netenkintas, prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkintinas.

Dėl procesinės bylos baigties

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino bei taikė civilinio proceso teisės normas ir ES teisės aktų normas, priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurią naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 335 straipsniu, 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartį palikti nepakeistą.

Apeliantės T. Ž. prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą netenkinti.

Apeliantės T. Ž. prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones netenkinti.