- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-01-09
- Bylos Nr.
- e2S-93-1092/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12441-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjas
- Aurimas Brazdeikis (pirm.)
- Atsakovas
- T. Ž.
- Ieškovas
- O. B.
Įžanginė dalis
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Aurimas Brazdeikis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų – antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. 2018 m. gruodžio 31 d. byloje priimtas teismo sprendimas, kuriuo ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies.
2. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas pakeistas iš dalies – rezoliucinė dalis papildyta žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“. Kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistomis.
3. Pareiškėja T. Ž. kreipėsi į Klaipėdos apylinkės teismą su prašymu taikyti areštą turtui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi prašymą dėl arešto turtui taikymo atsisakė priimti.
5. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismas, apeliacine tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą, 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi pakeitė iš dalies Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Ieškovui yra išduotas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas ir Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis. Išnagrinėtoje byloje pareiškėja nėra pateikusi apeliacinio skundo dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas nutarė atsisakyti priimti atsakovės prašymą.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – prašymą dėl arešto taikymo tenkinti. Pagrindiniai atskirojo skundo argumentai:
6.1. Teigia, jog dar turi teisę pateikti apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo, kai Konstitucinis Teismas išspręs skundą ir atsakovei bus paskirtas advokatas.
6.2. Nurodo, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas yra įsiteisėjęs tik trečiojo asmens I. Ž. atžvilgiu, dėl to atsakovė prašo taikyti turtui areštą.
7. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Atskirasis skundas atmestinas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
9. Atsakovė T. Ž. atskiruoju skundu skundžia Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį, kuria atsisakyta priimti jos prašymą dėl arešto turtui taikymo. Skunde atsakovė visų pirma nurodo, kad teisėjas Raimondas Dilys neteisėtai išnagrinėjo jos prašymą, nes jos bylą išnagrinėjo teisėjas Egidijus Mickevičius.
10. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. gruodžio 17 d. rašte nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-259 (Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-41 redakcija), 25.6 papunktyje yra numatyta, kad „Prašymai atlikti procesinį veiksmą jau išnagrinėtoje byloje ar kito teisėjo nagrinėjamoje byloje, kai nėra bylą nagrinėjusio ar nagrinėjančio teisėjo – perduodami nagrinėti atitinkamos specializacijos teisėjui, kuriam teismo pirmininko įsakymu pavesta kuruoti šio teisėjo bylas, arba teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu atitinkamos specializacijos teisėjui, laikantis pavardžių abėcėlinio sąrašo.“ Vadovaujantis šia nuostata, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“, yra sudarytos teisėjų poros, kurių vienam nesant, kitas atlieka įstatymo numatytus procesinius veiksmus, išskyrus baigiamųjų procesinių sprendimų priėmimą, kuruojamo teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose. Teisėjas Raimondas Dilys ir teisėjas Egidijus Mickevičius yra paskirti vienas kito bylose kuratoriais. Vadovaujantis nustatytu teisiniu reglamentavimu, T. Ž. prašymą Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartimi išsprendė teisėjas Raimondas Dilys civilinėje byloje Nr. e2-93-512/2019, kurią išnagrinėjo teisėjas Egidijus Mickevičius. Teisėjui Egidijui Mickevičiui nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos.
11. Atsižvelgdamas į tai, kas paminėta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisėjas Raimondas Dilys pagrįstai išnagrinėjo atsakovės prašymą.
12. Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 307 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dienos. CPK 279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismų sprendimai įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui, jeigu sprendimas nėra apskųstas. Teismo sprendimo (nutarties) dalis dėl savarankiškų reikalavimų, kuri neapskundžiama apeliaciniu (atskiruoju) skundu, įsiteisėja pasibaigus apskundimo apeliacine tvarka terminui. Tuo atveju, kai yra paduotas apeliacinis skundas, sprendimas, kuris nėra panaikintas, įsiteisėja apeliacine tvarka išnagrinėjus bylą, o apeliacinės instancijos teismo nutartis ar naujas sprendimas įsiteisėja nuo jų priėmimo dienos.
13. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo Klaipėdos apygardos teisme buvo išnagrinėtas 2019 m. rugsėjo 19 d. Skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo metu nebuvo įstatymų nustatyta tvarka priimto nagrinėti atsakovės apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo. Vadinasi, Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas buvo ir yra įsiteisėjęs. Aplinkybė, kad atsakovė ketino pateikti apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo, kad išsiuntė skundą Konstituciniam Teismui, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas kito asmens apeliacinis skundas, nesudaro pagrindo laikyti, kad šis sprendimas atsakovei nebuvo įsiteisėjęs. Ketinimas paduoti apeliacinį skundą, skundo Konstituciniam Teismui išsiuntimas, aplinkybė, kad apeliacine tvarka buvo nagrinėjamas kito asmens apeliacinis skundas, vadovaujantis anksčiau paminėta CPK 279 straipsnio 1 dalimi, neturi reikšmės sprendimo įsiteisėjimui.
14. Minėta, kad atsakovė siekia, kad būtų areštuotas tam tikras turtas. Kitaip tariant, atsakovė prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant įsiteisėjusiam teismo sprendimui, laikinąsias apsaugos priemones taikyti gali tik kasacinis teismas (CPK 363 straipsnio 2 dalis). Įstatymai nesuteikia teisės pirmosios instancijos teismui taikyti laikinąsias apsaugos priemones byloje, kurioje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs. Vadinasi, atsižvelgiant į tai, kad atsakovės nurodoma byla buvo užbaigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o pirmosios instancijos teismas neturi kompetencijos taikyti laikinąsias apsaugos priemones tokioje byloje, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą (CPK 115 straipsnio 6 dalis). Ši nutartis, be kita ko, galėjo būti priimta rašytinio proceso tvarka (CPK 115 straipsnio 7 dalis).
15. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo internetiniame puslapyje viešai skelbiamų duomenų nustatyta, kad 2019 m. lapkričio 13 d. sprendimu buvo atsisakyta nagrinėti prašymą Nr. 1A-18/2019. Vadinasi, atsakovės nurodytos aplinkybės dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą nebeturi teisinės reikšmės.
16. Kiti atsakovės argumentai neturi reikšmės skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.