Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), gyvenanti adresu (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o būtent: 2022 m. balandžio 24 d. apie 9 val. 11 min. Kaišiadorių rajone, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę - automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu A-1 „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“ Vilniaus kryptimi, 87,010 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę bei meteorologines sąlygas ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, o jos vairuojamas automobilis vertėsi, dėl ko automobilio keleivė nukentėjusioji B. V. patyrė sužalojimus - muštines žaizdas veide, kraujosruvas dešinės akies aplinkoje, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžius, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio seveldrinius lūžius, o keleivė nukentėjusioji E. S. - dešinio kablinio riešikaulio lūžį, kas sukėlė joms nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji A. L. kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2022 m. balandžio 24 d. kartu su B. V. ir E. S. jos vairuojamu automobiliu BMW X1, važiavo į Vilniaus m. Važiuojant greitkeliu jos vairuojamą automobilį sumėtė ir jis trenkėsi į šlaitą ir vertėsi. Mano, kad autoįvykis įvyko dėl to, jog ji nepasirinko saugaus greičio. Autoįvykio metu buvo sužalotos B. V. ir E. S.. Kol draudimas dar nebuvo išmokėjęs pinigų, ji dengė B. V. privačias konsultacijas dėl dantų gydymo, taip pat vaistų įsigijimą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos gailisi.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad draudimo bendrovė yra atlyginusi 2920 eurų neturtinės žalos. Mano, kad jai nebuvo pilnai atlyginta neturtinė žala, todėl prašo iš draudimo bendrovės priteisti 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Nurodo, kad ją sudaro patirti emociniai, dvasiniai išgyvenimai, sukeltas fizinis skausmas, nemiga, nerimas dėl vairavimo, veide esantys ir negyjantys randai, prarastas darbingumas. Taip pat prašo priteisti 650 eurų už atstovo suteiktas teisines paslaugas.

Apklausta teisiamojo posėdžio metu civilinio atsakovo AAS „BTA Insurance Company“ atstovė V. Š. paaiškino, kad su nukentėjusiosios B. V. pareikštu civiliniu ieškiniu dėl neturtinės žalos atlyginimo jos atstovaujama bendrovė nesutinka, nes jos patirta turtinė ir neturtinė žala yra atlyginta. Nurodė, kad draudimo bendrovė yra sumokėjusi nukentėjusiajai 2920 eurų neturtinės žalos, o dėl prašomos papildomos neturtinės žalos, nukentėjusioji nepateikė jokių kitų įrodymų, nei buvo pateikusi iki išmokant minėtą sumą. Prašo ieškinį atmesti.

Kadangi kaltinamoji A. L. teisiamojo posėdžio metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, bei teismui išaiškinus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio nuostatas dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, proceso dalyviai neprieštaravo, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 291 straipsniu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios A. L. visiško prisipažinimo, jos kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji B. V. paaiškino, kad A. L. ir E. S. yra jos pažįstamos, jos kartu sportavo, šiuo metu nesportuoja, su jomis nebendrauja. Jos 2022 metų balandžio 24 dieną iš pačio ryto, apie 9:00 val., iš Kauno išvyko į Vilnių, vyko į varžybas. Važiavo autostrada A-1, važiavo trise A. L. vairuojamu automobiliu „BMV X1“. Ji sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės už keleivio, o E. - priekyje keleivio sėdynėje, o A. vairavo automobilį. Visos buvo užsisegusios saugos diržus. Važiuojant oro sąlygos buvo blogos, kadangi lijo, kelio danga buvo šlapia ir slidi. Joms bevažiuojant autostrada, ji pajautė, kad automobilį kelyje pradėjo „mėtyti“ į šonus. E. A. perspėjo, kad ji mažintų greitį, tačiau A. į E. prašymą visiškai nereagavo, pasakė, kad kai pati vairuos, tada ir galės važiuoti lėčiau ar kažką panašaus. Taip pat ir ji įspėjo A., kad ji sumažintų greitį ir važiuotų lėčiau. Ji tuo momentu dar pasižiūrėjo į automobilio priekyje esantį skydelį, kur pamatė, kad yra užsidegęs oranžinės spalvos ženklas, kuris rodo, kad važiuojantis automobilis kelyje slysta ir tuo pačiu matė, kad automobilio skydelyje spidometras rodė, jog A. važiuoja 160 km/h. A. važiuojant antra juosta, automobilį sumėtė į kairę pusę. Ar automobilis atsitrenkė į autostrados atitvarus, ji neatsimena, tik pamena ir matė kaip automobilis grįžo į kelią, A. su automobiliu pradėjo mėtytis per abi eismo juostas po važiuojamą kelio dalį. Kad A. būtų stabdžiusį automobilį, ji to sėdėdama mašinoje ant galinės sėdynės tikrai nepajuto. Ar A. ką nors tuo momentu sakė, ji negirdėjo, nepamena. A. automobilio suvaldyti nepavyko ir jos nuvažiavo į dešinės pusės kelkraštyje esantį griovį. Po to atsimena, kai ją greitosios medikai ant stuburo lentos nešė į greitosios automobilį. Nei kaip vertėsi automobilis, nei kas ją iš automobilio ištraukė, nepamena. Kur tuo metu buvo A. ir E., ar jos buvo sužeistos, nežino ir jų nematė. Tik pamena, kad prieš automobilio sumėtymą kelyje aplenkė greitosios automobilį, kuris po to po eismo įvykio ją ir nuvežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu jai lūžo nosies kaulai, dešinės akies akiduobė, nustatyti apatinių 6 dantų lūžiai, smakro kirstinė žaizda, prakirstas dešinys akies vokas. Šiuo metu dar jos gydymas nėra baigtas, dar gydo dantis. A. L. turės pretenzijų, reikš civilinį ieškinį. Jį reikš tada, kaip bus baigtas jos dantų gydymas, kuris tęsis dar apie pusę metų ar daugiau, nes tik baigus dantų gydymą žinos kiek tiksliai jai kainavo dantų gydymas. Taip pat ieškinį reikš ir dėl to, kad jai būtų atlygintos sumažėjusios pajamos jai būnant nedarbingume. Reikš ieškinį ir dėl to, kad dėl dabartinės savijautos ir nebaigto gydymo ji negali išvykti į Lisaboną, į kongresą, kuris vyks 2022-07-03 - 2022-07-08 dienomis, ir į kurį buvo jau užsiregistravusi ir sumokėjusi 690 eurų už dalyvavimą. Ten turėjo pristatyti savo mokslinį darbą. Eismo įvykis įvyko Kaišiadorių rajono ribose, neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miestelio (t. 1, b. l. 58-60).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad A. L. ir B. V. yra jos draugės, jos kartu sportavo. 2022-04-24 ryte apie 9 val. jos kartu su A. L. ir B. V. važiavo iš Kauno į Vilnių, į varžybas. Autostrada A-1 važiavo trise A. L. vairuojamu automobiliu „BMW X1“. Ji sėdėjo priekinėje keleivio vietoje, B. - gale. Jos visos trys buvo užsisegusios saugos diržus. Buvo blogos oro sąlygos, labai lijo, kelio danga buvo šlapia ir slidi. Kokiu greičiu važiavo A., ji negali pasakyti, nes ji į spidometrą nežiūrėjo, nematė koks buvo greitis. Atsimena, kad ji rankoje laikė telefoną, žiūrėjo į jį, gal kažką skaitė, kai A. vairuojamas automobilis metėsi į kairę pusę ir kaire automobilio puse trenkėsi į autostrados atitvarus. A. sušuko, kad jos laikytųsi ir automobilis ėmė mėtytis po važiuojamąją kelio dalį. A. bandė suvaldyti automobilį, bet jai nepavyko ir jos nuvažiavo į kelkraštyje esantį griovį. Automobilis vertėsi, tik ji nežino kiek kartų, to neatsimena. Žino, kad jos iš automobilio išlipo jam gulint ant stogo. Ji su A. iš automobilio išlipo pačios. Prieš eismo įvykį jos aplenkė GMP automobilį, važiavusį ta pačia kryptimi. Po eismo įvykio ji išlipusi iš griovio bandė stabdyti pravažiuojančius automobilius, bet niekas nestojo. Žinojo, kad tuoj turi atvažiuoti GMP automobilis, todėl jį pamačiusi mojavo, kad jis sustotų. Medikai sustojo šalikelėje. Jeigu neklysta, A. ir GMP automobilio vairuotojas padėjo iš automobilio išlipti B., kurios veidas buvo kruvinas. Žino, kad eismo įvykis įvyko dar neprivažiavus (duomenys neskelbtini) miestelio, Kaišiadorių r. ribose. Šio eismo įvykio metu jai buvo lūžęs kairės pusės IX šonkaulis ir dešinės rankos riešas. Šiuo metu jos gydymas yra baigtas. Dėl šio įvykio A. L. jokių turtinių ar neturtinių pretenzijų neturi, jokio civilinio ieškinio nereikš, nes jai jau yra išmokėta civilinio draudimo suma. Ji pageidauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas joms su A. L. susitaikius, nes, kaip jau minėjo, neturi jai dėl šio įvykio ir jo padarinių jokių pretenzijų, jos yra draugės. Taip pat nori paaiškinti, kad 2022-06-11 ji išvyksta į užsienį, atgalinio bilieto kol kas neturi, todėl nežino, kiek laiko jos nebus Lietuvoje. Prašo visus su tyrimu susijusius dokumentus jai siųsti elektroniniu paštu (t. 1, b. l. 141-143).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Ž. paaiškino, kad 2022-04-24 kiek prieš 9 val. jis važiavo automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš Kauno į Vilnių, važiavo keliu A-1. Važiuodamas (duomenys neskelbtini), pastebėjo įvykusį eismo įvykį - į griovį nuvažiavusį ir apsivertusį juodos spalvos automobilį „BMW“. Prie minėto automobilio stovėjo vienas greitosios medikų automobilis. Jis sustojo pažiūrėti, ar nereikia pagalbos. Matė tris merginas, kurios jau buvo ištrauktos iš apvirtusio automobilio. Viena mergina, kurios galva buvo kruvina, buvo ant medikų neštuvų, kita sėdėjo sukniubusi, o trečioji vaikščiojo. Po kurio laiko atvyko dar du GMP medikų automobiliai. Jis padėjo greitosios medikams įkelti sužalotas merginas į automobilius. Iš medikų kalbų suprato, kad į įvykio vietą pirma atvažiavo Kaišiadorių GMP brigada, o kitos dvi medikų brigados buvo iš Kauno miesto. Policijos pareigūnai į įvykio vietą atvyko, kai jau buvo atvykusios jo minėtos GMP medikų brigados iš Kauno. Matė, kad atvykę policijos pareigūnai kalbėjo su ta sėdėjusia mergina, kuri paaiškino, kad ji vairavo automobilį, matė kaip policijos pareigūnai patikrino jai alkotesteriu blaivumą. Jis paties eismo įvykio nematė, tik sustojo padėti. Tą rytą kelio danga buvo šlapia, nes prieš tai lijo. Policijos pareigūnai užsirašė jo ir dar vieno vyro kontaktinius duomenis, bet tas vyras buvo atvykęs dar po jo, nes savo automobilį pasistatė už jo vairuoto automobilio, jis paties eismo įvykio negalėjo matyti. Kiek kalbėjo su pirmos GMP medikų brigados vairuotoju, apie eismo įvykį jiems niekas nepranešė, jie tiesiog važiavo autostrada iš Kauno į Kaišiadoris ir sustojo prie įvykusio eismo įvykio. Jis nežino, ar minėti medikai matė kaip įvyko pats eismo įvykis, to jam jie nesakė (t. 1, b. l. 172-175).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja R. B. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini), yra (duomenys neskelbtini) skubiai pagalbai. 2022-04-24 dirbo pagal iš anksto sudarytą grafiką ekipaže su vairuotoju D. S.. Apie 9 val. vyko iš Kauno į Kaišiadoris. Autostradoje A-1 Kaišiadorių r., ties (duomenys neskelbtini), pastebėjo, kad nuo kelio nuvažiavęs automobilis „BMW“. Ji pati paskambino GMP dispečeriui ir pranešė, kad vykdami į Kaišiadoris pastebėjo įvykusį eismo įvykį, kurio metu buvo nukentėjusios dvi merginos. Ji dispečerį informavo, kad pastebėjo dvi sužalotas merginas, todėl reikalinga papildoma medikų brigada bei gelbėtojai ir policijos ekipažas. Jie skubėjo teikti medicininę pagalbą labiausiai sužalotai merginai, jos veidas buvo kruvinas. Kita mergina vaikščiojo prie automobilio ir aiškino, kad jai nieko nėra, ji buvo šoke. Merginos kalbėjo, kad važiavo į kažkokias varžybas. Ji neatsimena, kad įvykio vietoje būtų buvusi trečia mergina, gal ji buvo nestipriai nukentėjusi, todėl ji į ją neatkreipė dėmesio. Ji neatsimena eismo įvykyje sužalotų merginų vardų ir pavardžių. Žino, kad jie iškvietė papildomą pagalbą ir kai sulaukė jų atvykstant išvežė labiausiai sužalotą pacientę į LSMUL Kauno klinikas. Ji su vairuotoju pačio eismo įvykio nematė, sustojo prie griovyje stovinčio automobilio, matėsi, kad griovyje buvo išmalta žolė. Eismo įvykio metu važiuojamoji kelio danga buvo šlapia (t. 1, b. l. 182-185).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad E. S. nustatytas dešinio kablinio riešikaulio lūžis. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis, parinkta gydymo taktika bei rekomendacijos rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimo lokalizacija, pobūdis rodo, kad sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodytomis aplinkybėmis. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 7.1 punktu sužalojimas laikomas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1, b. l. 154-156).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) mastyti, kad B. V. nustatyti šie sužalojimai: muštinės žaizdos veide, kraujosruva dešinės akies aplinkoje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio skeveldriniai lūžiai. Sužalojimai padaryti bukais daiktais paveikus veidą ir galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2022-04-24 B. V. sužalojant kaip lengvojo automobilio keleivę, jai veidu atsitrenkus į automobilio salono dalis automobiliui verčiantis. Dėl veido kaulų lūžių B. V. konstatuoti sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 74-78).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. L. kraujyje etilo alkoholio nerasta (t. 2, b. l. 63).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko Kaišiadorių rajone, kelio A-1 „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“ 87,010 km. Eismo įvykio apžiūros metu sudaryta eismo įvykio vietos planas (schema), fotolentelė (t. 1, b. l. 27-41).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo matyti, kad buvo atlikta automobilio „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūra. Apžiūros metu užfiksuoti transporto priemonės apgadinimai (t. 1, b. l. 45-46).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Pripažįstant asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti, kad šis asmuo, vairuodamas kelių transporto priemonę, padarė konkretų KET pažeidimą (pažeidimus) ir kad būtent dėl šio pažeidimo kilo eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi, šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. L. dėl padarytos nusikalstamos veikos pasitvirtino, nes ji vairuodama kelių transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, o būtent: 2022 m. balandžio 24 d. apie 9 val. 11 min. Kaišiadorių rajone, vairuodama UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančią transporto priemonę - automobilį „BMW X1“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama keliu A-1 „Vilnius - Kaunas – Klaipėda“ Vilniaus kryptimi, 87,010 kilometre pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127 punktų reikalavimus, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų saugumui ir aplinkai - neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač kelio būklę bei meteorologines sąlygas ir nepasirinko tokio greičio, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, jos nesuvaldė, nuvažiavo nuo kelio į dešinę, o jos vairuojamas automobilis vertėsi, dėl ko automobilio keleivė nukentėjusioji B. V. patyrė sužalojimus - muštines žaizdas veide, kraujosruvas dešinės akies aplinkoje, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžius, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio seveldrinius lūžius, o keleivė nukentėjusioji E. S. - dešinio kablinio riešikaulio lūžį, kas sukėlė joms nesunkius sveikatos sutrikdymus.

Kaltinamoji savo kaltę nusikalstamos veikos padaryme pripažino visiškai, jos kaltę byloje patvirtina nukentėjusiųjų B. V., E. S., liudytojų A. Ž., R. B. teisiamųjų posėdžių ir ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, eismo įvykio vietos planas, specialistų išvados, kurios patvirtina, jog nukentėjusioms B. V. ir E. S. buvo padaryti nesunkūs sveikatos sutrikdymai.

Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad A. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo pateiktas kaltinamosios A. L. gynėjos advokatės A. D. prašymas, kuriuo prašoma perduoti kaltinamąją A. L. jos tėvo Č. L. atsakomybei pagal laidavimą be užstato ir atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

Kaltinamoji A. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteista (t. 2, b. l. 65), bausta administracine tvarka (t. 2, b. l. 67-73), VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ psichikos sveikatos centro duomenų bazėje neregistruota (t. 2, 80), dirba, darbdavio charakterizuojama teigiamai (t. 2, b. l. 77). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kalta prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnis).

Būti laiduotoju byloje pateikęs prašymą Č. L. – kaltinamosios tėvas – nurodė, kad santykiai su dukra yra geri, dukra tariasi su juo įvairiais klausimais, jie dažnai bendrauja, todėl mano, kad savo dukrai daro teigiamą įtaką. Dukra savo poelgį vertina blogai, labai dėl to gailisi, pergyvena. Prašo skirti laidavimą be užstato, kadangi gauna neįgalumo pensiją.

Č. L. neteistas (t. 3, b. l. 35), baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 26-28).

Iš paminėtų aplinkybių darytina išvada, kad laiduotojas Č. L. yra vertas teismo pasitikėjimo, savo asmeninėmis savybėmis, nepriekaištinga reputacija, darys teigiamą įtaką kaltinamosios pasitaisymui, todėl Č. L. skirtinas laiduotoju.

Esant Č. L. prašymui perduoti A. L. jo – Č. L. atsakomybei pagal laidavimą, teismas vertina tai, kad kaltinamoji A. L. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, nusikalto pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi padariusi nusikalstamą veiką, naujų ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra. Tai leidžia teismui daryti išvadą, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl teismas konstatuoja, kad išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad yra visos būtinos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnyje numatytos sąlygos A. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Įvertinus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, nusikaltimo padarymo aplinkybes, laiduotojos turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad A. L. atleistina nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato 1 (vienerių) metų laikotarpiui.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ji panaikintina.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Kauno teritorinės ligonių kasa dėl žalos atlyginimo dėl eismo įvykio metu patirtų B. V. ir E. S. sužalojimų kreipėsi į draudimo bendrovę, todėl civiliniai ieškiniai nėra pareikšti (t. 1, b. l. 133, t. 2, b. l. 21-27). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji E. S. paaiškino, kad kaltinamajai civilinio ieškinio nereikš, nes neturi jai jokių pretenzijų dėl sukelto eismo įvykio. Jai yra išmokėta civilinio draudimo suma (t. 1, b. l. 141-142).

Nukentėjusioji B. V. ikiteisminio tyrimo metu (2022 m. rugsėjo 16 d.) pareiškė civilinį ieškinį (t. 1, b. l. 103-117), kuriuo prašė priteisti iš civilinės atsakovės A. L. (kaltinamosios) 2 062,57 Eur turtinės žalos atlyginimą ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pripažinti civilinę ieškovę. Ieškinyje nurodė, kad eismo įvykio metu patyrė įvairius kūno sumušimus ir kraujosruvas, nosikaulio ir nosies pertvaros lūžius, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžį, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio skeveldrinius lūžius. Dėl eismo įvykio patyrė nepatogumus, susijusius su gydymo procedūromis, išgąstį, dvasinius išgyvenimus, todėl iš atsakingų už žalą asmenų, t. y. kaltinamosios turėtų būti priteista turtinė ir neturtinė žala.

Ikiteisminio tyrimo metu Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos J. V. 2022 m. rugsėjo 23 d. nutarimu B. V., gimusi (duomenys neskelbtini), pripažinta civiline ieškove (t. 1, b. l. 118-119).

Teisme 2023 m. vasario 22 d. gautas kaltinamosios gynėjos advokatės A. D. atsiliepimas į nukentėjusiosios B. V. civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad su pareikštu civiliniu ieškiniu nesutinka. Atsiliepime taip pat nurodoma, kad pareikštas civilinis ieškinys yra nepagrįstas, nes pareikštas netinkamam atsakovui, t. y. kaltinamajai A. L.. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiajai B. V. draudimo bendrovė AAS BTA išmokėjo 2 920,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 350,48 Eur turtinės žalos atlyginimą pagal nukentėjusiosios B. V. pateiktus dokumentus. Šiuo atveju reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėtų būti reiškiamas ir nukreiptas į kaltinamąją A. L. tik tuo atveju, jeigu draudimo sumos neužtektų žalai atlyginti. Todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. vasario 24 d. nutartimi draudimo bendrovė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ pripažinta civiliniu atsakovu baudžiamojoje byloje.

Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji B. V. 2023 m. kovo 16 d. teismui pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kadangi nukentėjusioji susipažinus su pateiktu atsiliepimu, bylos medžiaga ir kitomis aplinkybėmis, pastebėjo, kad dalis nurodytos pradiniame civiliame ieškinyje žalos yra atlyginta, taip pat, kai kurioms aplinkybėms dėl žalos dydžio pasikeitus. Patikslintu civiliniu ieškiniu nukentėjusioji prašo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ priteisti 1 262,57 Eur turtinės žalos ir 2 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą (t. 1, b. l. 118-119). Civilinis atsakovas AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atsiliepimu į patikslintą ieškinį nurodė, kad nesutinka su patikslintu ieškiniu, kadangi nukentėjusiosios patirta tiek turtinė, tiek neturtinė žala, dėl kurios ji kreipėsi į draudimo bendrovę, yra atlyginta. Civilinis atsakovas nukentėjusiajai yra atlyginęs 2 920,00 Eur neturtinės žalos bei 699,33 Eur turtinės žalos atlyginimą. Išmokant nukentėjusiajai neturtinę žalą buvo atsižvelgta į nukentėjusiosios medicininius dokumentus, taikytą gydymą, jo trukmę, į nustatytą nesunkų sveikatos sutrikdymo mąstą. Nukentėjusioji sprendimo dėl neturtinės žalos išmokėjimo neskundė, jokių pretenzijų nepareiškė. Civilinis atsakovas taip pat nesutinka su nukentėjusiosios reikalavimu atlyginti patirtų kelionių išlaidas, nes jos yra kilusios nei eismo įvykio metu, nei vėliau kaip eismo įvykio pasekmė. Taip pat ir dėl sugadinto telefono remonto išlaidų nemato pagrindo atlyginti patirtas išlaidas, kadangi nukentėjusioji buvo informuota, kad išmoką išmokame be PVM sumos, jokių pretenzijų dėl to nesulaukė. Be to, draudimo išmoka už telefono remontą buvo išmokėta telefono savininkui UAB „Tandemo sprendimai“. Civilinis atsakovas nemato pagrindo išmokėti nukentėjusiajai patirtas atstovavimo išlaidas, nes remiantis teismų praktika ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, šias išlaidas priteisia iš kaltinamojo.

Teisiamoji posėdžio metu, vykusio 2023 m. kovo 20 d., metu nukentėjusioji buvo įpareigota patikslinti ir nurodyti galutinį prašomos priteisti turtinės ir neturtinės žalos dydį. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo 2023 m. balandžio 18 d. pateikė patikslintą ieškinį (t. 3, b. l. 70-73), kuriuo atsisako ieškinio reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo dalyje dėl 690 Eur turtinės žalos (neatvykimo į konferenciją) ir dėl patirtų išlaidų už telefono remontą – 42,57 Eur. Taip pat nukentėjusioji vietoje 2 000,00 Eur prašo priteisti 1 000,00 Eur neturtinę žalą bei 650,00 Eur turtinę žalą už jai suteiktas teisines paslaugas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir - CK) 6.254 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad su civilinės atsakomybės draudimu susijusius santykius reglamentuoja CK ir kiti įstatymai, todėl sprendžiant šioje byloje kilusius klausimus taip pat būtina vadovautis ir Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau ir – TPVCAPDĮ). Vienas iš materialiai atsakingų asmenų, išvardytų BPK 109 straipsnyje, 111 straipsnio 1 dalyje, gali būti draudimo įmonė (draudikas), su atsakingu už žalos padarymą asmeniu (pvz., transporto priemonės valdytoju) trečiojo asmens interesais sudariusi civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Civilinės atsakomybės draudimo atveju pareiga atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žalą kyla dviem asmenims – draudikui ir žalą padariusiam asmeniui (draudėjui). Draudiko pareigos apimtis nustatoma pagal teisės normas, reglamentuojančias draudimo santykius, ir pagal draudimo sutartį (CK 6.254, 6.987 straipsniai). Bendroji taisyklė yra ta, kad, esant draudžiamajam įvykiui, draudikas atlygina žalą neperžengdamas sutartyje nustatytos draudimo sumos ribų. Tuo tarpu žalą padariusio asmens (draudėjo) pareiga atlyginti žalą kyla delikto pagrindu, t. y. jį su nukentėjusiuoju (civiliniu ieškovu) sieja deliktinė prievolė ir materialinės žalos atlyginimui taikomas visiškas žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 2, 3 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, nepaisant to, jog draudiko prievolė atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą atsiranda transporto priemonių valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties pagrindu, ji gali būti apribota minimalia draudimo suma, tačiau ne skirtingu atsakomybės režimu. Tai reiškia, kad draudikas turi atlyginti nukentėjusiajam ar kitiems teisę į žalos atlyginimą turintiems asmenims tiek, kiek turėtų atlyginti pats žalą padaręs asmuo, kurio civilinė atsakomybė apdrausta.

Byloje nustatyta, jog dėl A. L. sukelto eismo įvykio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. V. sveikata, dėl to susidarė turtinė ir neturtinė žala. Eismo įvykio metu transporto priemonės valdytojos A. L. civilinė atsakomybė buvo apdrausta AAS „BTA Baltic Insurance Company“, todėl šiai draudimo bendrovei kyla pareiga atlyginti dėl eismo įvykio atsiradusią turtinę ir neturtinę žalą (TPVCAPDĮ 3 straipsnis). Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi, nusikalstama veika padaryta žala – tai baudžiamojo įstatymo saugomų asmeninių ir turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas, sukėlęs neigiamų pasekmių, kurias galima įvertinti turtine išraiška. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nukentėjusiajai B. V. draudimo bendrovė yra visiškai atlyginusi turtinę žalą ir dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusioji pretenzijų neturi (išskyrus dėl patirtų išlaidų už teisines paslaugas), reiškia reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013).

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip, – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Tai reiškia, kad, pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Teismų praktikoje konstatuojama, kad vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams. Jeigu pasekmės atsiranda dėl sunkių sveikatos sutrikdymų, jei jos susijusios su ateities intervencijomis arba su nepataisomais liekamaisiais reiškiniais, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 8 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-171/2008). Tačiau pažymėtina, jog, nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinama žalos dydžio nustatymo kriterijų visuma, vien pasekmių sureikšminimas, visiškai nevertinat arba stipriai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, yra netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Šiuo atveju B. V. eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, po eismo įvykio jai buvo nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos veide, kraujosruva dešinės akies aplinkoje, nosikaulių ir nosies pertvaros lūžiai, dešinės akiduobės apatinės sienelės lūžis, skruostikaulio ir viršutinio žandikaulio dešinio žandinio ančio skeveldriniai lūžiai (t. 1, b. l. 74-78). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad įvykio negatyvios pasekmės tęsėsi ir tęsiasi toliau, t. y. šiuo metu ji gydosi dantis, kurių gydymas tęsis dar apie pusę metų (t. 1, b. l. 58-60). Teisiamojo posėdžio metu, vykusio 2023 m. kovo 20 d. nukentėjusioji paaiškino, kad dėl kaltinamosios sukelto eismo įvykio ji iki dabar jaučia padarinius, nes turėjo išeiti iš visų pamaininių darbų, kadangi pradėjo bijoti vairuoti bei važinėti naktimis. Kurį laiką ji buvo bedarbė, taip pat negalėjo stoti į doktorantūros studijas, nes pakeitė gydymo įstaigą, t. y. darbovietę. Be to, po eismo įvykio sukeltų sužalojimų jai liko ant veido randai, kuriuos bus bandoma šalinti, tačiau nežino, ar tai pavyks. Taigi, akivaizdu, jog nukentėjusioji B. V. dėl patirto fizinio skausmo ir sveikatos sutrikdymo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos.

Iš bylos medžiagos matyti, kad draudimo bendrovė atlygino nukentėjusiajai B. V. 2 920,00 Eur neturtinės žalos (t. 1, b. l. 44). Tiek atsiliepime, tiek teisiamojo posėdžio metu draudimo bendrovės įgaliota atstovė nurodė, kad nukentėjusiajai yra atlyginta 2 920,00 Eur neturtinė žala, atsižvelgiant į visus pateiktus medicininius dokumentus, taip pat į teismų praktiką, kur panašiose bylose neturtinė žala yra atlyginama nuo 600,00 Eur iki 4 000,00 Eur. Šiuo atveju nukentėjusiajai buvo atlyginta 2 920,00 Eur neturtinė žala, todėl, atstovės nuomone, papildomas 2 000,00 Eur reikalavimas atlyginti neturtinę žalą yra per didelis ir neadekvatus.

Teismų formuojamoje praktikoje dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-258/2014, 2K-292/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-211-895/2018 ir kt.). Nors teismų praktika ir yra nevienoda bei besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią kiekvienos bylos situaciją. Tik išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, galvos smegenų sutrenkimą, gyvybei pavojingus sužalojimus, itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas, įprastai priteisiama suma gali būti didinama. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad dėl kaltinamosios A. L. padaryto neatsargaus nusikaltimo buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios B. V. sveikata. Šiuo atveju už nesunkų sveikatos sutrikdymą, nukentėjusiajai B. V. išmokėtas neturtinės žalos dydis 2 920,00 Eur, kuris atitinka teismų praktiką priteisiamas neturtinės žalos sumas, todėl negali būti laikomas nesąžiningu, neteisingu ar neadekvačiu padarytai žalai atlyginti. Kaip jau minėta, nukentėjusioji B. V. dėl patirto fizinio skausmo ir sveikatos sutrikdymo patyrė ir dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus dėl savo sveikatos, nepatogumus dėl gydymosi ir pan. Visgi, teismo vertinimu, nekartojant aukščiau paminėtų neturtinės žalos atlyginimo kriterijų, jos dydžių, nustatytų įstatyme ir teismų praktikoje, B. V. draudimo bendrovės atlygintinas neturtinės žalos dydis (2 920,00 Eur) yra adekvatus ir proporcingas padarytai žalai, kilusioms pasekmėms. Nagrinėjamu atveju priteisti papildomą neturtinės žalos dydį iš draudimo bendrovės, nėra pagrindo, todėl nukentėjusiosios B. V. patikslintas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos yra atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Taip pat nukentėjusioji patikslintu ieškiniu (t. 3, b. l. 70-73), prašo iš draudimo bendrovės priteisti 650,00 Eur turtinę žalą, kurią patyrė teikiant jai teisines paslaugas. Prašomos priteisti išlaidos sietinos su teisinių konsultacijų teikimu, civilinio ieškinio ir patikslinto civilinio ieškinio bei kitų dokumentų, prašymų byloje parengimu, atstovavimu nukentėjusiosios teisiniams interesams ikiteisminio tyrimo metu ir teismo posėdžiuose. Šioje byloje buvo keliami klausimai tiesiogiai susiję su nukentėjusiosios interesais byloje, todėl ji buvo priversta kreiptis į advokatą profesionalios pagalbos atstovaujant jai teisme.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad draudimo bendrovės ir apsidraudusiojo asmens atsakomybė yra sutartinė ir draudimo teisinius santykius reglamentuojantys norminiai aktai nenumato draudimo bendrovei pareigos atlyginti nukentėjusiojo išlaidas, kurios tiesiogiai nesusiję su žala, patirta dėl eismo įvykio. TPVCAPDĮ 3 straipsnio 1 dalis numato, kad išmoka mokama dėl nukentėjusiesiems padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė. Žalos nustatymo ir mokėjimo tvarka nustatyta taisyklėse, tačiau nei vienas iš šių paminėtų teisės aktų, o taip pat ir civilinis kodeksas nenustato, kad baudžiamojoje byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos galėtų būti pripažįstamos žala.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103–106 straipsnius civilinio ieškovo patirtos bylinėjimosi išlaidos priskiriamos proceso išlaidoms, o proceso išlaidų išieškojimas baudžiamajame procese susietas su nusikalstamos veikos padarymu ir veiką padariusio asmens kalte. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Analogiškos pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012 yra pasisakęs, kad advokato atstovavimo išlaidos yra procesinio pobūdžio išlaidos, atlygintinos proceso įstatymų nustatyta tvarka, o ne materialieji nuostoliai, atsiradę dėl neteisėtų kito asmenų veiksmų. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalyje nurodyti atvejai, kai be tiesioginių ir netiesioginių nuostolių, įeinančių į žalos sąvoką, žalai prilyginamos ir kitokio pobūdžio išlaidos, atsiradusios dėl nukentėjusiojo asmens siekio užkirsti kelią žalai atsirasti arba padėti, paskaičiuoti žalos dydį, išieškoti nuostolius ne teismo tvarka. Tačiau bylinėjimosi išlaidos šioje normoje nenurodytos. Jų atlyginimas sprendžiamas proceso įstatymų nustatyta tvarka.

Esant šioms aplinkybėms, darytina išvada, kad nukentėjusiosios prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo nukentėjusiajai iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ negali būti tenkinamas, nes nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, įstatymas nenumato galimybės išieškoti proceso išlaidas iš civilinio atsakovo, kuris nėra kaltinamasis (nuteistasis), o tik atsakingas už kaltininko veiksmais padarytą žalą.

Nukentėjusioji išlaidas patyrė dėl kaltinamosios A. L. įvykdyto nusikaltimo. Teismas, atsižvelgęs į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, bylos apimtį (3 tomai), jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, taip pat į tai, kad kaltinamoji yra darbingo amžiaus, gauna pajamas, sprendžia, kad nukentėjusiosios B. V. turėtos atstovavimo teisme 650,00 Eur dydžio išlaidos yra protingos bei pagrįstos, todėl priteistinos iš kaltinamosios A. L., o ne iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nukentėjusiosios B. V. patikslintas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos priteisimo iš civilinio atsakovo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 1 dalis).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendė:

A. L., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, be užstato, nustatant laidavimo terminą 1 (vieneriems) metams. Laiduotoju paskirti Č. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini). Baudžiamąją bylą Nr. 1-394-548/2023 (teisminio proceso Nr. 1-01-1-15497-2022-5) A. L. atžvilgiu nutraukti.

Išaiškinti A. L., kad jai, laidavimo metu padarius naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu ji, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojui Č. L., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs dėl asmens, už kurį jis laidavo, baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar šio asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

A. L. paskirtą kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus teismo nuosprendžiui panaikinti.

Nukentėjusiosios B. V. patikslintą civilinį ieškinį atmesti.

Pripažinti nukentėjusiosios B. V. patirtas atstovavimo 650,00 Eur (šešių šimtų penkiasdešimt eurų ir 00 euro centų) išlaidas proceso išlaidomis ir jas priteisti iš A. L. nukentėjusiosios B. V. naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus (išaiškinti, kad teikiant apeliacinį skundą, jame turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).