- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1221-914/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-05564-2025-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marius Steponaitis
- Kaltinamasis
- A. N.
- Nukentėjusysis
- L. S.
- Advokatai
- Viktoras Kičiatovas, Eduardas Puškorius
- Kategorijos
nukentėjusiojo L. S. atstovams pagal įstatymą K. S., R. S., įgaliotam atstovui advokatui Viktorui Kičiatovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. N., a. k. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis AB „(duomenys neskelbtini)“ spec. transporto operatoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. N. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2025-02-06 apie 13.59 val. Klaipėdoje, Smiltelės-I. Simonaitytės šviesoforu reguliuojamoje sankryžoje vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punktą (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai), 28 punktą (reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui), 32 punktą (vairuotojui draudžiama įvažiuoti į pėsčiųjų perėją, kol pėstieji, kuriuos privaloma praleisti, neišėjo iš jo užimamos eismo juostos), degant žalios spalvos šviesoforo signalui, sukdamas į kairę nepraleido per pėsčiųjų perėją degant žalios spalvos šviesoforo signalui ėjusio L. S. bei partrenkė jį, kuriam dėl eismo įvykio metu padarytų sužalojimų nesunkiai sutrikdyta sveikata.
Kaltinamasis A. N. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad darbo metu, vairuodamas transporto priemonę „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), Simonaitytės g., kertant Smiltelės g., suko į kairę. Jam degė žalias šviesoforo signalas. Jis turėjo stebėti ne tik pėsčiuosius, bet ir iš priekio atvažiuojančius automobilius, ar jie nevažiuoja tiesiai. Suko ir per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė ant žemės gulintį vaiką. Sustojo, pamatė gulintį berniuką. Berniukas kirto pėsčiųjų perėją Smiltelės g. Supranta, kad berniuką turėjo praleisti. Įvykis buvo 2025-02-06, apie 13.55 val. Smūgio nejuto. Tokią transporto priemonę vairuoja 9 metus, jokių įvykių nėra turėjęs. Jis yra atsakingas už savo veiksmus, jaučiasi kaltas, gailisi dėl to.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje surinktais įrodymais.
Nukentėjusysis nepilnametis L. S. parodė, kad buvo žiema, vasaris. Apie 14 val. jis ėjo I. Simonaitytės g. 2, Klaipėdoje. Priėjo perėją su šviesoforu. Sulaukė žalios ir ėjo per gatvę, beveik perėjo gatvę ir įvyko. Pateiktoje nuotraukoje pažymi rodykle link kur ėjo ir kryžiuku tą vietą kur sustojo. Iš Simonaitytės pusės sulaukė kol užsidegs žalia, perėjo dvi gatvės juostas. Tiksliai negali pasakyti, bet perėjęs vieną važiuojamąją dalį, kitos važiuojamosios dalies, tarpe tarp pirmos ir antros juostos tada pajuto, kad atsijungė visa dešinė koja, nesuprato, kas buvo, atrodė, kad nieko nebegirdi, nuotraukoje pažymėjo rutuliuku. Iš pradžių nesuprato, kas nutiko, galvojo, kad automobilis, toks kaip, tarp vilkiko ir šiukšliavežio, tokio dydžio, galvojo, kad vairuotojas važiavo tiesiai, bet paskui suprato, kad jis suko iš Simonaitytės g. į Smiltelės g. Jis tos mašinos visai nematė, ji suko jam iš nugaros ir tada pajuto, kad atsijungė jam dešinė koja. Jis neatsimena kaip nukrito, prarado sąmonę, apie 7 s. Jis gulėjo ant nugaros antros važiuojamosios kelio dalies centre, po galva buvo padėtas popierius, aplink buvo žmonių, vairuotojas jam užbintavo koją ar kažką padėjo po koja. Jis gulėjo truputį toliau nuo perėjos, pažymėjo rutuliuku nuotraukoje. Sunkvežimis stovėjo apie 3 m nuo jo, pažymi fotonuotraukoje kvadratu, jis buvo sustojęs, sunkvežimis buvo pasisukęs. Jam atrodė, kad dešinės kojos apatinė pėdos dalis iki čiurnos jam degė, pasidarė labai karšta, nieko daugiau neskaudėjo, žmonės aplinkui kažkaip bandė padėti, psichologiškai, kad jis nepanikuotų. Matė, kaip vairuotojas išlipo iš sunkvežimio ir telefonu skambino kažkam, kaip suprato greitajai pagalbai. Jam atrodo greitoji atvažiavo po 4 min., kurie jam suleido į šoną nuskausminamuosius, įdėjo įtvarą, nunešė į greitąją ir nuvežė į Vaikų ligoninę. Paskui išvežė jį į Kauną. Pirmą dieną buvo operacija, antrą dieną buvo kita operacija ir tada buvo perrišimai. Ten buvo 1 mėn. Buvo labai liūdna, kad negalės žaisti futbolo, negalėjo vaikščioti, buvo ne namie. Pirmas dvi savaites prieš miegą leisdavo jam nuskausminamųjų, apie 3 sav. leido antibiotikus (1 t., b. l. 84-88).
Liudytojas R. S. parodė, kad 2025-02-06 apie 14 val. jam paskambino žmona K. S. ir pasakė, kad jų sūnų L. partrenkė sunkiasvoris automobilis. Jis sėdo į automobilį ir atvažiavo į įvykio vietą. Atvykęs į įvyko vietą pamatė greitosios ir policijos automobilius. Iškart priėjo prie sūnaus, nes jis vis dar buvo gatvėje, gulėjo ant važiuojamosios kelio dalies, sąmoningas, koja buvo aptvarstyta. Kaip suprato, sūnaus L. koją pradėjo tvarstyti pats sunkiasvorio automobilio vairuotojas iki atvykstant medikams. Nei jis, nei žmona eismo įvykio nematė, jiems pranešė apie įvykį po fakto. Po eismo įvykio sunkiasvorio automobilio vairuotojas buvo su juo susisiekęs kelis kartus, domėjosi sūnaus sveikatos būkle, pasisiūlė pervesti pinigų. Pervedė į jo sąskaitą 2000 eurų per du kartus (1 t., b. l. 44-47).
Liudytoja K. S. parodė, kad 2025-02-06 apie 14 val. jai paskambino sūnus L. S., bet ji nieko negalėjo girdėti, buvo tik triukšmas. Ji bandė perskambinti, bet niekas neatsiliepė. Tada dar kartą suskambo telefonas ir kai atsiliepė išgirdo vyro balsą, suprato, kad kažkas negerai. Vyras neprisistatė, tik jai pasakė, kad yra šalia, ir jos sūnus pateko į avariją. Pasakė, kad sūnus yra gyvas, bet sužeistas, laukia greitosios I. Simonaitytės g. - Smiltelės g. sankryžoje. Ji nusprendė važiuoti į įvykio vietą. Apie įvykį telefonu pranešė savo vyrui R. Sūnų nuvežė į Vaikų ligoninę, paskui į Kauno klinikas, kur jam atliko dvi operacijas. Ten gulėjo 1 mėn. Tuo metu ji buvo taip pat Kaune, 9 dienas nuomojosi būstą, vėliau jai leido būti su sūnumi vienoje palatoje. Po įvykio su vyru buvo susisiekęs sunkvežimio vairuotojas. Jis norėjo prisidėti prie patiriamų išlaidų ir, kiek jai žinoma, jis į vyro sąskaitą pervedė 2000 eurų. Vairuotojas kiek jai žinoma kartas nuo karto visą laikotarpį domisi L. sveikata. Kiek laiko dar truks L. gydymas jai nežinoma. Vėliau dar reikės vykti į reabilitacijas. Į mokyklą neina, jam yra suteikta galimybė mokytis namuose iki kol tęsiamas gydymas (1 t., b. l. 52-54).
Iš tyrėjo B. K. tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant su tyrėja U. V., 2025-02-06 apie 13.59 val. gavo pranešimą, kad Smiltelės - I. Simonaitytės gatvių sankryžoje partrenktas vaikas, mokinys L. S.. Atvykus pastebėjo vietoje dirbančius medikus, priėjus arčiau pastebėjo kaip medikai suteikinėja skubią pagalbą ant važiuojamosios kelio dalies gulinčiam vaikui. Važiuojamojoje dalyje stovėjo ir sunkiasvorė transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), prie kurios stovėjo jos vairuotojas A. N.. Medikams suteikus pirmąją pagalbą vaikui, jį išsivežė į gydymo įstaigą. A. N. paaiškino, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iš I. Simonaitytės g. važiavo į kairę pusę, kai reguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje kliudė vaiką, kuriam taip pat degė žalias šviesoforo signalas. A. N. nustatytas 0.00 prom. blaivumas (1 t., b. l. 18-20).
Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad užfiksuota įvykio vieta yra Smiltelės-I. Simonaitytės g. šviesoforu reguliuojamoji sankryža, Klaipėdoje, kelio danga asfaltas, oro sąlygos dienos metas, giedra, geras matomumas, leistinas greitis 50 km/h, kelio ruožas paženklintas kelio ženklais bei kelyje yra matomas kelio ženklinimas. Sunkiasvorė transporto priemonė „Scania“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), stovi Smiltelės-I. Simonaitytės g. sankryžoje, priekiu į rytus (Vingio g.), atstumu nuo kelkraščio dešinė priekine ašimi - 1,7 m, dešine galine ašimi iki sankirtos - 4,1 m, nuo kairės priekinės ašies iki ant asfalto kraujo demės 2,4 m, ant asfalto kraujo dėmė iki kelkraščio - 9.20 m. Transporto priemonė po eismo įvykio nejudinta, fotografuota, filmuota. Transporto priemonės judėjimo kryptis reguliuojamoje sankryžoje nuo I. Simonaitytės g. suko į kairę į Smiltelės g. link Vingio g. (1 t., b. l. 21-31, 37-39).
Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad pareigūnų vaizdo registratoriaus atliktame įraše „PSS-20250206-140738UTC+0200“ fiksuojama, jog gatvėje, netoli pėsčiųjų perėjos stovi sunkiasvorė transporto priemonė, įvykio vietoje yra GMP. GMP medikai suteikinėja pagalbą ant gatvės gulinčiam asmeniui, kaip vėliau nustatyta L. S.. Pareigūnai prieina prie vyro vilkinčio ryškiaspalvę liemenę su užrašu: „(duomenys neskelbtini)“, kaip vėliau nustatyta A. N.. Pareigūnas tikslinasi, ar jis - vairuotojas, A. N. patvirtina, jog jis įsuko iš I. Simonaitytės, žalia degė ir pėstiesiems, ir jam. Suko, turėjo praleisti, nepastebėjo pėsčiojo, stiprus sužalojimas yra. Įrašo trukmė 21.36 min. (1 t., b. l. 162-164).
Iš specialisto išvados nustatyta, jog L. S. konstatuota: traiškytinis dešinės pėdos sužalojimas su odos, sausgyslių pažeidimu vidinėje pėdos dalyje, dalinė dešinės pėdos I piršto amputacija proksimalinės falangos srityje, pėdos odos atsluoksniavimas beveik visame pėdos plote, odos nubrozdinimas kairio kelio srityje. L. S. sužalojimai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 148-150).
Išdėstytų duomenų, kurie pripažintini įrodymais, visuma visiškai įrodo, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kaltinamasis pripažįsta kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, jo parodymai neprieštarauja byloje esantiems kitiems įrodymams. Byloje ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis, vairuodamas automobilį, pažeidė KET reikalavimus, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nukentėjusiajam padaryti sužalojimai. Kadangi nukentėjusiajam padarytas nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto sveikatos sutrikdymas, todėl padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.
Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis prisipažino padaręs baudžiamajame įstatyme numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, iš dalies savanoriškai atlygino žalą (BK 59 str. 1 d. 2, 3 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. N. anksčiau neteistas (2 t., b. l. 15), nusikalto pirmą kartą, baustas administracine tvarka, baudos sumokėtos (2 t., b. l. 8-13), dirbantis (2 t., b. l. 5-6), padarė neatsargų nusikaltimą, prisipažino nusikaltęs ir nuoširdžiai gailisi, darbdavio charakterizuojamas teigiamai, neigiamai charakterizuojančios medžiagos apie jį byloje nėra, todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kadangi transporto priemonės yra draudžiamos privalomos civilinės atsakomybės draudimu, todėl našta pagrįstai gali būti perkeltina draudimo bendrovei.
Byloje yra laiduotojos L. N. prašymas perduoti kaltinamąjį jos atsakomybei pagal laidavimą be užstato. Teismas atsižvelgia į teigiamas laiduotojo asmenines savybes ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, daro išvadą, jog L. N. yra verta teismo pasitikėjimo. Ji yra kaltinamojo sutuoktinė, kartu santuokoje gyvena nuo 1991 m., užaugino dvi dukras, dirbanti, neteista, administracine tvarka nebausta. Tarp laiduotojos ir kaltinamojo yra artimi, šeiminiai ryšiai, todėl manytina, kad laiduotoja gali turėti teigiamos įtakos kaltinamajai. Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad yra visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje, todėl A. N. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato vieneriems metams ir baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas pateikė civilinį ieškinį, prašydamas iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ priteisti 1463,60 eurų turtinei žalai atlyginti, 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, 700 eurų atstovavimo išlaidas ir 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško nuosprendžio įvykdymo dienos (2 t., b. l. 90-92).
Teismo posėdyje nukentėjusiojo įgaliotasis atstovas nurodė, kad dėl turtinės žalos yra iš esmės susitarta, ji yra kompensuota, neskaitant ausinukų kainos, tačiau daugiau nebereiškia reikalavimo į tą sumą. Taip pat nurodo, kad kaltinamasis A. N. pervedė nukentėjusiojo atstovui pagal įstatymą R. S. 700 eurų atstovavimo išlaidų (2 t., b. l. 119), todėl teisinės pagalbos išlaidos yra atlygintos. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, procesas dėl turtinės žalos ir atstovavimo išlaidų nutrauktinas.
Byloje kyla ginčas dėl neturtinės žalos. Civilinis atsakovas ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į civilinį ieškinį nurodo, kad nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą dėl eismo įvykio visiškai atlygina civilinio atsakovo 7000 eurų ir kaltinamojo 3000 eurų, iš viso 10 000 eurų, kad ši bendra suma yra teisinga ir pagrįsta ir visiškai atlygina neturtinę žalą.
Iš kaltinamojo parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis, sužinojęs, kad nukentėjusiojo berniuko mama kartu su juo yra Kauno ligoninėje, pervedė 2000 eurų per du kartus: 1500 ir 500 eurų, nes suprato, kad slaugant vaiką, jie patyrė pragyvenimo išlaidas, o draudimas dar tikrai jokių pinigų jiems neišmokėjo (2 t., b. l. 35-36). Iš kaltinamojo vėlesnio apklausos protokolo matyti, kad A. N., sužinojęs, jog draudimas tuo metu dar nebuvo padengęs išlaidų, suprasdamas, kad dėl gydymo jie patiria papildomas išlaidas, todėl jis savanoriškai į tėvo sąskaitą pervedė 1000 eurų. Iš viso per tą laikotarpį į berniuko tėvo sąskaitą jis pervedė 3000 eurų, siekdamas padengti nukentėjusiojo patirtas išlaidas (2 t., b. l. 49). Nukentėjusiojo įstatyminė atstovė K. S. parodė, kad po įvykio su vyru buvo susisiekęs sunkvežimio vairuotojas. Jis norėjo prisidėti prie patiriamų išlaidų ir, kiek jai žinoma, jis į vyro sąskaitą pervedė 2000 eurų (1 t., b. l. 52-54). Nukentėjusiojo atstovas advokatas taip pat nurodo, kad nukentėjusysis buvo gydomas Kaune, jo mama turėjo skubiai važiuoti į Kauną, ten nuomotis būstą kur gyventi, pirko maistą, buvo daug dar visokių išlaidų, įskaitant išlaidas kurui, nes ne vieną kartą teko važiuoti ir į gydymo įstaigas, todėl kaltinamasis savo iniciatyva išmokėjo tam tikrą sumą berniuko tėvams, todėl pastarieji tų duomenų jau ir neberinko (už kurą, už apgyvendinimą ir pan.). Atitinkamai teigti, kad tokiu būdu kaltinamasis irgi prisidėjo prie neturtinės žalos atlyginimo, negalima.
Taigi iš paties kaltinamojo A. N. parodymų matyti, kad jo pervesta 3000 eurų suma yra kaip patirtos nukentėjusiojo įstatyminių atstovų išlaidos – iš dalies atlyginta turtinė žala, o ne neturtinė žala, kaip teigiama civilinio atsakovo atsiliepime. Iš mokėjimų nurodymų matyti, kad kaltinamasis, pervesdamas šias sumas, mokėjimo paskirtyje nurodė kaip „gydymo išlaidas“ (2 t., b. l. 116-118). Jokių byloje įrodymų, kad kaltinamojo sumokėti 3000 eurų yra kaip neturtinė žala, byloje nėra. Todėl tokios nustatytos aplinkybės rodo, kad visa neturtinė žala nėra atlyginta, atitinkamai civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos tenkintinas ir priteistinas iš civilinio atsakovo.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad draudikas prievoliniuose transporto priemonės valdytojo padarytos žalos atlyginimo santykiuose yra pagrindinis skolininkas, turintis pareigą neviršijant Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnyje nurodytų draudimo sumų ribų padengti nukentėjusio trečiojo asmens patirtus nuostolius, o transporto priemonės valdytojas – papildomas, taigi TPVCAPDĮ tikslais ir reguliavimu įtvirtinama subsidiarioji draudiko ir transporto priemonės valdytojo prievolė nukentėjusiajam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 3K-3-525/2013, 3K-3-247-701/2015). Vadinasi, žalą padaręs asmuo (draudėjas) prieš nukentėjusį trečiąjį asmenį atsako tik papildomai kartu su pagrindiniu skolininku (draudiku), jeigu draudimo išmoka nepadengia visos žalos.
Skaitmeninė laikmena 1 vnt. (voke 1-ojo tomo gale), paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. N., vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, perduoti jį L. N., a. k. (duomenys neskelbtini), atsakomybei pagal laidavimą 1 metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti A. N., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas, o jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti L. N., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Nukentėjusiojo L. S. atstovo advokato civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti L. S. iš civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 eurų neturtinės žalos ir 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo. Procesą dėl kitos ieškinio dalies nutraukti.
Skaitmeninę laikmeną palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.