- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-13
- Bylos Nr.
- e2S-90-796/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-12441-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Domarkienė
- Atsakovas
- T. Ž.
- Trečiasis asmuo
- I. Ž.
- Ieškovas
- O. B.
Įžanginė dalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. atskirąjį skundą, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. (O. B.) dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl turto ir prievolių padalijimo, trečiojo asmens, pareiškiančio savarankiškus reikalavimus, I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo. Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinys patenkintas, priešieškinis patenkintas iš dalies. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas iš dalies pakeistas – papildyta rezoliucinė dalis žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“, kitos sprendimo dalys paliktos nepakeistos.
2. Atsakovė T. Ž. ir trečiasis asmuo I. Ž. 2019 m. spalio 3 d. pateikė teismui prašymą neišduoti vykdomojo rašto ieškovui.
3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. prašymų dėl vykdomojo rašto neišdavimo netenkino.
4. Atsakovė T. Ž. ir trečiasis asmuo I. Ž. 2019 m. spalio 14 d. pateikė atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties, kuria nutarta netenkinti prašymų dėl vykdomojo rašto neišdavimo ieškovui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. spalio 15 d. nutartimi atsisakė priimti atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. 2019 m. spalio 14 d. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
6. Teismas nurodė, kad 2019 m. spalio 4 d. nutartis, kuria buvo netenkinti atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. prašymai dėl vykdomojo rašto neišdavimo, yra neskundžiama, t. y. negali būti apeliacinio apskundimo objektu. Įvertinęs šias aplinkybes teismas atsisakė priimti atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. atskirąjį skundą dėl teismo 2019 m. spalio 4 d. nutarties ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. ir trečiasis asmuo I. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – atsisakyti išduoti vykdomąjį raštą ieškovui. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
7.1 Teismas nepagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą, nors 2019 m. spalio 4 d. nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka.
7.2 Teismo procesinis sprendimas atsisakyti priimti atskirąjį skundą rodo teismo siekį atimti atsakovės turtą dar neįsiteisėjus byloje priimtam teismo sprendimui.
7.3 Šioje byloje priimtas teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, tačiau atsakovės T. Ž. teisė apeliacine tvarka skųsti šį sprendimą buvo nepagrįstai ribojama, tuo pažeidžiant atsakovės procesines teises ir interesus.
7.4 Byloje buvo pažeistos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 16 straipsnio nuostatos, nes Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-855-730/2019 panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, šią nutartį priėmęs teisėjas Egidijus Mickevičius nebegalėjo dalyvauti šios bylos nagrinėjime.
7.5 Teismo nutartį priėmė teisėjas Raimondas Dilys, kuris neturėjo teisės šioje byloje priimti jokių procesinių sprendimų.
8. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai
Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
10. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.
11. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl atskirojo skundo trūkumų pašalinimo
12. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartimi konstatuota, jog trečiojo asmens I. Ž. pateiktas atskirasis skundas neatitinka įstatyme nustatytų skundo formos reikalavimų, todėl apeliantei I. Ž. buvo nustatytas terminas iki 2020 m. sausio 17 d. atskirojo skundo trūkumams pašalinti – pateikti Klaipėdos apygardos teismui atskirąjį skundą, pasirašytą apeliantės I. Ž. arba ją atstovaujančio advokato. Teismo 2020 m. sausio 23 d. nutartimi apeliantei I. Ž. nustatytas naujas terminas minėtiems skundo trūkumams pašalinti, t. y. iki 2020 m. vasario 6 d.
13. Teisme 2020 m. vasario 10 d. gautas I. Ž. prašymas pratęsti terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti, atidėti bylos nagrinėjimą ir įteikti jai procesinį dokumentą, kurį reikia pasirašyti. Prašyme nurodoma, kad apeliantė dėl sveikatos būklės negali atvykti į teismą. Pažymėtina, kad apeliantės prašymas dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti pratęsimo buvo pateiktas ir 2020 m. sausio 23 d. 2020 m. vasario 13 d. teisme taip pat buvo gautas I. Ž. ir jos įgaliotos atstovės T. Ž. prašymas 2020 m. vasario 13 d. teismo posėdį atidėti sudarant jai galimybę ištaisyti teismo nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Nurodo, jog 2020 m. sausio 23 d. teismo nutartį gavo tik 2020 m. vasario 12 d. po 17 valandos, todėl pašalinti nurodyto trūkumo nebuvo jokios realios ir protingos galimybės.
14. Nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad apeliantė I. Ž. du kartus teikė teismui prašymus dėl termino atskirojo skundo trūkumams pašalinti pratęsimo, taip pat prašė įteikti jai procesinį dokumentą, kurį reikia pasirašyti. Minėti apeliantės procesiniai prašymai ir jų turinys leidžia daryti išvadą, kad apeliantė palaiko savo atskirąjį skundą ir siekia pašalinti teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus. Kadangi iš byloje pateiktų procesinių dokumentų turinio yra aiški apeliantės I. Ž. valia apeliacine tvarka skųsti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį, atsižvelgdamas į proceso operatyvumo, ekonomiškumo ir koncentracijos principus, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad yra pagrindas teismo 2020 m. sausio 6 d. nutartyje nurodytus atskirojo skundo trūkumus laikyti iš esmės pašalintais. Atsižvelgiant į tai, byla apeliacine tvarka nagrinėjama pagal atsakovės T. Ž. ir trečiojo asmens I. Ž. pateiktą atskirąjį skundą.
15. Kadangi atskirojo skundo trūkumai yra laikomi pašalintais, apeliantės prašymas dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo ir bylos nagrinėjimo atidėjimo netenkintinas.
Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo
16. Apeliantės atskirajame skunde nurodė, kad teismas nepagrįstai atsisakė priimti 2019 m. spalio 14 d. teismui pateiktą atskirąjį skundą, nors 2019 m. spalio 4 d. nutartis gali būti skundžiama apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su paminėtais atskirojo skundo argumentais.
17. CPK 334 straipsnyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo CPK numatytais atvejais, taip pat tais atvejais, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Atskirasis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymą negali būti apeliacinio apskundimo objektas (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
18. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad atsakovė T. Ž. ir trečiasis asmuo I. Ž. 2019 m. spalio 3 d. kreipėsi į teismą su prašymu neišduoti vykdomojo rašto ieškovui pagal teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą. Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartimi atsakovės ir trečiojo asmens prašymai dėl vykdomojo rašto neišdavimo buvo atmesti. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK nuostatos nenumato galimybės apeliacine tvarka skųsti teismo nutartį, kuria buvo netenkintas prašymas neišduoti vykdomojo rašto. Be to, tokia teismo nutartis neužkerta galimybės tolesnei bylos eigai. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 4 d. nutartis negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Kadangi 2019 m. spalio 14 d. teismui pateiktu atsakovės ir trečiojo asmens atskiruoju skundu buvo skundžiama teismo nutartis, kuri negali būti apeliacinio apskundimo objektas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti atskirąjį skundą ir grąžino jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 334, 338 straipsniai).
19. Atskirajame skunde nurodoma, kad šioje byloje buvo pažeistos CPK 16 straipsnio nuostatos, nes Klaipėdos apygardos teismui 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-855-730/2019 panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį, šią nutartį priėmęs teisėjas Egidijus Mickevičius nebegalėjo toliau dalyvauti šios bylos nagrinėjime. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
20. CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant tą bylą apeliacinės instancijos teisme ir kasaciniame teisme, taip pat nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas, buvo priimtas jam dalyvaujant. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog CPK 71 straipsnio 1 dalis taikoma tais atvejais, kai bylą iš naujo nagrinėja tas pats teisėjas, kurio priimtą sprendimą dėl ginčo esmės panaikina aukštesnės instancijos teismas, t. y. neleistinumas teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą įstatymo yra siejamas su konkretaus ginčo išsprendimu iš esmės.
21. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-855-730/2019 buvo panaikinta Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties dalis, kuria atsisakyta priimti apeliantės T. Ž. 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti ir prašymo priėmimo klausimas perduotas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui. Taigi apeliančių nurodomoje civilinėje byloje buvo sprendžiamas procesinis prašymo dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti priėmimo klausimas, todėl vien Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. birželio 6 d. nutarties priėmimas nesudarė pakankamo pagrindo bylą iš esmės nagrinėjusiam teisėjui nusišalinti nuo kitų procesinių klausimų šioje byloje sprendimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad skundžiamą teismo nutartį priėmė ne teisėjas Egidijus Mickevičius, bet jo teisėto nebuvo darbe laikotarpiu paskirtas kuratorius, t. y. teisėjas Raimondas Dilys. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo daryti išvados, jog šioje byloje būtų pažeista atsakovės ir trečiojo asmens teisė į nešališką teismą.
22. Apeliantės atskirajame skunde taip pat nurodo, kad nutartį priėmė teisėjas Raimondas Dilys, kuris neturėjo teisės šioje byloje priimti jokių procesinių sprendimų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais skundo argumentais.
23. Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad bylą pirmosios instancijos teisme išnagrinėjo ir 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą dėl šalių ginčo esmės priėmė teisėjas Egidijus Mickevičius. Skundžiamą pirmosios instancijos teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį atsisakyti priimti atskirąjį skundą priėmė teisėjas Raimondas Dilys. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad į Klaipėdos apygardos teismo civilinę bylą Nr. e2S-88-1092/2020 buvo pateiktas Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 17 d. raštas Nr. 1R-63038, kuriame nurodyta, jog Klaipėdos apylinkės teismo bylų paskirstymo teisėjams taisyklių, patvirtintų Klaipėdos miesto apylinkės teismo pirmininko 2017 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1V-259 (Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. vasario 19 d. įsakymo Nr. 1V-41 redakcija), 25.6 papunktyje yra numatyta, kad prašymai atlikti procesinį veiksmą jau išnagrinėtoje byloje ar kito teisėjo nagrinėjamoje byloje, kai nėra bylą nagrinėjusio ar nagrinėjančio teisėjo – perduodami nagrinėti atitinkamos specializacijos teisėjui, kuriam teismo pirmininko įsakymu pavesta kuruoti šio teisėjo bylas, arba teismo pirmininko pavaduotojo patvarkymu atitinkamos specializacijos teisėjui, laikantis pavardžių abėcėlinio sąrašo. Vadovaujantis šia nuostata, Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“, yra sudarytos teisėjų poros, kurių vienam nesant, kitas atlieka įstatymo numatytus procesinius veiksmus, išskyrus baigiamųjų procesinių sprendimų priėmimą, kuruojamo teisėjo nagrinėjamose ar išnagrinėtose bylose.
24. Iš Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. IV-185 „Dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjų kuratorių paskyrimo“ 2.7 punkto matyti, kad teisėjas Raimondas Dilys ir teisėjas Egidijus Mickevičius yra paskirti vienas kito kuratoriais. Klaipėdos apylinkės teismo pirmininko 2019 m. gegužės 8 d. ir 2019 m. rugsėjo 18 d. įsakymais teisėjui Egidijui Mickevičiui nuo 2019 m. spalio 7 d. iki 2019 m. spalio 18 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos. Vadinasi, teisėjo Egidijaus Mickevičiaus teisėto nebuvimo darbe laikotarpiu teisėjas Raimondas Dilys turėjo teisinį pagrindą spręsti šioje byloje pateikto atskirojo skundo priėmimo klausimą.
Dėl kitų atskirojo skundo argumentų
25. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog įstatyme numatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-287/2010 ir kt.). Kadangi į esminius nagrinėjamos bylos teisinius ir faktinius aspektus yra atsakyta, o kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai neturi teisinės reikšmės vertinant skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą ir nelemia kitokios šios bylos procesinės baigties, apeliacinės instancijos teismas šių argumentų nevertina ir dėl jų išsamiau nepasisako.
Dėl bylos procesinės baigties
26. Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino ginčui aktualias teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl jos keisti ar naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. spalio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.