Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erinija Kazlauskienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės T. Ž. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. (O. B.) ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė Brigita Tamkevičienė, antstolis Jonas Petrikas, antstolis Aleksandras Selezniovas, antstolė Asta Rimaitė Žičkuvienė, antstolis Giedrius Jonauskas, I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. Nr. e2-93-512/2018 nusprendė patenkinti ieškovo ieškinį, priteisti ieškovui asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir (duomenys neskelbtini)) 23 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)); priteisti iš ieškovo kompensaciją – 63 000 EUR – atsakovei tokia tvarka – 15 000 EUR kompensaciją per 10 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o likusią dalį – 48 000 EUR – per 24 mėnesius mokant po 2000 EUR per mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki visiško kompensacijos išmokėjimo; prievoles kreditoriams, atsiradusias po 2007 m. birželio 22 d., pripažino asmeninėmis atsakovės prievolėmis. Teismas priešieškinį tenkino iš dalies; priteisė iš ieškovo 225,72 EUR turto išlaikymo išlaidų atsakovei; kitą priešieškinio dalį atmetė; priteisė iš atsakovės ieškovui 1575 EUR bylinėjimosi išlaidų ir ieškovui grąžino 1012 EUR žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2016 m. rugsėjo 15 d. SEPA mokėjimo nurodymą Nr. 50743647.

2. Atsakovė 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. pateikė prašymus pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Prašymai iš esmės yra analogiški, tai yra prašoma pratęsti terminą nenustatytam laikotarpiui, nurodant, kad atsakovė neturi galimybės parengti apeliacinio skundo dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiksmų, kadangi apeliaciniam skundui pateikti būtinas advokato pasirašytas apeliacinis skundas, pažymint, kad atsakovė neturi galimybės apeliacinio skundo parengti savarankiškai.

3. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 1 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pašalinti nutartyje nurodytus prašymo trūkumus, tai yra nurodyti datą termino pratęsimui ir pasiūlė atsakovei prisidėti prie trečiojo asmens I. Ž. apeliacinio skundo.

4. 2019 m. vasario 14 d. atsakovė pateikė prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad prašo pratęsti terminą iki įvykio, tai yra tol, kol Regionų apygardos administraciniame teisme pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 bei administracinėje byloje Nr. eI-3423-342/2019 bus išspręstas klausimas dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo atsakovei. Nurodė, kad prisidėti prie trečiojo suinteresuoto asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. pateikto apeliacinio skundo nepageidauja.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 14 d. nutartimi nutarė laikyti nepaduotais atsakovės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti atsakovės 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti. Pagrindiniai nutarties motyvai:

5.1. Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymų pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti nutarė, kad atsakovės 2019 m. vasario 14 d. pateiktas prašymas nelaikytinas tinkamu trūkumų pašalinimu. Atsižvelgiant į tai, kad teismo nustatytu terminu nurodyti prašymų trūkumai nebuvo pašalinti, 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymai dėl termino pratęsimo laikytini nepaduotais ir grąžintini jį padavusiam asmeniui.

5.2. Pirmosios instancijos teismas dėl apeliantės 2019 m. vasario 14 d. prašymo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti nurodė, kad pateiktame prašyme nėra nurodytas konkretus terminas, kuriuo apeliantė prašo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti. Nurodė, kad atsisakymas priimti prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą su prašymu atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, kartu su prašymu paduodant patį apeliacinį skundą, kurį surašė ir pasirašė advokatas, todėl 2019 m. vasario 14 d. prašymą atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Atskiruoju skundu atsakovė T. Ž. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės 2019 m. vasario 14 d. nutartį ir priimti naują sprendimą, tai yra išspręsti klausimą iš esmės pratęsiant terminą paduoti apeliacinį skundą ; laikyti paduotais apeliantės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti dėl įvykio numatyto Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalbos apeliantei suteikimo klausimo išsprendimo; priimti apeliantės 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti dėl įvykio numatyto Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalbos suteikimo klausimo išsprendimo; priteisti apeliantei visas turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme iš ieškovo O. B. pateiktų dokumentų pagrindu ir kartu priteisti iš ieškovo apeliantei 5 procentus metinių procesinių palūkanų; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; nušalinti teisėją E. Mickevičių nuo atskirojo skundo priėmimo (nagrinėjimo) klausimo dėl jo visiško šališkumo, asmeninio ir tyčinio suinteresuotumo bylos baigtimi. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

6.1. Apeliantė nurodo, kad šiuo metu nėra išspręstas klausimas dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos (advokato) paskyrimo klausimas apeliantei. Nurodo, kad Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams pateikė skundą dėl Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos veiksmų ir šioje byloje šias aplinkybes įrodo kartu pateikti rašytiniai įrodymai. Nurodo, kad neturi kompetencijos vesti civilinę bylą teisme be advokato, be to, būtinai reikalingas advokato parašas.

6.2. Apeliantė nurodo, kad pateiktas prašymas apeliaciniam skundui paduoti buvo apibrėžtas įvykiu pagal Lietuvos Respublikos CPK 73 straipsnio 2 dalį, tai yra įvykus numatyto Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalbos apeliantei suteikimo klausimo išsprendimo Regionų apygardos administraciniame teisme pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 bei administracinėje byloje Nr. eI-3423-342/2019, todėl nagrinėjamu atveju apeliantė prašo pratęsti terminą ne iki kalendorinės datos, bet iki įvykio, apibrėžto 2019 m. vasario 14 d. prašymu.

6.3. Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo, nagrinėjusio apeliantės prašymus, šališkumo apeliantė nurodo, kad teisėjas šiurkščiai pažeidė Konstituciją, CPK 5 straipsnį CPK 21 straipsnį, Lietuvos Respublikos teismų įstatymą ir proceso šalių lygiateisiškumo principą, nes akivaizdžiai šališkais, suinteresuotais, neteisėtais, nepagrįstais, melagingais veiksmais yra suinteresuotas neduoti apskųsti neteisėtą ir nepagrįstą 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą šioje byloje.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkinamas iš dalies.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Pagrindų peržengti skundo ribas ar absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 338, 320 straipsniai).

8. Nagrinėjamu atveju apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, kurią išspręstas klausimas dėl apeliantės prašymo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

9. Apeliantė prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka dėl byloje kylančių faktinių aplinkybių tinkamo išsiaiškinimo.

10. CPK 336 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendroji atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliacine tvarka taisyklė – atskirasis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Dalyvaujantys byloje asmenys atskirajame skunde, atsiliepime į atskirąjį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie atskirojo skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui neprivalomas. Taigi proceso teisės normos nustato, kad apeliacine tvarka teismas paprastai bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai savo iniciatyva arba (ir) dalyvaujančio byloje asmens prašymu pripažįsta, kad, atsižvelgiant į bylos esmę, žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismų praktikoje įstatymo nustatyta teismo teisė tiek savo, tiek šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka aiškinama tokiu būdu, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2013).

11. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantės argumentus dėl būtinumo bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo bendrosios atskirųjų skundų nagrinėjimo apeliaciniame procese formos taisyklės, todėl pareiškėjos prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo atmetamas (CPK 336 straipsnio 1 dalis).

Dėl teisėjo nušalinimo

12. Atskiruoju skundu apeliantė nurodo aplinkybes dėl pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi.

13. Nagrinėjamu atveju Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-36-777/2018 išnagrinėtas atsakovės prašymas dėl bylą nagrinėjusio teisėjo nušalinimo iš esmės tokiomis pačiomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytos atskirajame skunde, tai yra dėl teisėjo šališkumo. Nutartimi nutarta netenkinti atsakovės pareiškimo dėl civilinę bylą Nr. e2-93-512/2018 nagrinėjančio teisėjo ir Klaipėdos apylinkės teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2-93-512/2018. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo teisėjo šališkumo klausimas yra išspręstas Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 4 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2KT-36-777/2018, dėl šios atskirojo skundo dalies nepasisakoma, esant negalimam apskundimo objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342-915/2017, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-28-943/2017).

Dėl apeliantės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymų pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą.

14. Apeliantė prašo laikyti paduotais apeliantės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti dėl įvykio numatyto Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalbos apeliantei suteikimo klausimo išsprendimo.

15. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnyje. Jos tinkamą įgyvendinimą užtikrina civilinio proceso teisės principai: teisminės gynybos prieinamumo, teisės į tinkamą teismo procesą, proceso koncentracijos, bendradarbiavimo, draudimo piktnaudžiauti procesu ir kiti. Tačiau kiekvienas asmuo, įgyvendinantis savo teises, turi laikytis įstatymų ir nevaržyti kitų asmenų teisių bei laisvių (Konstitucijos 28 straipsnis). Teisė kreiptis į teismą įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009). Prašymas dėl termino pratęsimo turi atitikti tiek bendruosius prašymo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 111 straipsnis, 135 straipsnis), tiek specialiuosius prašymui dėl termino pratęsimo keliamus reikalavimus (CPK 73 straipsnis, 77 straipsnis). Jeigu paduotas prašymas šių įstatymo reikalavimų neatitinka, teismas nustato terminą prašymo trūkumams pašalinti o jeigu į teismą kreipiantysis asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu nepašalina trūkumų, procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 2 ir 3 dalys).

16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymais apeliantė prašė pratęsti terminą be datos ir be konkretaus įvykio apeliacinio skundo parengimui, kuriuo terminas baigėsi 2019 m. sausio 31 d. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymuose nenurodė nei įvykio, nei datos, su kuriuo sietinas termino pratęsimas, laikoma, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas ir trūkumų šalinimo institutą, kadangi įstatymas nenumato galimybės pratęsti terminą, nenurodant konkrečios datos ar įvykio. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, laikoma, kad pirmosios instancijos teismas 2019 m. vasario 14 d. apeliantei nepašalinus procesinių dokumentų trūkumų pagrįstai laikė nepaduotais atsakovės 2019 m. sausio 29 d. ir 2019 m. sausio 31 d. prašymus dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti.

Dėl apeliantės 2019 m. vasario 14 d. prašymo pratęsti apeliacinio skundo padavimo terminą

17. Apeliantė prašo priimti 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti dėl įvykio numatyto Valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos tarnybos advokato pagalbos apeliantei suteikimo klausimo išsprendimo.

18. Viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą dalių yra dalyvaujančio byloje asmens teisė apeliacine tvarka apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą. Tačiau bylinėjimosi procesas negali trukti neapibrėžtą laiką, o apeliacijos teisė turi būti įgyvendinta per įstatymo nustatytą terminą, tai yra ji ribojama laike. CPK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta pasibaigus įstatymų nustatytam ar teismo paskirtam jiems atlikti terminui, o procesiniai dokumentai, paduoti pasibaigus tam terminui, grąžinami juos padavusiems asmenims. Tuo atveju, kai prašoma pratęsti terminą, asmuo prašantis pratęsti terminą turi nurodyti datą ar įvykį, iki kurio prašo pratęsti terminą (CPK 73 ir 77 straipsniai).

19. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė 2019 m. vasario 14 d. teikdama prašymą dėl termino pratęsimo nurodė, kad prašo pratęsti terminą, kol bus išspręstas klausimas Regionų apygardos administraciniame teisme pradėtoje nagrinėti administracinėje byloje Nr. eI-3462-609/2019 bei administracinėje byloje Nr. eI-3423-342/2019 dėl teisinės pagalbos suteikimo apeliantei, kadangi, apeliantės teigimu, apeliacinį skundą parengti ir pasirašyti turi advokatas. Pirmosios instancijos teismas spręsdamas 2019 m. vasario 14 d. prašymo priėmimo klausimą nurodė, kad prašyme nėra nurodytas terminas ir (ar) įvykis, kuriam laikui prašo pratęsti terminą apeliaciniam skundui paduoti.

20. Kaip minėta, kiekvienas asmuo turi teisę ne tik kreiptis į teismą, bet ir teisę į apeliaciją, ir ji neturi būti nepagrįstai suvaržyta. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šiuo atveju pirmosios instancijos teismas turėjo ne atsisakyti priimti prašymą, bet taikyti prašymo trūkumų ištaisymo institutą. Tai yra išaiškinti apeliantei, kad termino pratęsimas sietinas ne tik su konkrečia kalendorine diena, bet ir su įvykiu, kuris turi būtinai įvykti. Kaip matyti iš apeliantės 2019 m. vasario 14 d. prašymo, apeliantė šalindama trūkumus iš esmės nurodė, kad prašo pratęsti terminą iki tol, kol bus išnagrinėta administracinė byla ir (ar) iki tol, kol Valstybės garantuojama antrinės teisinės pagalbos tarnyba išspręs klausimą dėl teisinės (advokato) pagalbos skyrimo apeliantei klausimą, tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių neįvertino, todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas svarstydamas prašymo dėl termino pratęsimo priėmimo klausimą turėjo nustatyti apeliantei terminą trūkumams pašalinti bei išaiškinti apeliantei, kad apeliantės prašymas turi būti susietas su konkrečiu įvykiu.

21. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinių dokumentų priėmimą reglamentuojančias teisės normas, nepakankamai išanalizavęs apeliantės 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo. Esant šioms aplinkybėms skundžiama nutartis naikintina ir apeliantės prašymo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

22. Esant anksčiau minėtų aplinkybių visumai, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad, atsižvelgiant į atskirojo skundo argumentus, nustatytas aplinkybes, yra pagrindas pirmosios instancijos teismo skundžiamą nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti atsakovės 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti, panaikinti ir perduoti teismui prašymo priėmimo klausimą svarstyti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).

23. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos teisingam šalių ginčo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

24. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Byloje duomenų apie šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme nepateikta, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti apeliantės T. Ž. 2019 m. vasario 14 d. prašymą dėl termino pratęsimo apeliaciniam skundui paduoti panaikinti ir perduoti prašymo priėmimo klausimą iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui.