- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-27
- Bylos Nr.
- 1A-446-348/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-15497-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė, Gytis Večerskas, Valdas Vitunskas
- Nukentėjusysis
- B. V.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gyčio Večersko ir Valdo Vitunsko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal A. L. gynėjos advokatės A. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendžio kuriuo:
A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoju paskirtas Č. L.. Baudžiamoji byla A. L. atžvilgiu nutraukta.
A. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui nuspręsta panaikinti.
Nukentėjusiosios B. V. patikslintas civilinis ieškinys atmestas.
Pripažinta nukentėjusiosios B. V. patirtos atstovavimo 650,00 Eur išlaidos proceso išlaidomis ir jos priteistos iš A. L. nukentėjusiosios B. V. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atleista BK 40 straipsnio pagrindu už tai, kad ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o būtent: 2022 m. balandžio 24 d. apie 9.11 val. Kaišiadorių rajone, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę - automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu A-1 „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“ Vilniaus kryptimi, 87,010 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę bei meteorologines sąlygas ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, o jos vairuojamas automobilis vertėsi, dėl ko automobilio keleivė nukentėjusioji B. V. patyrė sužalojimus - muštines žaizdas veide, kraujosruvas dešinės akies aplinkoje, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžius, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio seveldrinius lūžius, o keleivė nukentėjusioji E. S. - dešinio kablinio riešikaulio lūžį, kas sukėlė joms nesunkius sveikatos sutrikdymus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, konstatavo, kad kaltinimas A. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata. Apylinkės teismas atleisdamas A. L. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą nurodė, kad A. L. neteista, padarė vieną neatsargų nusikaltimą, bausta administracine tvarka, dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nustatyta jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą Č. L. neteistas, baustas administracine tvarka, teigiantis, jog savo dukrai gali daryti teigiamą įtaką. Teismas konstatavo, kad yra visos būtinos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
3. A. L. gynėja advokatė A. D. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje dėl atstovavimo išlaidų priteisimo ir iš A. L. atstovavimo išlaidų nepriteisti.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apeliantės įsitikinimu proceso išlaidos negalėjo būti priteisiamos, kadangi civilinis ieškinys buvo atmestas, bylinėjimosi išlaidos susidarė išimtinai dėl pačios nukentėjusiosios atstovo veiksmų, be to, patikslintu ieškiniu nukentėjusioji atstovavimo išlaidų priteisti neprašė apskritai.
Šalies argumentai
3.2. Nukentėjusioji sudarė susitarimą dėl teisinių paslaugų teikimo su R. J.. Ikiteisminiame tyrime 2022 m. rugsėjo 14 d. buvo pateiktas nukentėjusiosios civilinis ieškinys, kuriuo B. V. prašė priteisti: 690 Eur turtinės žalos, kuri atsirado, kuomet dėl įvykio ieškovė negalėjo išvykti į konferenciją Lisabonoje, 42,57 Eur už įvykio metu sugadinto telefono taisymą, 530 Eur už teisines paslaugas, 800 Eur gydymo išlaidų, iš viso 2 062,57 Eur turtinės žalos ir 2 000 Eur neturtinės žalos. A. L. byloje pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį ir nurodė, kad ieškinys reiškiamas netinkamam atsakovui, o reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti reiškiamas draudimo bendrovei. Dėl šios priežasties neįvyko pirmasis teisiamasis posėdis baudžiamojoje byloje ir į bylą civiliniu atsakovu buvo įtraukta draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji civilinį ieškinį pareiškė nepaisant to, kad draudimo bendrovė jau buvo išmokėjusi 2920 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir atlyginusi visą turtinę žalą pagal pateiktus dokumentus. Taip pat ir pati A. L. buvo padengusi dalį nukentėjusiosios gydymo išlaidų, tačiau visas šias aplinkybes nukentėjusioji ieškinyje nutylėjo. Įtraukus draudimo bendrovę civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje, bendrovė geranoriškai išmokėjo papildomą sumą turtinės žalos atlyginimo pagal nukentėjusiosios pateiktus dokumentus. Taigi, apibendrinant, nukentėjusiosios atstovas reikalavimą pareiškė netinkamam atsakovui, be to, pagrįstas žalos atlyginimas galėjo būti pasiektas ir nereiškiant papildomų reikalavimų.
3.3. Skunde nurodoma, kad byloje nėra pateikta jokių dokumentų, patvirtinančių M. K. teisę teikti teisines paslaugas, asmuo nėra nei advokatas nei advokato padėjėjas, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, jog asmuo turi teisinį išsilavinimą apskritai. Byloje nėra pateikta sutartis dėl teisinių paslaugų teikimo, sudaryta tarp M. K. ir B. V., ar sutarties išrašas, kurios pagrindu ieškovės teigimu jai buvo suteiktos teisinės paslaugos, taip pat nėra pateikta sąskaita už suteiktas teisines paslaugas ir suteiktų teisinių paslaugų detalizacija, todėl darytina išvada, kad 30 Eur už M. K. suteiktas teisines paslaugas negalėjo būti priteisiamos.
3.4. Taip pat negalėjo būti priteisiamos 500 Eur ir 120 Eur išlaidų už R. J. suteiktas teisines paslaugas. Byloje yra pateiktas 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 250 Eur B. V. atliktą mokėjimą R. J. ir 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas, patvirtinantis 120 Eur B. V. atliktą mokėjimą. Daugiau B. V. patirtų išlaidų, susijusių su R. J. teiktomis paslaugomis, byloje nėra, todėl jos yra nepagrįstos. Taip pat nėra pateikta atliktų darbų detalizacija, kurioje būtų nurodyti atlikti darbai, jų trukmė bei įkainis.
3.5. Nukentėjusioji B. V., atstovaujama profesionalaus teisininko, 2023 m. balandžio 17 d. pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo prašė priteisti 650 Eur turtinės žalos, motyvuojamoje dalyje nurodyta, kad patirtas atstovavimo išlaidas nukentėjusioji vertina kaip turtinę žalą ir rezoliucinėje dalyje buvo suformuluotas reikalavimas „civilinio ieškiniu iš žalą padariusio asmens ir civilinio atsakovo prašome priteisti 650 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą“. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju, teismas neturėjo jokio pagrindo išeiti už reikalavimo ribų, o reikalavimai turėjo būti tenkinami arba netenkinami pagal ieškinio rezoliucinėje dalyje suformuluotus reikalavimus.
3.6. Be to, skunde nurodoma, kad nukentėjusiosios ieškinys nebuvo tenkintas, ir tik dėl nukentėjusiosios atstovo byloje papildomai turėjo įvykti du teismo posėdžiai, dėl ko išlaidas patyrė ir kiti proceso dalyviai, ir Lietuvos Respublika, kadangi turėjo būti organizuojami teismo posėdžiai, t. y. teismo bei prokuroro darbas, atliekami veiksmai nebuvo sudėtingi, o dauguma atliktų veiksmų buvo nereikalingi, pozicija palaikant ieškinį buvo pasyvi, palaikant ieškinį nebuvo remtasi teismų praktikos tendencijomis, o atlikti veiksmai niekaip nenulėmė nukentėjusiosios teisės gauti dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, kadangi tiek turtinė, tiek neturtinė žala buvo atlyginta draudimo bendrovės, o patikslintame ieškinyje pareikštas reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo buvo atmestas. Taip pat byloje buvo pateikta pažyma, kad A. L. laukiasi, o tai reiškia, kad A. L. pajamos ženkliai sumažės.
4. Nagrinėjant bylą apeliacinio proceso tvarka, teismo posėdyje A. L. gynėja advokatė A. D. palaikė apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir prašė jį tenkinti. Prokuroras prašė priteisti tik tokias atstovavimo išlaidas, kurios yra pagrįstos.
Motyvuojamoji dalis
A. L. gynėjos advokatės A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis). Apeliaciniu skundu nėra ginčijama kaltė ar inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikavimas. Skunde taip pat nėra ginčijama ir tai, jog A. L., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, taikant laidavimą. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti A. L. veikų teisiniu vertinimu taip pat neturi jokio teisinio pagrindo, todėl kaltės klausimas išsamiau neanalizuojamas. Apeliaciniame skunde nesutinkama su priteistomis proceso išlaidomis, kurios priteistos iš A. L. nukentėjusiajai B. V..
6. Nukentėjusiojo patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimą reglamentuoja BPK 106 straipsnis, kuris numato teisę iš nuteistųjų priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nors bylą nagrinėjant apeliacinio proceso tvarka, apeliacinį skundą pateikusi gynėja advokatė A. D. kelia klausimą dėl R. J. darbo kompetencijos bei jo reputacijos iš viešai prieinamų duomenų, tačiau teisėjų kolegija, šių argumentų nevertina, kadangi nagrinėjamoje byloje, nukentėjusioji B. V. nepažeisdama jai garantuojamos teisės turėti atstovą, teisinių paslaugų sutartį sudarė ir savo atstovu pasirinko R. J.. Nukentėjusioji kreipėsi su prašymu, jog jos pasirinktas įgaliotas atstovas R. J., kuris vykdo teisinę veiklą, BPK 55 straipsnio pagrindu, būtų pripažintas nukentėjusiosios įgaliotu atstovu nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Pirmosios instancijos teismas, 2023 m. vasario 24 d. nutartimi, nenustatęs kliūčių dėl kurių nukentėjusiosios pasirinktas įgaliotas atstovas R. J. negalėtų dalyvauti procese ir atstovauti nukentėjusiąją, nutarė leisti nukentėjusiosios B. V. pasirinktam įgaliotam atstovui R. J., kuris vykdo teisinę veiklą, dalyvauti šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo procese kaip nukentėjusiosios B. V. įgaliotas atstovas. Pagal BPK 55 straipsnio 1 dalies, 56 straipsnio 2 dalies nuostatas, nukentėjusysis turi teisę turėti atstovą. Teisės į teisminę gynybą principas apima šalies teisę vesti bylą per profesionalų atstovą, kuris, byloje dalyvaujančio asmens nuomone, gali geriausiai apginti jo pažeistas teises. Taigi, iš aptartų duomenų seka, jog nagrinėjamu atveju, nukentėjusioji turėjo teisę kreiptis į bet kurį asmenį, kuris atitinka įstatyme keliamus reikalavimus, jog jai būtų suteiktos teisinės paslaugos. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog šiuo atveju yra pagrindas spręsti klausimą dėl nukentėjusiosios patirtų atstovavimo išlaidų, ką ir padarė pirmosios instancijos teismas.
7. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė iš A. L. atstovavimo išlaidas, kurias patyrė nukentėjusioji B. V., kadangi pateiktas civilinis ieškinys buvo atmestas. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamu atveju, tai, kad nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo atmestas, nepaneigia to, jog nukentėjusioji išties patyrė atstovavimo išlaidas. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog dar ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės A. L. 2062,57 Eur turtinės žalos ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (1 t., b. l. 105–108). Iš pateikto civilinio ieškinio turinio matyti, jog dalis turtinės žalos, t. y. 530 eurų sudarė teisinės paslaugos. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, A. L. gynėja advokatė A. D. pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog civilinis atsakovas nagrinėjamu atveju turėtų būti draudimo bendrovė. Pirmosios instancijos teismas 2023 m. vasario 24 d. nutartimi draudimo bendrovę (duomenys neskelbtini) pripažino civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje. Dėl ko, nukentėjusioji B. V. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašoma iš civilinio atsakovo (duomenys neskelbtini) priteisti 1262,57 Eur turtinės ir 2000 Eur neturtinės žalos. Dalis turtinės žalos, t. y. 530 eurų yra teisinių paslaugų išlaidos. 2023 m. balandžio 18 d. Kauno apylinkės teisme gautas dar vienas patikslintas civilinis ieškinys, kuriame prašoma iš žalą padariusio asmens ir civilinio atsakovo priteisti 650 eurų turtinės žalos, kurias sudaro suteiktos teisinės paslaugos ir 1000 eurų neturtinės žalos. Skundžiamu nuosprendžiu, teismas nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmetė, motyvuojant tuo, jog draudimo bendrovė nukentėjusiajai B. V. atlygino 2920,00 Eur neturtinės žalos. Atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas sprendė, jog toks neturtinės žalos dydis yra tinkamas, dėl ko priteisti papildomą prašomą neturtinę žalą nėra pagrindo. Taigi, iš pateiktų duomenų matyti, jog nors nukentėjusiosios civilinis ieškinys ir buvo atmestas, tačiau teismo jis buvo priimtas ir nagrinėjamas, nukentėjusioji pasinaudojo savo teise pateikti civilinį ieškinį bei iš civilinio atsakovo reikalauti atlyginti patirtą žalą. Dėl šių procesinių veiksmų, nukentėjusioji patyrė išlaidas susijusias su teisinėmis paslaugomis.
8. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliaciniame skunde nurodoma, kad pateiktu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji neprašė priteisti atstovavimo išlaidų. Su šiais argumentais, skundą nagrinėjantis teismas sutikti neturi jokio pagrindo. 2023 m. balandžio 17 d. patikslintame civiliniame ieškinyje detaliai nurodyta, jog dėl A. L. padaryto kelių eismo taisyklių pažeidimo, ir tuo pagrindu pradėto ikiteisminio tyrimo, pripažinus nukentėjusiąja B. V., savo procesinių teisių ir tinkamam realizavimui, civilinio ieškinio parengimui, konsultacijai, B. V. patyrė 650 Eur turtinę žalą už teisines paslaugas. Patikslintame civiliniame ieškinyje, pakankamai detaliai išdėstyta kokios teisinės paslaugos jai buvo suteiktos. Taigi, nors patikslinto civilinio ieškinio reikalavime prašoma iš žalą padariusio asmens ir civilinio atsakovo priteisti 650 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimą, tačiau iš dėstomos dalies yra pakankamai aišku, jog 650 Eur turtinę žalą nukentėjusioji įvardija kaip žalą, kurią patyrė už jai suteiktas teisines paslaugas, kas atitinka proceso išlaidas. Dėl ko, nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pripažindamas nukentėjusiosios B. V. patirtas atstovavimo išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisdamas iš A. L. nukentėjusiosios naudai, išėjo iš už civilinio ieškinio ribų. Pateiktame patikslintame civiliniame ieškinyje aiškiai prašoma iš žalą padariusio asmens ir civilinio atsakovo priteisti 650 Eur sumą. Teisėjų kolegija, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog teisės aktuose nėra numatyta, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstama žala. Kaip teisingai nurodyta ir skundžiame nuosprendyje, pagal BPK 103-106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai konstatavo, jog nagrinėjamu atveju civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) nėra atsakingas už nukentėjusiosios patirtas proceso išlaidas, įstatymas nenumato galimybės šias išlaidas išieškoti iš civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis ar nuteistasis. Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog Kauno apylinkės teismas padarė teisingas išvadas, jog šios proceso išlaidos turi būti priteistinos iš A. L..
9. Apeliantės manymu, bylos išlaidos susidarė dėl pačios nukentėjusiosios atstovo veiksmų, kuomet pirminis civilinis ieškinys buvo pateiktas ne tam atsakovui, dėl ko pirmasis teismo posėdis truko labai trumpai, o antrasis teismo posėdis buvo atidėtas, suteikiant laiko draudimo bendrovei susipažinti su bylos medžiaga bei paruošti atsiliepimui į pateiktą civilinį ieškinį. Kaip jau anksčiau nurodyta, nukentėjusioji dar ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį atsakovei A. L.. Bylą perdavus nagrinėti į teismą, buvo pateiktas atsiliepimas į civilinį ieškinį, kuriame teigiama, jog atsakovas turėtų būti draudimo bendrovė, po ko, nukentėjusioji pateikė 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. patikslintus civilinius ieškinius atsakovui (duomenys neskelbtini). Iš ties nagrinėjamu atveju spręstina, jog bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl to, jog buvo sprendžiami klausimai susiję su civiliniu ieškiniu bei tinkamu civiliniu atsakovu šioje byloje. Visgi, net ir nustačius šias aplinkybes, nėra pagrindo manyti, jog nukentėjusiosios patirtos išlaidos susijusios su teisinėmis konsultacijomis neturėtų būti priteistos iš A. L.. Visų pirma pastebėtina, jog ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) nebuvo įtraukta į procesą, dėl ko nukentėjusioji civilinį ieškinį reiškė atsakovei A. L., kadangi būtent dėl jos neteisėtų veiksmų, kaip konstatuota pirmosios instancijos teismo, ji patyrė tiek turtinę tiek neturtinę žalą. Be to, pažymėtina ir tai, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Nukentėjusioji pateikdama teismui 2023 m. kovo 16 d. ir 2023 m. balandžio 17 d. patikslintus civilinius šių nuostatų nepažeidė. Toks civilinio ieškinio reglamentavimas neužkerta kelio vėliau patikslinti jau laiku pareikštą civilinį ieškinį, ypač tiek, kiek tai susiję su turtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl nors pirminis civilinis ieškinys ir buvo pareikštas netinkamam atsakovui, tačiau tai neužkirto kelio nukentėjusiajai tikslinti civilinį ieškinį. Akivaizdu, jog dėl to, nukentėjusioji patyrė išlaidų susijusių su teisinių paslaugų suteikimu, todėl spręstina, jog tokios proceso išlaidos turi būti atlyginamos iš kalto asmens.
10. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog nukentėjusioji su R. J. sudarė teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 109–110) bei teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 162). Nukentėjusioji pateikė 2022 m. rugpjūčio 31 d. mokėjimo nurodymą, iš kurio matyti, jog B. V. R. J. pervedė 250 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „teisinės paslaugos pagal 2022 m. rugpjūčio 30 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini))“. Be to, byloje pateiktas 2023 m. vasario 23 d. mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 6), iš kurio matyti, jog B. V. R. J. pervedė 150 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „teisinės paslaugos pagal 2023 m. vasario 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini))“ ir 2023 m. kovo 16 d. mokėjimo nurodymą (3 t., b. l. 7), iš kurio matyti, jog B. V. R. J. pervedė 100 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „teisinės paslaugos pagal 2023 m. vasario 23 d. sutartį Nr. (duomenys neskelbtini))“. Be to, byloje pateiktas ir 2023 m. balandžio 17 d. mokėjimo nurodymas (3 t., b. l. 73), iš kurio matyti, jog B. V. R. J. pervedė 120 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodant „už teisines atstovavimo paslaugas 2023 m. balandžio 18 d. teismo posėdyje Kaišiadorių teismo rūmuose“.
11. Priteisiant patirtas išlaidas susijusias su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, turi būti atsižvelgiama ir į konkrečios bylos sudėtingumą bei advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į nukentėjusiosios įgalioto atstovo suteiktas teisinės pagalbos apimtį ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme, t. y., jog nukentėjusiosios įgaliotas atstovas dalyvavo visuose trijuose teisiamuosiuose posėdžiuose, kurie truko: pirmasis posėdis – 14 min., antrasis – 1 val. 12 min., trečiasis – 46 min. Teikė konsultacijas nukentėjusiajai, surašė civilinį ieškinį bei du patikslintus civilinius ieškinius, atsižvelgtina į bylos sudėtingumą (byla nėra sudėtinga, A. L. prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas), duomenų apie sunkią A. L. finansinę padėtį nėra. Pažymėtina ir tai, jog priteista nukentėjusiosios patirta 620 Eur išlaidų teisinėms paslaugoms apmokėti, t. y. būtent R. J., suma neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių atlygintinų išlaidų dydžių. Taigi, sutiktina, jog nagrinėjamu atveju nukentėjusioji bei jos įgaliotasis atstovas teismui teikė kelis kartus patikslintus civilinius ieškinius, dėl ko pirminis civilinis ieškinys buvo pareikštas netinkamam atsakovui, bei nukentėjusiosios civilinis ieškinys buvo atmestas. Be to, iš pateiktų duomenų matyti, jog A. L. šiuo metu laukiasi, tačiau minėtos išlaidos yra pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, jog A. L. finansinė padėtis būtu itin bloga, dėl kurios būtų galima spręsti, jog A. L. neturės galimybių nukentėjusiajai atlyginti jos patirtas proceso išlaidas, juolab įvertinus tai, kad A. L. yra jauno ir darbingo amžiaus. Šioje dalyje mažinti priteistas proceso išlaidas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo. Įvertinus tai, jog nukentėjusiosios patirtos proceso išlaidos – 620 Eur už R. J. suteiktas teisines paslaugas yra mažesnė, nei Rekomendacijose nustatytiems maksimaliems dydžiams, sprendžia, jog nėra pagrindo mažinti priteistų proceso išlaidų sumą. Aukštesnysis teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo spręsti, jog atlikti procesiniai veiksmai, dėl kurių nukentėjusioji patyrė išlaidas susijusias su teisinėmis paslaugomis, buvo pertekliniai ar nereikalingi.
12. Visgi, skundą nagrinėjantis teismas sprendžia, jog dalis išlaidų, kurios buvo pripažintos proceso išlaidomis, yra nepagrįstos. Nukentėjusiosios pateiktame civiliniame ieškinyje bei patikslintuose civiliniuose ieškiniuose nurodoma, kad B. V. naudojosi profesionalo teisininko pagalba, už kurią banko pervedimu, 2022 m. birželio 28 d. teisininkui M. K. už teisines konsultacijas sumokėjo 30 eurų. Dar ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji pateikė 2022 m. birželio 28 d. mokėjimo nurodymą (1 t., b. l. 114), iš kurio matyti, jog B. V. atliko 30 Eur mokėjimą M. K., mokėjimo paskirtyje nurodant „Teisinė konsultacija“. Visgi, byloje nepateikta jokių pagrindžiančių duomenų, kurie pagrįstu, jog teisinės paslaugos buvo teikiamos būtent dėl A. L. neteisėtų veiksmų, dėl kurių B. V. pripažinta nukentėjusiąja. Byloje nepateikta jokia atstovavimo ar teisinių paslaugų sutartis, nėra duomenų, jog M. K. būtų rengęs procesinį dokumentą šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Be to, nepateikta jokių patvirtinančių dokumentų apie asmens išsilavinimą bei kokiu pagrindu asmuo teikia teisines paslaugas. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje, t. y. dėl 30 Eur, nukentėjusiosios B. V. turėtos išlaidos negali būti pripažintos proceso išlaidomis, dėl ko skundžiamas nuosprendis keistinas, nukentėjusiosios B. V. patirtas proceso išlaidas sumažinant iki 620 Eur bei jas priteisiant iš A. L. (BPK 328 straipsnio 4 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,
nutaria:
A. L. gynėjos advokatės A. D. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. gegužės 2 d. nuosprendį dalyje dėl proceso išlaidų priteisimo.
Nukentėjusiosios B. V. patirtas atstovavimo išlaidas sumažinti iki 620,00 (šešių šimtų dvidešimt eurų) ir jas priteisti iš A. L. nukentėjusiosios B. V. naudai.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.