Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su pareiškėjo V. J. pareiškimu dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-2214-260/2018 ir Nr. 2S-2173-260/2018 nagrinėjimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pakartotinis pareiškėjo V. J. nušalinimo pareiškimas visiems Kauno apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2S-2214-260/2018 ir Nr. 2S-2173-260/2018 nagrinėjimo.

Pareiškėjo įsitikinimu, byla Kauno apygardos teisme negali būti išnagrinėta nešališkai, kadangi Kauno apygardos teismo pirmininko iniciatyva pareiškėjo atžvilgiu buvo pradėta baudžiamoji byla Nr. 1-14-749/2016. Be to, turi būti nušalinti ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai, sprendžiantys nušalinimo klausimus, kadangi šiame teisme netenkinami pareiškėjo nušalinimo pareiškimai, jie nenagrinėjami išsamiai ir objektyviai.

Nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Vertinant pareiškėjo išdėstytus argumentus, pažymėtina, jog bylą nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo ir bylos perdavimo iš vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Teisė reikšti nušalinimą Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkui kaip subjektams, sprendžiantiems žemesnės pakopos teismo visų teisėjų nušalinimo klausimą, CPK nenumatyta (CPK 34 straipsnis, 69-70 straipsniai), o dalyvaujantiems byloje asmenims nesuteikta teisė nušalinti nurodytus subjektus nuo įstatymais jiems pavestų įgaliojimų vykdymo. Todėl šių subjektų nušalinimo klausimas nenagrinėjamas, o Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė, vykdydama jai įstatymo suteiktus įgaliojimus, turi pagrindą nagrinėti visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pareikštą nušalinimą (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas pareiškime taip pat nurodė, jog siekia nušalinti ir visus Lietuvos apeliacinio teisėjus nuo civilinių bylų nagrinėjimo. Toks nušalinimas negali būti reiškiamas visiems Lietuvos apeliacinio teismo teisėjams, kadangi šis teismas yra vienintelis apeliacinės instancijos teismas, kuriam pavesta spręsti dėl apygardų teismų kaip pirmosios instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Tačiau tai neriboja pareiškėjo teisės reikšti motyvuotą nušalinimą konkrečiam bylą nagrinėti paskirtam Lietuvos apeliacinio teismo teisėjui, jei egzistuoja objektyvūs ar subjektyvūs tokio teisėjo nušalinimo pagrindai, įtvirtinti CPK 65-66 straipsniuose.

Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pažymi, jog Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 30 d. nutartimi civilinėse bylose Nr. 2KT-164-943/2018, Nr. 2KT-165-943/2018 ir Nr. 2KT-166-943/2018 išspręstas klausimas dėl visiems Kauno apygardos teismo teisėjams pareikšto nušalinimo.

Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes bei iš nušalinimo pareiškimo turinio nustačiusi, jog pareiškėjas nenurodė jokių kitų visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindų, Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pakartotinai nevertina jau išnagrinėtų pareiškėjo nurodytų nušalinimo pagrindų (CPK 69 straipsnio 1 dalis).

Tačiau Civilinių bylų skyriaus pirmininkė pakartotinai atkreipia pareiškėjo dėmesį, jog nušalinimo pareiškimas, siekiant užtikrinti greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, privalo būti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikštas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iš įstatyme nustatytų pagrindų. Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, o ne siekti šiuos klausimus išspręsti pasinaudojant nušalinimo institutu.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas nenurodė nė vieno iš CPK 65 straipsnyje įtvirtintų nušalinimo pagrindų, sudarančių pagrindą tenkinti nušalinimo pareiškimą, daroma išvada, kad pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negali kilti pagrįstų abejonių, jog civilinės bylos Nr. 2S-2214-260/2018 ir Nr. 2S-2173-260/2018 gali būti išnagrinėtos pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

pareiškėjo V. J. pareiškimo dėl visų Kauno apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinių bylų Nr. 2S-2214-260/2018 ir Nr. 2S-2173-260/2018 nagrinėjimo netenkinti.