Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-176-260/2019 bei pareiškėjo V. J. 2019 m. balandžio 3 d. pareiškimu dėl visų Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo civilinės bylos nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos apeliaciniam teismui perduota Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-176-260/2019, siekiant įvertinti joje pareikšto nušalinimo pagrįstumą.

Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. 2A-176-260/2019, pradėta pagal atsakovo V. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. rugsėjo 24 d. sprendimo ir 2018 m. rugsėjo 26 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje Nr. 2-2891-886/2018.

2019 m. kovo 20 d. atsakovas V. J. buvo pareiškęs nušalinimą visiems Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismo teisėjams.

Nušalinimo pareiškime V. J. pakartojo ankstesniuose prašymuose nurodytas aplinkybes, su, jo nuomone, galimu visų Kauno apygardos teismo teisėjų šališkumu pareiškėjo atžvilgiu ‑ pareiškėjo sveikinimas Molotovo–Ribentropo pakto 74–ųjų metinių proga, duomenų apie pareiškėją perdavimas Kauno apygardos prokuratūrai, Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas ėjusio E. G., teisėja S. J., teisėjų Ž. J. ir A. S., V. V. veiksmais, taip Kauno apygardos teismo vaizdo kameromis darytų pareiškėjo vaizdo įrašų kopijų gavimo aplinkybės. Pareiškėjo nuomone, Kauno apygardos teismo pirmininkas ir visi Kauno apygardos teismo teisėjai yra tiesiogiai ir netiesiogiai suinteresuoti visų bylų baigtimi, nes jie administracinėje byloje Nr. I-1307-423/2017 yra suinteresuoti asmenys ir priešiškų interesų pareiškėjo interesams turintys asmenys.

Nušalinimo pareiškime taip pat buvo teigiama, kad Kauno apygardos teisme yra pažeidžiamos jo teisės, nepriimant jo elektroniniu parašu pasirašytų procesinių dokumentų, bei nesuteikiant jam galimybės atvykus į teismą pasirašyti elektroniniu paštu pateiktų procesinių dokumentų. Šios aplinkybės, pareiškėjo vertinimu, sudaro pagrindą tenkinti teikiamą nušalinimo pareiškimą.

2019 m. kovo 20 d. V. J. nušalinimo pareiškimą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė įvertino ir 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2KT-62-943/2019 jo netenkino.

2019 m. balandžio 3 d. V. J. Kauno apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2A-176-260/2019 pareiškė nušalinimą visiems Kauno apygardos teismo teisėjams, nurodydamas, kad papildo 2019 m. kovo 20 d. nušalinimo pareiškimą naujomis aplinkybėmis. Teigia, jog Kauno apygardos teismo teisėjai N. M., A. K. ir A. R. 2019 m. kovo 4 d. nutartimi nepagrįstai atmetė apelianto skundą civilinėje byloje Nr. e2A-69-436/2019, o kiti Kauno apygardos teismo teisėjai toleruoja Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų vykdomą pareiškėjo persekiojimą ir nepagrįsta baudimą, tai patvirtina 2019 m. kovo 28 d. nutartis, kuria Kauno miesto apylinkės teismo teisėja skyrė pareiškėjui baudą.

Nušalinimo pareiškimas netenkintinas.

Siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) normose įtvirtintas nušalinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylą nagrinėjantis teisėjas gali būti neobjektyvus ir šališkas, remdamasis CPK 65 – 66 ir 71 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, gali teikti motyvuotą teisėjo nušalinimo pareiškimą.

Pareiškėjui išaiškintina, kad CPK normos, reglamentuojančios nušalinimo pareiškimo tvarką nenumato galimybės papildyti pateikto ir jau įvertino nušalinimo pareiškimo. Tuo atveju jei įvertinus anksčiau pateiktą nušalinimo pareiškimą ir jo netenkinus paaiškėja naujos, neįvertintos, aplinkybės, pareiškėjo manymu, sudarančios nušalinimo pagrindą, pareiškėjas turi teisę teikti naują nušalinimą. Kadangi pareiškėjas nurodo, kad papildomai teikiamu nušalinimo pareiškimu papildomas 2019 m. kovo 20 d. pareiškimas, nurodant naujai paaiškėjusias aplinkybes, sudarančias nušalinimo pagrindą, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkė vertina ir pasisako tik dėl naujų, 2019 m. kovo 20 d. nušalinimo pareikšime nenurodytų ir 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi neįvertintų aplinkybių (CPK 68 straipsnio 5 dalis).

Susipažinus su aplinkybėmis, pareiškėjo vertinimu, sudarančiomis pagrindą nušalinti Kauno apygardos teismo teisėjus nuo civilinės bylos Nr. 2A-176-260/2019 nagrinėjimo, nelaikytina, kad jos pagrindžia prašymą. Pareiškėjo naujai nurodomos aplinkybes iš esmės grindžiamos procesiniais pagrindais, o dėl šių nušalinimo argumentų jau pasisakyta 2019 m. balandžio 1 d. nutartyje, išaiškinant pareiškėjui, kad procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš CPK 64 – 66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su, pareiškėjo vertinimu nepagrįsta ir neteisėta Kauno apygardos teismo 2019 m. kovo 4 d. nutartimi, jis turi teisę prašyti teismo procesinį sprendimą įvertinti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis (CPK III dalis), o ne reikšti nušalinimo pareiškimą.

Nušalinimą Kauno apygardos teismo teisėjams pareiškėjas grindžia ir tuo pagrindu, jog jie palaiko Kauno miesto apylinkės teismo teisėjų vykdomą pareiškėjo persekiojimo ir baudimą, tačiau jokių šias aplinkybes patvirtinančių aplinkybių nepateikia, todėl šios aplinkybės laikytinos subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis, nesudarančiomis pagrindo tenkinti nušalinimo pareiškimo. Pareiškėjui išaiškintina, kad nesutikdamas su paskirta bauda ar jos dydžiu, pareiškėjas turi teisę prašyti ją sumažinti ar panaikinti, ši teisė pareiškėjui taip pat išaiškinta ir Kauno miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartyje.

Nesant pagrįstų duomenų, kad Kauno apygardos teisme nėra teisėjų galinčių objektyviai ir nešališkai išnagrinėti civilinę bylą pagal pareiškėjo skundą ir pareiškėjui nepaneigus preziumuojamo teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principų, V. J. nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Pareiškėjui taip pat išaiškinama, kad byloje dalyvaujančiam asmeniui piktnaudžiaujant nušalinimo teise, gali būti skirta bauda (CPK 69 str. 5 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

Pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-176-260/2019 nagrinėjimo netenkinti.