Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Lapinskienės, Daivos Jazbutienės ir Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. spalio 29 nuosprendžio, kuriuo A. N., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 40 straipsniu, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduotas L. N. atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamoji byla nutraukta.

Nukentėjusiojo L. S. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies. Nukentėjusiajam L. S. iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ priteista 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 5 procentai metinių palūkanų už priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Procesas dėl kitos ieškinio dalies nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pakankamai išsamiai įvertino neturtinei žalai atlyginti reikšmingas aplinkybes ir padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas.

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad A. N., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu nukentėjusiajam L. S. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, šiuo atveju neginčytina, kad nukentėjusysis turi teisę į patirtos žalos, susijusios su kito asmens veiksmais jam padarytu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą. Transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią eismo įvykio metu vairavo A. N., buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje ADB „Compensa Vienna Insurance Group“, todėl ši ir privalo atlyginti dėl eismo įvykio nukentėjusiojo L. S. patirtą turtinę ir neturtinę žalą.

7. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, civilinė atsakovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ pateikė atsiliepimą į civilinį ieškinį, kuriame nurodė, jog nukentėjusiajam 2025 m. gegužės 5 d. buvo išmokėta 7 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas. Atsiliepime į civilinį ieškinį buvo nurodyta, jog nukentėjusiojo tėvams K. S. ir R. S. buvo atlyginta po 500 Eur neturtinės ir 704,51 Eur turtinės žalos (gydymo išlaidos 378,84 Eur ir 325,67 Eur kita turtinė žala (sugadinti batai, kelnės, ausinės)). Pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog civilinio atsakovo atlygintas 7 000 Eur neturtinės žalos dydis nukentėjusiam netinkamas ir nukentėjusiajam papildomai priteisė 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“. Apeliaciniame skunde civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ nesutinkama su tokiu pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajam nustatytu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu.

8. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Pagal BPK 109 straipsnį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, kuris nagrinėjamas ir išsprendžiamas priimant nuosprendį (BPK 113, 115 straipsniai).

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8 000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

12. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018). Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose civilinėje ir baudžiamojoje bylose Nr. e3K-3-181-611/2020, 2K-80-697/2025).

13. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi abstrakčiais ar formaliais kriterijais. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos dydį, pirmosios instancijos teismas rėmėsi konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, kurios buvo išsamiai nustatytos ir įvertintos. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, nukentėjusiojo patirtų sužalojimų mastas, fizinių skausmų intensyvumas, neigiami išgyvenimai, gydymosi trukmė, laikini kasdienio gyvenimo apribojimai, taip pat padarinių reikšmė nukentėjusiojo gyvenimo kokybei sudarė pagrindą pirmosios instancijos teismo išvadai dėl būtent tokio neturtinės žalos atlyginimo dydžio, todėl teiginiai, kad sprendimas šioje dalyje yra nemotyvuotas ar grindžiamas vien formaliais argumentais, atmestinas.

14. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog 2025 m. kovo 18 d. specialisto išvada nukentėjusiajam L. S. konstatuota: traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su odos, sausgyslių pažeidimu vidinėje pėdos dalyje, dalinė dešinės pėdos I piršto amputacija proksimalinės falangos srityje, pėdos odos atsluoksniavimas beveik visame pėdos plote, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. Specialisto išvadoje nurodyta, jog L. S. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties. Kaip matyti iš byloje esančių medicininių dokumentų, L. S. buvo gydytas VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninėje 2025 m. vasario 6 d., tolimesniam gydymui perkeltas į Kauno klinikas. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninės 2025 m. vasario 11 d. rašte nurodyta, jog L. S. nustatyta diagnozė kitų čiurnos ir pėdos dalių traiškytinas sužalojimas, vieno kojos piršto trauminė amputacija, trauminis šokas. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. balandžio 22 d. L. S. nurodė, ėjo iš mokyklos namo. Buvo likusi paskutinė perėja iki namų, sulaukė žalios ir ėjo per gatvę, o automobilis suko iš nugaros ir pajuto, kad atsijungė dešinė koja, nukrito, atrodo, prarado sąmonę. Nurodė, jog Kaune darė operacijas, negalėjo vaikščioti, pirmas dvi savaites prieš miegą leisdavo nuskausminamųjų, apie 3 sav. leido antibiotikus (4 kartus per parą), gaila, kad negalės su draugais žaisti futbolo, sunku vaikščioti. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme pateikti duomenys apie gydymąsi po eismo įvykio: 2025 m. gegužės 15 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymas (atvyko konsultacijai, gydomas tvarstymais po dešinės pėdos traumos, trauma prieš maždaug 3 mėnesius, Kauno klinikose atlikta dešinės pėdos nykščio amputacija ir odos transplantacija ant plėštinės žaizdos dešinėje pėdoje. Dešinės pėdos žaizdos sugijusios). Taip pat nurodyta, jog tepti „demafix“, kontrolė po 2-3 mėnesių, riboti fizinį krūvį 2 mėnesius, nukreiptas į ortopedinę įmonę dešinės pėdos odos transplantato remodaliacijos, specialiosios tampriosios kojinės pritaikymui.

15. Teisėjų kolegija, vertindama byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jų visumą, neabejoja, kad eismo įvykis bei jo padariniai nukentėjusiajam sukėlė reikšmingus neigiamus fizinius ir psichologinius išgyvenimus. Akivaizdu, jog pats eismo įvykio faktas, netikėtumas ir grėsmė sveikatai objektyviai lėmė šoko būseną, stresą, nuolatinę įtampą bei nerimą dėl savo sveikatos būklės ir ateities. Be to, nukentėjusysis patyrė ir emocinius išgyvenimus, susijusius su pasikeitusia kūno išvaizda, ypač dėl sužalotos kojos, kas neabejotinai turėjo įtakos jo savivertei ir psichologinei savijautai. Kolegija taip pat konstatuoja, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė realų ir intensyvų fizinį skausmą, kuris lydėjo tiek pirminio gydymo, tiek gijimo laikotarpiu. Nustatyti judėjimo aparato, t. y. kojos, sužalojimai objektyviai ribojo jo judėjimo galimybes, todėl tam tikrą laikotarpį jis negalėjo savarankiškai pasirūpinti savimi ir buvo priverstas naudotis kitų asmenų pagalba. Tokia situacija neišvengiamai sukėlė papildomą emocinę įtampą, priklausomumo jausmą bei diskomfortą kasdienėje veikloje. Ypatingą reikšmę kolegija teikia aplinkybei, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo vos 12 metų. Atsižvelgiant į jo amžių, patirti fiziniai ir psichologiniai išgyvenimai buvo ypač jautrūs ir galėjo turėti didesnį poveikį asmenybės raidai. Vaiko amžiuje patirtos traumos, susijusios su skausmu, judėjimo apribojimais ir išvaizdos pokyčiais, neišvengiamai palieka ilgalaikį emocinį pėdsaką ir gali turėti įtakos asmens gyvenimo kokybei ateityje. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti ir tuo, kad traumos padariniai, patirti nepatogumai bei su jais susiję išgyvenimai nukentėjusiajam išliks jaučiami visą likusį gyvenimą. Net ir visiškai sugijus fiziniams sužalojimams, pats trauminis įvykio patyrimas, su tuo susiję prisiminimai bei emocinės pasekmės negali būti laikomi laikinais ar nereikšmingais. Todėl konstatuotina, kad nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala yra reali, reikšminga ir ilgalaikė, o jos atlyginimas turi būti vertinamas atsižvelgiant į patirtų išgyvenimų intensyvumą, trukmę, nukentėjusiojo amžių bei poveikį jo gyvenimo kokybei.

16. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog nustatant neturtinės žalos atlyginimą sprendimai panašaus pobūdžio bylose yra vienas iš svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl priteistinos žalos dydžio. Apelianto akcentuojamas kitose bylose priteistų neturtinės žalos sumų palyginimas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo. Teisėjų kolegija pažymi, jog praktika analogiškose bylose gali būti vertinama tik kaip orientacinė. Vien aplinkybė, kad kitose bylose buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymas ir priteistas atitinkamas neturtinės žalos dydis nereiškia, jog ir nagrinėjamoje byloje privalo būti priteisiama tokio pat ar artimo dydžio neturtinės žalos atlyginimo suma.

17. Vadovaujantis jau minėta kasacinio teismo praktika, kiekvienoje byloje vertinami individualūs kriterijai, kurių turinys, intensyvumas ir tarpusavio santykis gali iš esmės skirtis, todėl kitų bylų baigtys negali būti laikomos savarankišku ar lemiamu argumentu nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje. Nepagrįsti ir apelianto teiginiai, kad pirmosios instancijos teismas ignoravo civilinio ieškovo pateiktą teismų praktiką. Skundžiamame nuosprendyje aiškiai matyti, jog pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir atsižvelgė į bendras neturtinės žalos dydžių nustatymo tendencijas, tačiau pagrįstai pasirinko orientuotis į konkrečios bylos faktines aplinkybes, o ne į atskirų apelianto nurodytų sprendimų statistinį vidurkį. Teisėjų kolegija pažymi, jog apeliantė pirmosios instancijos teismui pateiktame atsiliepime į civilinį ieškinį cituoja 2016 m., 2017 m. teismų praktiką (11 atsiliepimo į civilinį ieškinį punktas), kuri nebeatitinka bendrų ekonominių ir pragyvenimo lygio pokyčių.

18. Apelianto argumentai, kad nukentėjusiajam priteista atlyginti neturtinės žalos suma labiau atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo bylose nustatomus dydžius, taip pat nepagrįsti. Neturtinės žalos dydis nėra visada tiesiogiai ir savaime siejamas su sveikatos sutrikdymo kvalifikacija, nes net ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju konkrečios pasekmės asmeniui gali būti reikšmingos, sukelti ilgalaikių nepatogumų, skausmų ar gyvenimo kokybės pablogėjimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien formalus sužalojimo priskyrimas tam tikrai kategorijai negali būti laikomas lemiamu kriterijumi sprendžiant dėl priteistinos sumos. Pažymėtina ir tai, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, vadovavosi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurie suteikia teismui diskreciją atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus ir užtikrinti interesų pusiausvyrą. Šių principų taikymas neatsiejamas nuo faktinių bylos aplinkybių vertinimo.

19. Atmestini apelianto argumentai, jog kaltinamojo pervesta 3 000 Eur suma buvo skirta neturtinės žalos atlyginimui. Visų pirma, pažymėtina, kad civilinėje teisėje žalos atlyginimo pobūdis nustatomas atsižvelgiant ne į subjektyvius vėlesnius mokėtojo ar trečiųjų asmenų aiškinimus, bet į objektyviai išreikštą šalių valią ir faktines aplinkybes žalos atlyginimo momentu. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, jog kaltinamasis savo iniciatyva nepilnamečio nukentėjusiojo atstovams pervedė 3 000 Eur ir mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodė „gydymo išlaidos“. Toks mokėjimo paskirties suformulavimas yra tiesioginė paties kaltinamojo valios išraiška ir pagrįstai pirmosios instancijos teismo buvo vertinamas kaip turtinės žalos atlyginimas. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje nėra duomenų, jog kaltinamojo sumokėti 3 000 eurų yra skirti neturtinės žalos atlyginimui.

20. Aplinkybė, kad Draudikas taip pat atlygino nukentėjusiajam turtinę žalą (378,84 Eur gydymo išlaidas, 325,67 Eur turtinę žalą už sugadintus batus, kelnes ir ausines) savaime nepaneigia kaltinamojo pervestos sumos turtinio pobūdžio ir nesudaro pagrindo spręsti, jog apelianto atlygintas turtinės žalos dydis pakankamas. Apeliantas nurodo, jog paskutinis Draudikui pateiktas medicininis dokumentas yra 2025 m. gegužės 15 d., kai nukentėjusysis lankėsi gydymo įstaigoje. Tačiau pirmosios instancijos teisme buvo pateikti K. S. atlikto mokėjimo pavedimai: 2025 m. gegužės 15 d. 100 Eur už konsultaciją Juzo Scar Comfort gaminio primatavimas; 2025 m. gegužės 19 d. 747,15 Eur JD 20250519, Juzo Scar Comfort gaminiai, prekės gydymui; 2025 m. liepos 9 d. 366,45 Eur mokėjimo pavedimas pagal išankstinę sąskaitą JD 20250708; 2025 m. liepos 8 d. išankstinėje sąskaitoje faktūroje nurodyta, be kita ko, jog rekomenduojamas gydymo terminas nuo 1,5 iki 2 metų Juzo Scar Comfort (įvardyti modeliai) turėti 2 vienetus (vieną dėvėti, kitą pakeitimui, dėl asmens jauno amžiaus ir augimo proceso gaminio patikrą atlikti kas 3 mėnesiai, gaminį keisti kitu po 6 mėnesių arba po kontrolės; silikono tvarsčius atnaujinti kas 6-8 savaites. Pateiktas mokėjimo nurodymas 50 Eur atliktas už pėdos įvarus, batų įdėklus. 2025 m. liepos 22 d. PVM sąskaita faktūra gydytojo R. B. konsultacija 115 Eur, apmokėta K. S..

21. Atsižvelgiant į byloje pateiktus duomenis, darytina išvada, kad draudiko 2025 m. gegužės 5 d. sprendimu atlygintos gydymo išlaidos neapėmė visos su nukentėjusiojo eismo įvykio metu patirtos traumos gydymu susijusios patirtos turtinės žalos, nes po šio Draudiko sprendimo nukentėjusiajam objektyviai atsirado naujų, su eismo įvykio padarinių šalinimu tiesiogiai susijusių išlaidų. Šios išlaidos buvo būtinos, pagrįstos medicininėmis rekomendacijomis ir atsirado tęstinio gydymo proceso metu. Esant nustatytam gydymo laikotarpiui ir nuolatinei specialių medicininių priemonių priežiūros bei keitimo būtinybei akivaizdu, kad nukentėjusiojo patirtos papildomos išlaidos yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su eismo įvykiu. Dėl šių priežasčių nėra teisinio pagrindo laikyti, jog apelianto pervesta suma visiškai ir pakankamai kompensavo nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą, taip pat nėra pagrindo šias išlaidas laikyti jau padengtomis ar dubliuojančiomis anksčiau kaltinamojo atlygintą turtinę žalą.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog byloje nėra pateikta jokių patikimų duomenų, kad kaltinamojo pervesta 3 000 Eur suma visiškai ar iš dalies dubliavo konkrečias Draudiko jau atlygintas išlaidas. Vien Draudiko deklaratyvus teiginys, jog visa turtinė žala buvo atlyginta, nepagrįstas aiškiais apskaičiavimais, konkrečių išlaidų sugretinimu ar įrodymais, jog nukentėjusysis faktiškai gavo daugiau turtinės žalos atlyginimo, nei patyrė išlaidų. Be to, pats Draudikas pripažįsta, jog nukentėjusiojo atstovė, gavusi 3 000 Eur iš kaltinamojo, neberinko papildomų dokumentų, kas suponuoja ne per didelį, o priešingai – galimai ne iki galo dokumentuotą turtinių nuostolių mastą. Nepagrįstas ir apelianto teiginys, kad kaltinamojo pervesta 3 000 Eur suma turtiniams nuostoliams atlyginti yra akivaizdžiai per didelė. Toks vertinimas grindžiamas vien Draudiko subjektyvia nuomone, neatsižvelgiant į realias nukentėjusiojo gydymo, slaugos, transportavimo, papildomos priežiūros ir kitas su eismo įvykiu susijusias išlaidas, kurios ne visais atvejais gali būti pilnai ir tiksliai pagrįstos dokumentais. Pažymėtina, jog nukentėjusiojo atstovės pagal įstatymą teismui pateikti rašytiniai paaiškinimai dėl apeliacinio skundo bei papildomi dokumentai patvirtina nukentėjusiojo tėvų prarastų pajamų besirūpinant sužalotu vaiku dydį, taip pat tebesitęsiantį nukentėjusiojo gydymą (t. 3, b. l. 13-14, 24-26).

23. Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 1 K-171 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų“ (toliau – Rekomendacijos). Visų pirma, Rekomendacijos pagal savo teisinę prigimtį nėra privalomas teisės aktas, o tik orientacinio pobūdžio gairės, kurios negali riboti teismo diskrecijos individualiai vertinti neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant į visas konkrečios bylos aplinkybes. Pabrėžtina, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo turi būti vertinami ne tik sveikatos sutrikdymo trukmės terminai, bet ir patirtų sužalojimų pobūdis, jų intensyvumas, skausmo mastas, gydymo sudėtingumas, liekamieji padariniai, psichologiniai išgyvenimai, gyvenimo kokybės pablogėjimas bei kitos individualios aplinkybės, kurių Draudikas iš esmės neanalizuoja. Formalus Rekomendacijose nurodytų MMA dydžių taikymas, nevertinant realaus neturtinės žalos masto, neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų.

24. Be to, pats Draudikas pripažįsta, kad gydymo trukmė gali viršyti 6 mėnesius, tačiau net ir tokiu atveju pasirenkama vidutinė, o ne maksimali galima kompensacija, nepateikiant jokių objektyvių motyvų, kodėl nukentėjusiojo patirti išgyvenimai ir neigiamos pasekmės nevertos didesnio neturtinės žalos atlyginimo. Tai suponuoja, kad Draudiko išmokėta 7 000 Eur suma yra nustatyta formaliai, siekiant prisitaikyti prie Rekomendacinių ribų, o ne siekiant realiai, atsižvelgiant į individualią situaciją, atlyginti visą patirtą neturtinę žalą. Todėl teiginys, jog ši suma savaime laikytina teisinga ir pagrįsta vien dėl to, kad patenka į Rekomendacijose nurodytus intervalus, yra nepagrįstas ir negali būti laikomas pakankamu pagrindu atsisakyti didesnio neturtinės žalos atlyginimo.

25. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

26. Teisėjų kolegija neabejoja, jog patirtas kūno sužalojimas nukentėjusiajam sukėlė ilgalaikes ir iki galo neatstatomas pasekmes, jo gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Nėra abejonės, kad dėl patirto sužalojimo, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiojo normalus ir jam įprastas gyvenimo ritmas, išgyvenimai dėl padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių akivaizdu, jog sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. nukentėjusysis patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį bei tai turėjo įtakos jo psichologinei būklei.

27. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajam kilusi žala yra ilgalaikė, sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje bei dvasinius išgyvenimus, pirmosios instancijos skundžiamu nuosprendžiu priteistą 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą laiko teisingu. Teisėjų kolegijos vertinimu, 10 000 Eur (7 000 Eur atlygintas Draudiko ir 3 000 Eur priteistas atlyginti teismo) neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajam yra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

28. Remiantis tuo, kas išdėstyta, keisti nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ apeliacinį skundą atmesti.