Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jazbutienės, Editos Lapinskienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Lino Pauliukėno,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės E. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir nustatyta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Iš civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteista nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Iš D. R. priteista valstybei 258,33 Eur proceso išlaidų už nukentėjusiajai R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. D. R. nuteistas už tai, kad 2025 m. liepos 5 d., apie 12.55 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje, (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas (duomenys neskelbtini), artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 28 punkto (Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui), 127 punkto (<...> Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus, nesulėtino greičio ir nesustojo praleisti dviratininkės, dėl to įvyko eismo įvykis – nepraleido ir kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusią R. K. ir jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų argumentai

2. Apeliaciniu skundu civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotoji atstovė E. K. prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendį – civilinės ieškovės civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti, pripažįstant, kad teisinga ir proporcinga civilinei ieškovei atlygintina neturtinės žalos suma yra 4 500 Eur, kurią ADB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Draudikas) jau yra atlyginęs.

2.1. Apeliantės vertinimu, atsižvelgus į sužalojimo mastą bei padarinius, teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visgi yra per didelis, nukrypstantis nuo formuojamos teismų praktikos. Nurodoma, kad naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims įprastai priteisiama nuo apytiksliai 600 Eur iki 8 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-1073/2021, 2K-18-976/2021, 2K-168-511/2018, 2K-95-222/2017, Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022, Vilniaus apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-46-898/2024 ir kt.).

2.2. Pastebima, kad teismų praktikoje, esant panašiems sužalojimams kaip nukentėjusiajai (sumušimai, kaulų lūžimai), priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2 500 Eur iki 4 000 Eur: Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-134-354/2018 – nustatytas 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl sumušimų ir nubrozdinimų bei dviejų krūtininių stuburo slankstelių lūžių; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018 – nustatytas 2 950 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl čiurnos lūžio, dėl kurio ilgą laiką buvo prarastas mobilumas; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-380/2019 – nustatytas 2 600 Eur neturtinės žalos atlyginimas, nes įvykio metu buvo padarytas dešinio peties sumušimas ir antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, potrauminis periartritas, juosmens dešinės pusės sumušimas, dešinio kelio sumušimas ir odos nubrozdinimai, blauzdikaulio lateralinio krumplio kompresinis intrasąnarinis lūžimas, lateralinio menisko išilginis plyšimas, kairio kelio sumušimas ir odos nubrozdinimai, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžimas ir kulnakaulinio šeivikaulio raiščio ir priekinio šokikaulio šeivikaulio raiščio daliniai plyšimai; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. liepos 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-446-348/2023 – nustatytas 2 920 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, kuris pasireiškė muštinėmis žaizdomis veide, kraujosruvomis dešinės akies aplinkoje, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžiais, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžimu, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio seveldriniu lūžiu; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-511-634/2023 – nustatytas 3 852 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl dviejų krūtinės slankstelių lūžių, kuriais padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-129-417/2023 – nustatytas 4 000 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl odos nubrozdinimo dešinės plaštakos ir kelių srityse, dešinio raktikaulio petinio galo lūžio; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 21 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-288-468/2023 – nustatytas 4 000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl raktikaulio lūžio.

2.3. Teigiama, kad žymiai didesni neturtinės žalos atlyginimai, esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, priteisiami išimtiniais atvejais, kai gydymas ir reabilitacija trunka ilgą laiką, pažeidžiami gyvybiškai svarbūs organai: Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. gegužės 31 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-12-255/2018 nustatyta neturtinės žalos suma 6 000 Eur dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio galvos sumušimu su muštine galvos žaizda, ūmaus periodo vidutinio sunkumo traumine smegenų liga, trauminiu subarachnoidiniu pakraujavimu, galvos smegenų sukrėtimu, kairio stipinkaulio lūžimu tipinėje vietoje, kairio alkūnkaulio ylinės ataugos lūžimu, kryžkaulio bei kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžimais, kairės blauzdos kaulų segmentiniu skeveldriniu lūžimu, kairės vidinės kulkšnies lūžimu. Neturtinė žala buvo įvertinta mažesne suma, nei nustatyta nagrinėjamoje byloje, nors sužalojimai buvo sunkesni, buvo sužalota galva, nustatyta smegenų liga; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. balandžio 27 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-230-988/2023 nustatyta neturtinės žalos suma 6 000 Eur dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio kairio žastikaulio išnirimo ir žastikaulio didžiojo gumburo lūžio, ilgas gydymosi laikotarpis, 1,5 metų negalėjo griežti smuiku. Pažymima, kad priteista suma yra viena iš didžiausiu nustatomu tokio pobūdžio bylose; Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. birželio 28 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-343-935/2023 nustatytas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio odos nubrozdinimais kairiame kelyje, pjautine žaizda kairėje šlaunyje, kairio šlaunikaulio tarpgūbrinio lūžiu, kairio šlaunikaulio kūno lūžiu, kairio alkūnkaulio skeveldriniu lūžiu, kairio stipinkaulio lūžiu. Net ir praėjus 8 mėn. po traumos, nukentėjęs negalėjo judėti be pagalbinių priemonių, laisvai valdyti kairės rankos; Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. birželio 19 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-155-882/2024 nustatytas 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, pasireiškusio vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžio, kraujosruvos dešinės vidinės kulkšnies srityje. Nukentėjusioji keturis mėnesius po autoįvykio negalėjo vaikščioti, buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių, po eismo įvyko tik praėjus šešiems mėnesiams su kito asmens pagalba galėjo išeiti į lauką, nustatytas 50 proc. netektas dalyvumas. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į praktiką ir dėl jos nepasisakė.

2.4. Didesnių sumų priteisimą nesunkaus sveikatos sutrikdymo atvejais lemia ilgalaikių liekamųjų reiškinių nustatymas, bendravimo galimybių sumažėjimas, pavyzdžiui, nukentėjusiajam, kuris buvo ilgai gydomas stacionare, sumažėjo jo bendravimo galimybės, prireikė danties implantavimo (dėl sulaužyto žandikaulio), buvo priteista 4 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-289-693/2019), nukentėjusiajam, kuriam buvo padarytas galvos smegenų sukrėtimas, daugybiniai veido odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos bei lūpų vidinio paviršiaus bei žandų žaizdos, nuskelta trečdalis aukščio šešių kandžių vainikų, dėl to prireikė ilgalaikio gydymo, liko liekamieji reiškiniai, ilgam sumažėjo bendravimo galimybės ir kt., buvo priteista 2 200 Eur neturtinei žalai atlyginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019).

2.5. Pažymima, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai traktuoja, jog Draudikas atlygino 4 500 Eur sumą tik remiantis nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymo laikotarpiu, ir tai, kad, kadangi nukentėjusioji dar gydosi, automatiškai turėtų didėti ir neturtinės žalos atlyginimas. Draudikas neginčija, jog neturtinės žalos nustatymas yra susijęs su gydymosi laikotarpiu ir, siekiant nustatyti teisingą neturtinės žalos atlyginimo sumą, gydymo laikotarpis yra vertinimas ir į jį atsižvelgiama, tačiau, be kita ko, yra vertinamas ir pats sužalojimų pobūdis, pasveikimo prognozės, gydymosi laikotarpis būtent konkrečiam sužalojimui. Taigi yra klaidingai suprantama, jog Draudikas, nustatydamas 4 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo sumą, išskirtinai vertino tik gydymosi laikotarpį.

2.6. Draudikas neginčija, jog nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė išgyvenimus, stresą, skausmą, jog buvo sutrikdytas nukentėjusiosios reguliarus gyvenimo būdas. Taip pat, Draudikas neginčija ir aplinkybės, jog nukentėjusioji iki šiol gali patirti skausmus (kadangi dar lankosi pas gydytojus). Tačiau tokios pasekmės paprastai yra būdingos iš esmės kiekvienoje tokio pobūdžio byloje (Šiaulių apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-3-951/2025). Draudikas taip pat atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, nėra nustatytas netekto darbingumo lygis, nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji visiškai nepasveiks, taip pat nėra prognozių dėl liekamųjų reiškinių atsiradimo. Kadangi nėra nustatyta šių sunkių bei ilgalaikių pasekmių, Draudikas mano, jog nėra pagrindo kilusių padarinių laikyti išskirtiniais, todėl nėra ir pagrindo priteisti didesnę kompensaciją nei įprastai priteisiama tokios kategorijos bylose.

3. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji ir civilinė ieškovė R. K. prašo civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą kaip nepagrįstą atmesti ir Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo palikti nepakeistą.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. atstovas advokatas M. Venckus mano, kad civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė J. Sarpalienė prašo civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinį skundą atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pažymėtina, kad vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalimi, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas ir tikslumas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, savo procesiniame dokumente neturi pareigos išsamiai aptarti kiekvieną neesminį apeliacinio skundo teiginį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-43-697/2018).

8. Apeliaciniame skunde, atsižvelgus į sužalojimo mastą bei padarinius, vertinama, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. nustatytas neturtinės žalos dydis visgi yra per didelis, nukrypstantis nuo formuojamos teismų praktikos. Atsižvelgiant į kasacinio teismo ir apeliacinės instancijos teismų praktiką nurodoma, kad naujausioje teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims įprastai priteisiama nuo 600 Eur iki 8 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, tačiau pastebima, kad teismų praktikoje, esant panašiems sužalojimams kaip nukentėjusiajai (sumušimai, kaulų lūžimai), priteistinos žalos dydis svyruoja nuo 2 500 Eur iki 4 000 Eur. Draudikas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai nebuvo pažeisti gyvybiškai svarbūs organai, nėra nustatytas netekto darbingumo lygis, nėra duomenų apie tai, jog nukentėjusioji visiškai nepasveiks, taip pat nėra prognozių dėl liekamųjų reiškinių atsiradimo. Kadangi nėra nustatyta šių sunkių bei ilgalaikių pasekmių, Draudikas mano, jog nėra pagrindo kilusių padarinių laikyti išskirtiniais, todėl nėra ir pagrindo priteisti didesnę kompensaciją nei įprastai priteisiama tokios kategorijos bylose.

9. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad D. R., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu nukentėjusiajai R. K. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiuo atveju neginčytina, kad nukentėjusioji turi teisę į patirtos žalos, susijusios su kito asmens veiksmais jai padarytu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą. Transporto priemonė, kurią eismo įvykio metu vairavo D. R., buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje ADB „(duomenys neskelbtini)“, todėl ši, kaip civilinė atsakovė, ir privalo atlyginti dėl eismo įvykio nukentėjusiosios patirtą turtinę ir neturtinę žalą, šios aplinkybės neneigia ir pati draudimo bendrovė.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad ADB „ (duomenys neskelbtini)“ atlygino nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei R. K. padarytą turtinę žalą bei 4 500 Eur neturtinės žalos, o pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį, skundžiamu nuosprendžiu papildomai jai priteisė 3 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

11. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai).

12. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-128-511/2022).

13. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020). Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2008, 2K-429/2013, 2K-125-697/2018).

14. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017, 2K-168-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-132-942/2021, 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos dėl padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo analogiškose bylose nustatomos ir 8 000 Eur, ir 10 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 1A-159-875/2020, 1A-155-882/2024; Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022; Klaipėdos apygardos teismo 2026 m. vasario 12 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-557/2026). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

15. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose civilinėje ir baudžiamojoje bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, 2K-80-697/2025), t. y., teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, taip pat turi atsižvelgti ir į bendrus ekonominius, pragyvenimo lygio pokyčius, pažymėtina, įvykusius po to, kai buvo priimti sprendimai kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, kuriose suformuota teismų praktika aktuali nagrinėjamose naujose bylose.

16. Teismo medicinos ekspertas G. P., atsižvelgęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės pateiktą R. K. gydymo stacionare ligos istoriją ir dvejuose kompaktiniuose diskuose užfiksuotus duomenis, R. K. nustatė šiuos sužalojimus ir jų lokalizaciją: kairio skruosto sumušimą, platų odos nubrozdinimą su kraujosruva kairėje alkūnėje, kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinį lūžį su poslinkiu. Nurodė, kad visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti ankščiau kaip 2025 m. liepos 5 d. 13.01 val. (nurodyta GMP iškvietimo, priėmimo data ir laikas), padarytas kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi (t. 1, b. l. 69–72).

17. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių medicininių duomenų nustatyta, kad nukentėjusiajai R. K. dėl eismo įvykio metu patirto kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinio lūžio buvo atlikta operacija, panaudotos osteosintezės priemonės, po operacijos alkūnė imobilizuota įtvaru 6 sav. laikotarpiui, po to buvo pravestas ir pradinės medicininės reabilitacijos etapas, ji buvo konsultuota traumatologo, tačiau 2025 m. rugsėjo 19 d., praėjus po operacijos ir pradinės medicininės reabilitacijos beveik dviem su puse mėnesio, kairė alkūnė vis dar buvo patinusi, judesiai per kairės alkūnės sąnarį ženkliai riboti, skausmingi, išlikusi kontraktūra, sutrikusi apsitarnavimo funkcija, R. K. buvo paskirta papildoma reabilitacija (t. 1, b. l. 123–127, 130–131), kurią R. K. taip pat atliko. R. K. kreipėsi į medikus ir 2026 m. sausio 7 d. dėl kairės alkūnės skausmo, bei, apžiūrėjus ir objektyviai įvertinus R. K. rankos būklę, medicininiuose dokumentuose konstatuota, kad skauda čiuopiant kairės alkūnės sritį, čiuopiama ir implantuota plokštelė (būklė po osteosinezės, metalo konstrukcijos), rekomenduota vartoti analgetikus nuo skausmo, tęsti mankštą (t. 2, b. l. 109). Pažymėtina, kad medicininiai duomenys objektyviai patvirtina, kad R. K., praėjus ir aštuoniems mėnesiams po patirto kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinio lūžio su poslinkiu ir atliktos operacijos, vis dar jaučia skausmą, ji pilnai per alkūnės sąnarį netiesia rankos, jos nesulenkia, jai rekomenduota reabilitologo konsultacija tam, kad įvertintų kairės alkūnės lenkimo laipsnius, nes planuojama pildyti dokumentus Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai (ANTA) (t. 2, b. l. 157). Aplinkybė, kad nukentėjusioji R. K. gydosi iki šiol, neneigiama ir apeliaciniame skunde.

18. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas ir skundžiamame nuosprendyje aptartas faktines aplinkybes ir jų visumą, neabejoja, kad eismo įvykis bei jo padariniai nukentėjusiajai sukėlė reikšmingus neigiamus fizinius ir psichologinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog pats eismo įvykio faktas, netikėtumas ir grėsmė sveikatai objektyviai lėmė šoko būseną, stresą, įtampą bei nerimą dėl savo sveikatos būklės ir ateities. Net ir visiškai sugijus fiziniams sužalojimams, pats trauminis įvykio patyrimas, su tuo susiję prisiminimai bei emocinės pasekmės taip pat negali būti laikomi laikinais ar nereikšmingais. Šiuo atveju eismo įvykio metu nukentėjusiajai ne šiaip tik lūžo ranka, ir dėl kaulo lūžio taip pat nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, bet patyrė kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinį lūžį, dėl to buvo atlikta operacija, panaudotos osteosintezės priemonės, taip pat jai buvo sumuštas ir kairysis skruostas. Kaip nustatyta iš medicininių duomenų, nukentėjusioji po patirtos traumos nuolat lankosi pas gydytojus, atliko ne vieną reabilitaciją, medicininiais duomenimis nepaneigta, jog bus reikalinga ir dar viena operacija tam, kad būtų pašalinti implantai, kurie apžiūros metu yra čiuopiami, o svetimkūniai alkūnėje nukentėjusiajai sukelia ir papildomų nepatogumų bei neigiamų emocinių išgyvenimų. Pažymėtina, kad nukentėjusioji jau daugiau kaip aštuonis mėnesius jaučia skausmą alkūnėje, ir tai parodo, kad eismo įvykio metu patirtas sužalojimas nebuvo trumpalaikis, bet jo pasekmės jaučiamos labai ilgą laiką. Aplinkybė, kad bus sprendžiamas klausimas net dėl kreipimosi į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, taip pat parodo, kad R. K. padarytas sužalojimas sukėlė ilgalaikes pasekmes. Todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti, kad dėl kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinio lūžio su poslinkiu nukentėjusioji patyrė ilgalaikį realų ir intensyvų fizinį skausmą, skausmas jaučiamas tiek po pirminio gydymo, tiek ir po kelių atliktų reabilitacijų, todėl nėra pagrindo abejoti tuo, kad ji kiekvieną dieną jaučia ir nuolatinę emocinę įtampą, nepatogumus buityje, nes nėra pagrindo abejoti tuo, kad ranka yra labai svarbi kūno dalis atliekant net bet kokią apsitarnavimo funkciją. Patirtas rankos sužalojimas ilgą laiką apskritai ribojo jos kasdieninę veiklą, ji turėjo 6 savaites nešioti rankos įtvarą, o išlikę skausmai ir pilnai neatsistačiusi alkūnės judėjimo funkcija objektyviai riboja jos kasdieninę veiklą ir iki šiol, juolab, pomėgį sportuoti ir panašiai, todėl akivaizdu, kad yra sutrikdytas įprastai gyventas visavertis gyvenimas, o nustatytos aplinkybės, kad nukentėjusioji jaučia pasekmes jau pakankamai ilgą laiką, kai jai reikalinga ilgalaikė ir reabilitologo bei kitų gydytojų pagalba, kad planuojama kreiptis net į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, suponuoja išvadą, kad nukentėjusioji traumos padarinius jaus ir ateityje. Todėl konstatuotina, kad nukentėjusiajai padaryta neturtinė žala yra reali, reikšminga ir ilgalaikė, o jos atlyginimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į patirtų išgyvenimų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiosios amžių bei poveikį jos gyvenimo kokybei.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad neturtinės žalos dydis nėra visada tiesiogiai ir savaime siejamas su sveikatos sutrikdymo kvalifikacija, nes net ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju konkrečios pasekmės asmeniui gali būti reikšmingos, sukelti ilgalaikių nepatogumų, skausmą ar gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus sužalojimo priskyrimas tam tikrai kategorijai negali būti laikomas lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl priteistinos sumos. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie suteikia teismui diskreciją atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Šių principų taikymas neatsiejamas nuo faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

20. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes, kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus.

21. Teisėjų kolegija, vertindama priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į konkrečias nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės civilinį ieškinį ir padidino nukentėjusiajai atlygintinos neturtinės žalos dydį nuo 4 500 Eur iki 8 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas nuteistojo padarytai nusikalstamai veikai, atitinka interesų pusiausvyrą, sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

22. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, keisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2026 m. vasario 6 d. nuosprendžio dalį apeliaciniame skunde nurodytais argumentais dėl nustatyto neturtinės žalos dydžio nėra jokio pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

civilinės atsakovės ADB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotos atstovės E. K. apeliacinį skundą atmesti.