Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Gailevičienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo O. B. (O. B.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys byloje antstolė B. T., antstolis J. P., antstolis A. S., antstolė A. R. Ž., antstolis G. J., I. Ž..

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Klaipėdos apylinkės teismas išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo O. B. ieškinį atsakovei T. Ž. dėl turto ir prievolių padalijimo ir atsakovės T. Ž. priešieškinį ieškovui O. B. dėl to paties dalyko, trečiojo asmens I. Ž. reikalavimą dėl skolos priteisimo bei 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu ieškinį tenkino, priešieškinį tenkino iš dalies.

2. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeitė iš dalies – papildė rezoliucinę dalį žodžiais: „Trečiojo asmens su savarankiškais reikalavimais I. Ž. ieškinį atmesti“. Kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

3. 2020 m. vasario 6 d. teisme gautas ieškovo prašymas ištaisyti sprendime esančią klaidą. Prašymo pagrindu nurodė aplinkybes, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. priimto sprendimo rezoliucinėje dalyje buvo padaryta rašymo apsirikimo klaida išvardijant ieškovo naudai priteisto nekilnojamojo turto objektus, nebuvo įrašyti (išvardyti) dar du namų valdos priklausiniai (48 m²ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinys (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020 m. vasario 10 d. nutartimi netenkino ieškovo prašymo dėl klaidos ištaisymo. Nurodė, kad rašymo apsirikimas sprendime nebuvo padarytas, teismas priteisė ieškovui nekilnojamąjį turtą, patenkinęs ieškovo reikalavimą, remiantis į bylą pateiktais dokumentais. Ieškovas nereiškė reikalavimo priteisti nekilnojamojo turto objektus – 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kiemo statinį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Konstatavo, kad įrašius du papildomus nekilnojamojo turto objektus būtų pakeistas sprendimas.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovas prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį civilinėje byloje e2-93-512/2018 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovo O. B. 2020 m. vasario 6 d. pateiktą prašymą tenkinti, t. y. ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti O. B. asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) 23 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 8) kiemo inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.

6.1. Nurodė, kad apskaičiuodamas pusės viso nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63 000 Eur – ieškovas kreipėsi į UAB „Ober-Haus“, kuri 2016 m kovo 18 d. parengė turto nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. 34002 VAT_2016 JGI KLAI. Teigia, jog iš bylos medžiagos matyti, jog viso nekilnojamojo turto komplekso (žemės sklypo, gyvenamojo namo ir 6 jo priklausinių) bendra vertė buvo įvertinta 126 000 Eur suma. Kartu su ieškiniu ieškovas į bylą taip pat pateikė UAB „Ober-Haus“ 2016 m. kovo 18 d. parengtą turto vertės nustatymo pažymą (ieškinio priedas Nr. 12). Iš šios turto vertinimo pažymos matyti, jog atliekant (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto vertinimą, be kita ko, buvo įvertinami ir 211,04 m² ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai – 48 m² ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurie dėl rašymo apsirikimo klaidos nebuvo nurodyti nei ieškinio rezoliucinėje dalyje, nei perrašant tekstą 2018 m gruodžio 31 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Darė išvadą, kad yra akivaizdu, jog ieškovas pareikštu ieškiniu reikšdamas du alternatyvius reikalavimus dėl santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto padalijimo pagal į bylą pateiktus dokumentus (NTR išrašą ir turto vertės nustatymo pažymą) prašė priteisti vienam jam arba atsakovei visą namų valdą, o priešingai šaliai pusės viso nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63 000 Eur. Kadangi apskaičiuojant viso nekilnojamojo turto kainą buvo įskaičiuoti (įtraukti) ir teismo sprendime nenurodyti gyvenamojo namo priklausiniai - 48 m² ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

6.2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodyti nekilnojamojo turto objektai (48 m² ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) yra įregistruoti kaip atsakovui priteisto gyvenamojo namo priklausiniai, t. y. antraeiliai daiktai, skirti aptarnauti pagrindinį daiktą – 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigia, jog iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos buvo tiesiogiai nustatyta, jog kartu su pagrindiniais daiktais (sklypu bei gyvenamuoju namu) ieškovas prašė jo naudai priteisti ir visus antraeilius daiktus, kadangi jie buvo įtraukti į nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą. Tai reiškia, jog teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu priteisdamas iš ieškovo kompensaciją – 63 000 Eur – atsakovei T. Ž. jau įskaičiavo ir kompensaciją už 2018 m. gruodžio 31 d. teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nenurodytus objektus – 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirasis skundas tenkintinas.

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo netenkintas prašymas ištaisyti klaidą, teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 276 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskelbus byloje sprendimą, teismas, priėmęs sprendimą, neturi teisės pats jį panaikinti ar pakeisti. Tačiau to paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad teismas gali savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti sprendime rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo esmės. Taigi, taisant rašymo apsirikimus ir (ar) aiškias aritmetines klaidas, negali būti iš esmės keičiamas ar papildomas teismo procesinio sprendimo turinys.

10. Atskiruoju skundu ieškovas teigia, jog tiek ieškinyje, tiek teismo sprendime per klaidą į dalijamo turto apimtį nebuvo įtrauktas 48 m² ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), todėl prašo ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą, kadangi toks klaidos ištaisymas sprendimo esmės nepakeistų.

11. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, jog rašymo apsirikimas sprendime nebuvo padarytas, nes teismas priteisė ieškovui tokią nekilnojamojo turto dalį, kokios jis prašė ieškiniu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo turinį, daro išvadą, jog atsisakymas ištaisyti padarytas klaidas neatitiktų ne tik formuojamos kasacinio teismo praktikos, tačiau ir prieštarautų teisingumo, protingumo bei ekonomiškumo principams.

12. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias teismo sprendimo trūkumų ištaisymą, nurodė, kad šis institutas turi būti taikomos racionaliai, ne formaliai, kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas teismo sprendimo trūkumų ištaisymo institutus siekė sukurti mechanizmą, kuriuo būtų galima rasti išeitį iš bet kokios sudėtingiausios situacijos, kai dėl vienokių ar kitokių trūkumų jo įvykdymas yra komplikuotas; be to, teismo sprendimo privalomumas lemia šiam aktui keliamus reikalavimus, todėl teismo sprendimas turi būti aiškus, turi būti išspręsti visi šalių iškelti reikalavimai, tiksliai nurodytos priteistos sumos, perduotinas turtas ar veiksmai, kuriuos šalys privalės atlikti arba nuo kurių turės susilaikyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2010).

13. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo: „ieškovas teismo prašo priteisti jam visą (duomenys neskelbtini), esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą), o atsakovei priteisti iš ieškovo pusės nekilnojamojo turto vertės dydžio kompensaciją – 63 000 Eur <...>“ (Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo 6 lapas, 7 pastraipa nuo viršaus). Taip pat matyti, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, nedetalizavo, koks konkrečiai turtas buvo dalijamas, apsiribojant nurodymu, jog dalijamas visas (duomenys neskelbtini) esantis turtas. Iš byloje esančios UAB „Ober-Haus“ 2016 m kovo 18 d. nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitos Nr. 34002 VAT_2016 JGI KLAI, kuriuos pagrindu buvo apskaičiuotas atsakovei tenkančios kompensacijos dydis, matyti, kad atliekant (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto vertinimą, be kita ko, buvo įvertinami ir 211,04 m² ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausiniai – 48 m² ploto šiltnamis (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžineriniai statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės suponuoja išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės klausimą, 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo motyvuojamojoje dalyje apie dalijamą turtą pasisakydamas kaip apie visumą, iš esmės pasisakė ir dėl per klaidą ieškinyje nenurodytų gyvenamojo namo priklausinių. Esant nustatytoms aplinkybėms, jog pirmosios instancijos teismas 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu pasisakė dėl 211,04 m² ploto gyvenamojo namo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausinių – 48 m² ploto šiltnamio (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžinerinių statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau šio turto nenurodžius minėto sprendimo rezoliucinėje dalyje, darytina išvada, kad yra pagrindas taikyti klaidos procesiniame dokumente ištaisymo institutą, į rezoliucinę dalį įtraukiant 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog pagrindiniais daiktais įstatymo pripažįstami daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Antraeiliais laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai (CK 4.12–4.13 straipsniai). Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje antraeiliais daiktais – priklausiniais – pripažįstami daiktai, kurių sąsajos su pagrindiniu daiktu reiškiasi per bendrą ūkinę paskirtį. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbus ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažįstamas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu priklausinio tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje G. I. ir kt. v. UAB „Vilga“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-315/2008; kt.).

15. Pagal bendrąją taisyklę antraeilio daikto likimas tiesiogiai priklauso nuo pagrindinio daikto likimo, t. y. keičiantis pagrindinio daikto likimui (pavyzdžiui, perleidžiant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą kitam asmeniu), kartu perleidžiama nuosavybės teisė ir į antraeilį daiktą, išskyrus atvejus, kai sutarties ar įstatymo nustatyta kitaip. Taigi kito asmens nuosavybėn pagal sutartį gali būti perleidžiamas tik pagrindinis daiktas, bet tam, jog antraeilis daiktas liktų pirminio savininko nuosavybė, turi būti konkrečiai aptarta šalių sudarytoje sutartyje. Tokio aptarimo nereikėtų tik tuo atveju, jeigu specialioji įstatymo norma konkrečiu atveju dėl daiktų specifiškumo padarytų bendrosios taisyklės išimtį (CK 4.14 straipsnis).

16. Iš Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo matyti jog šiuo atveju buvo sprendžiamas viso (duomenys neskelbtini) esančio nekilnojamojo turto atidalijimo klausimas, jo atskirai neišskiriant. Tai reiškia, jog minėtu sprendimu pagrindinį daiktą, t. y. 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)`), priteisus ieškovui, visi priklausiniai, įskaitant ir ieškovo pateiktame ieškinyje per klaidą nenurodytus – 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei kiemo inžinerinius statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat priteisiami ieškovui.

17. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas bei netinkami aiškino formuojamą teismų praktiką, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – ieškovo prašymas dėl klaidos ištaisymo tenkintinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. vasario 10 d. nutartį panaikinti bei klausimą išspręsti iš esmės – ieškovo O. B. prašymą dėl klaidos taisymo tenkinti.

Ištaisyti rašymo apsirikimo klaidą ir Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo rezoliucinės dalies 2 pastraipą išdėstyti taip: „Priteisti O. B. asmenine nuosavybės teise (duomenys neskelbtini) esantį nekilnojamąjį turtą (namų valdą): 1) 0,2645 ha žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 2) 211,04 m² ploto gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 3) 27,00 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 4) 17 m² ploto garažą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 5) 58,00 m² ploto sandėlį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 6) 48 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), 7) 23,00 m² ploto šiltnamį (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini))“.