Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo ir kuratoriaus paskyrimo, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. (O. B.) dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo. Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas iš dalies pakeistas – papildyta rezoliucinė dalis žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“, kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistos.

2. Atsakovė T. Ž. 2019 m. spalio 11 d. kreipėsi į teismą su prašymu sustabdyti teismo sprendimo vykdymą bei paskirti kuratorių. Atsakovė teismo prašė paskirti ją kuratore šioje civilinėje byloje, nes dėl neteisėtų ieškovo O. B. veiksmų gali būti iššvaistytas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), taip pat prašė sustabdyti neįsiteisėjusio 2018 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimo vykdymą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo ir kuratoriaus paskyrimo.

4. Teismas nustatė, kad atsakovė 2019 m. spalio 4 d. prašė sustabdyti neįsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą, tačiau Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartimi šį prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakyta priimti. Kadangi prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo jau buvo išspręstas teismo 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, pakartotinai pateiktą 2019 m. spalio 11 d. prašymą teismas atsisakė priimti.

5. Spręsdamas prašymo dalies dėl kuratoriaus paskyrimo priėmimo klausimą, teismas atsižvelgė į tai, kad atsakovė ieškovo kuratore prašė paskirti pačią save, nors ji yra suinteresuota šios bylos baigtimi. Teismas taip pat įvertino tai, kad civilinė byla jau yra išnagrinėta, galutinis teismo procesinis sprendimas yra įsiteisėjęs, vykdymo procesas pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą nustatyta tvarka nėra pradėtas ir vykdomas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas padarė išvadą, kad šiomis sąlygomis prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo nenagrinėtinas civilinio proceso tvarka, todėl šioje dalyje prašymą taip pat buvo atsisakyta priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – paskirti atsakovę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), administratore, priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1 Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, nes teismo nurodyta 2019 m. spalio 10 d. nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, todėl skundžiama nutartimi teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti 2019 m. spalio 11 d. pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo.

6.2 Teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymo dalį dėl kuratoriaus paskyrimo, nors iš tikrųjų apeliantė siekė ne kuratoriaus, bet turto administratoriaus paskyrimo (prašyme padarytas techninis rašymo apsirikimas). Teismas nevertino, kad ieškovas atlieka neteisėtus veiksmus, neteisėtai pasisavino atsakovei priklausantį turtą. Skunde teigiama, kad teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas apeliantei iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes šis sprendimas apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą dar nebuvo peržiūrėtas, todėl su tuo susijusios teismo išvados yra nepagrįstos.

6.3 Teismo nutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes klausimą išsprendė teisėjas Raimondas Dilys, kuris neturėjo teisės šioje byloje priimti jokių procesinių sprendimų.

7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

10. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo ir kuratoriaus paskyrimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

11. Apeliantė atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo, nes teismo nurodyta 2019 m. spalio 10 d. nutartis yra apskųsta apeliacine tvarka, todėl skundžiama nutartimi teismas neturėjo pagrindo atsisakyti priimti 2019 m. spalio 11 d. pateiktą prašymą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.

12. CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu teismo žinioje yra byla dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad analogiškos taisyklės taikytinos ir tais atvejais, kai yra sprendžiamas procesinio pobūdžio prašymų priėmimo klausimas (CPK 3 straipsnio 6 dalis).

13. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė T. Ž. 2019 m. spalio 4 d. (DOK-41679) pateikė teismui prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 10 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti šį atsakovės prašymą. Bylos duomenys patvirtina, kad minėta teismo nutartis buvo apskųsta apeliacine tvarka. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-88-1092/2020 minėta pirmosios instancijos teismo nutartis palikta iš esmės nepakeista, nutarta ištaisyti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 10 d. nutarties rezoliucinėje dalyje padarytą rašymo apsirikimą, nutarties rezoliucinės dalies pirmą pastraipą išdėstant taip: „pareiškėjos T. Ž. prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo atsisakyti priimti“. Kadangi atsakovės prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo priėmimo klausimas jau buvo išspręstas 2019 m. spalio 10 d. nutartimi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atsakovės 2019 m. spalio 11 d. pateiktą prašymą dėl sprendimo vykdymo sustabdymo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad spręsdamas prašymo dėl teismo sprendimo vykdymo sustabdymo priėmimo klausimą, pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso teisės normų (CPK 137 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

14. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti prašymo dalį dėl kuratoriaus paskyrimo, nors iš tikrųjų apeliantė siekė ne kuratoriaus, bet turto administratoriaus paskyrimo (prašyme padarytas techninis rašymo apsirikimas). Teismas nevertino, kad ieškovas atlieka neteisėtus veiksmus, neteisėtai pasisavino atsakovei priklausantį turtą. Skunde teigiama, kad teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas apeliantei iki šiol nėra įsiteisėjęs, nes šis sprendimas apeliacine tvarka pagal atsakovės apeliacinį skundą dar nebuvo peržiūrėtas, todėl su tuo susijusios teismo išvados yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas su šiais skundo argumentais taip pat nesutinka.

15. CPK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kuri neturi civilinio procesinio veiksnumo ir atstovo pagal įstatymą arba kuri neturi jai atstovaujančio organo, arba kurios gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, priešingos šalies, kuri siekia atlikti procesinius veiksmus, prašymu teismas gali paskirti kuratorių, kuris konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kuratorius yra skiriamas siekiant sudaryti sąlygas operatyviai išnagrinėti bylą ir (ar) skubiai atlikti tam tikrus procesinius veiksmus.

16. Nagrinėjamu atveju 2019 m. spalio 11 d. pateiktu prašymu atsakovė prašė paskirti ją ieškovo kuratore. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, atsakovės prašymo pateikimo metu Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas jau buvo įsiteisėjęs. Nors apeliantė ginčija teismo išvadą dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ir nurodo, jog minėtas teismo sprendimas jai iki šiol nėra įsiteisėjęs, tačiau apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovės argumentais. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėtas 2019 m. rugsėjo 19 d. Pažymėtina, kad vien ta aplinkybė, jog atsakovė ketino skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą savaime nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas iki šiol nėra įsiteisėjęs.

17. Kadangi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas 2019 m. spalio 11 d. prašymo pateikimo metu jau buvo įsiteisėjęs, jokie procesiniai veiksmai, kuriems atlikti būtų pagrindas spręsti dėl kuratoriaus paskyrimo, šioje byloje nėra atliekami, darytina išvada, kad atsakovės pateikto prašymo dėl kuratoriaus paskyrimo priėmimas ir nagrinėjimas nesukeltų atsakovei jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog šioje proceso stadijoje atsakovės prašymas dėl kuratoriaus paskyrimo nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka ir dėl to pagrįstai CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu atsisakė priimti šią prašymo dalį.

18. Atskirajame skunde apeliantė nurodė, kad atsakovės pateiktame prašyme buvo padarytas rašymo apsirikimas, nes iš tikrųjų atsakovė siekė ne kuratoriaus, bet turto administratoriaus paskyrimo. CPK 312 straipsnyje nustatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Analogiškos nuostatos taikytinos ir nagrinėjant atskiruosius skundus (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kuratoriaus paskyrimas ir kitam asmeniui priklausančio turto administratoriaus paskyrimas yra skirtingi civilinio proceso institutai, reglamentuojami skirtingomis proceso teisės normomis. Nagrinėjamu atveju atsakovės pateikto prašymo turinys neleidžia šio prašymo kvalifikuoti kaip reikalavimo paskirti ieškovui priklausančio turto administravimą, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsakovės pateikto prašymo vertinti kaip reikalavimo dėl turto administratoriaus paskyrimo ir atitinkamai spręsti tokio pobūdžio prašymo priėmimo klausimą.

19. Apeliantė atskirajame skunde taip pat nurodo, kad skundžiama teismo nutartis yra niekinė ir negaliojanti, nes klausimą išsprendė teisėjas Raimondas Dilys, kuris neturėjo teisės šioje byloje priimti jokių procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.

20. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl šalių ginčo esmės priėmė teisėjas Egidijus Mickevičius. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį priėmė teisėjas Raimondas Dilys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-88-1092/2020 buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 1R-63038, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-259 (Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-41 redakcija), 25.6 papunktyje yra numatyta, kad prašymai atlikti procesinį veiksmą jau išnagrinėtoje byloje ar kito teisėjo nagrinėjamoje byloje, kai nėra bylą nagrinėjusio ar nagrinėjančio teisėjo – perduodami nagrinėti atitinkamos specializacijos teisėjui, kuriam teismo pirmininko įsakymu pavesta kuruoti šio teisėjo bylas, arba teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu atitinkamos specializacijos teisėjui, laikantis pavardžių abėcėlinio sąrašo. Vadovaujantis šia nuostata, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“, yra sudarytos teisėjų poros, kurių vienam nesant, kitas atlieka įstatymo numatytus procesinius veiksmus, išskyrus baigiamųjų procesinių sprendimų priėmimą, kuruojamo teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose.

21. Iš Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“ 2.7 punkto matyti, kad teisėjas Raimondas Dilys ir teisėjas Egidijus Mickevičius yra paskirti vienas kito kuratoriais. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymais teisėjui Egidijui Mickevičiui nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Vadinasi, teisėjo Egidijaus Mickevičiaus teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu teisėjas Raimondas Dilys turėjo teisinį pagrindą spręsti atsakovės pateikto prašymo priėmimo klausimą.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

22. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.

Dėl bylos procesinės baigties

23. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 ir 291 straipsniais, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.