Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apylinkės teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2787-713/2017 ir atsakovo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apylinkės teismo civilinė byla, kurioje reiškiamas nušalinimas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams ir jų pirmininkams.

Nušalinimo pareiškime nurodyta, kad Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-21-773/2017 yra nepagrįsta ir neteisėta. Nurodyta nutartimi formaliais ir tikrovės neatitinkančiais argumentais buvo atmestas atsakovo V. J. nušalinimo pareiškimas Kauno apylinkės teismo teisėjams.

Motyvuojamoji dalis

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą (CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis).

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, CPK normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą. Asmuo, reikšdamas nušalinimą, turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus išnagrinėta neobjektyviai ir šališkai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. AB „VST“, bylos Nr. 3K-3-234/2012). Tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti argumentus dėl bylą nagrinėti paskirto teisėjo (teisėjų kolegijos) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame apygardos teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Atsakovas V. J. nušalinimo pareiškimą šioje civilinėje byloje reiškia trečią kartą: Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 7 d. nutartimis atmesti V. J. nušalinimo pareiškimai teisėjai V. L. ir teismo posėdžių sekretorei J. Ž.; Kauno apygardos teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartimi atmestas nušalinimo pareiškimas dėl Kauno apylinkės teismo teisėjų nušalinimo. Atsižvelgdamas į tai, kad nušalinimo pareiškimai nebuvo tenkinami, atsakovas V. J. Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė nušalinimo pareiškimą visiems Kauno apylinkės teismo ir Kauno apygardos teismo teisėjams, motyvuodamas tuo, kad nušalinimo pareiškimai netenkinti nepagrįstai.

Pažymėtina, kad pareiškėjas nušalinimo pareiškime pateikia tik nesutikimo motyvus su ankstesnėmis teismų nutartimis, kuriomis jo nušalinimo pareiškimai buvo netenkinami. Kadangi pagal CPK nuostatas nutartys dėl nušalinimo pareiškimų yra galutinės ir neskundžiamos, teismas dėl šių argumentų nepasisako. Atkreiptinas atsakovo dėmesys, kad jis turi teisę argumentus, susijusius su bylą nagrinėjusio teismo sudėtimi, įtraukti į apeliacinį skundą, jei nutartų tokį teikti, o ne reikšti nušalinimo pareiškimus aukštesnės instancijos teismams.

Nagrinėjant atsakovo pareikštą nušalinimo pareiškimą nebuvo nustatyta aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą manyti, kad bylą nagrinėjantis teismas gali būti šališkas atsakovo atžvilgiu, todėl nušalinimo pareiškimas atmestinas. Netenkinus nušalinimo pareiškimo, nėra pagrindo pasisakyti dėl atsakovo prašymo perduoti bylą iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 3 dalimi ir 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

atsakovo V. J. nušalinimo pareiškimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apylinkės teismui, veikiančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, netenkinti.