Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Marijaus Kursevičiaus, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. Č. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio, kuriuo I. N. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė,

pagal BK 243 straipsnį ir jam paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir I. N. paskirta subendrinta bausmė – areštas 30 (trisdešimčiai) parų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir I. N. paskirta galutinė bausmė – areštas 20 (dvidešimčiai) parų.

Nukentėjusiosios I. Č. civilinio ieškinio reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo patenkintas ir iš nuteistojo I. N. nukentėjusiajai priteista 2000 (du tūkstančiai) Eur bylinėjimosi išlaidų, dėl kitų civilinio ieškinio reikalavimų (turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo) procesas nutrauktas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

I. N. nuteistas už tai, kad vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. jis 2022 m. kovo 10 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini)., ties pastatu Nr. 15, vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir Kelių eismo taisyklių 5, 9 punktų reikalavimų, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, buvo neatidus ir neatsargus, prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad jo keleivė įlipo į automobilį, automobiliui pradėjus važiuoti, nukrito ir susižalojo keleivė I. Č., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat I. N. nuteistas už tai, kad jis 2022 m. kovo 10 d. apie 18.45 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. 15, vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po to, kai Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas 2 (dvejus) metus naudotis specialia teise (vairuoti transporto priemones), taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nukentėjusiosios I. Č. atstovas advokatas N. Plėdys prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio nutrauktas ir priteisti I. Č. 6 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas sprendimą dėl nukentėjusiosios patirtos neturtinės žalos dydžio grindė iš esmės tik kitose bylose priteistinomis žalų atlyginimo sumomis, akivaizdžiai ignoruodamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą išaiškinimą, kad kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus. Skundžiamame nuosprendyje nenurodyti teisiniai motyvai ir faktiniai argumentai, kurie sudarytų pagrindą pripažinti civilinės atsakovės (draudimo kompanijos) savo nuožiūra apskaičiuotą ir nukentėjusiajai išmokėtą sumą neturtinei žalai atlyginti pakankama žalos atlyginimo kompensacija. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas tik į nukentėjusiosios patirto sužalojimo mastą (nukentėjusiajai nustatytas dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimas), ignoravo tai, kokias pasekmes nukentėjusiajai sukėlė šis sužalojimas. Jas patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai ir teisiamajame posėdyje nukentėjusiosios duoti parodymai, t. y. beveik keturi mėnesiai nedarbingumo, patirtos reabilitacijos, psichologinė trauma, praėjus beveik metams iki šiol pilnai neatsistačiusi nukentėjusiosios galimybė judėti – ji buvo priversta gyventi jausdama skausmus, vartoti analgetikus, negalėjo dirbti, vaikščiojo su langete, šlubavo ir iki šiol šlubuoja, jai buvo nustatyti skysčio pėdsakai sąnaryje, tai akivaizdžiai parodė, kad trauma komplikavosi, teko lankytis pas reabilitologus ir ortopedą, be to, nukentėjusioji patyrė nepatogumų šeimoje – nebegalėjo vesti į darželį turinčio neįgalumą mažametį vaiką.

1.2. Nukentėjusioji dar iki eismo įvykio turėjo neįgalumą, jos darbingumo lygis tik 25 procentai, ji priklauso itin pažeidžiamai asmenų grupei, todėl jos interesai turi būti ypač ginami, nes eismo įvykio metu sukelti padariniai labai apsunkino jos tolesnį gyvenimą ir galimybę gyventi pilnavertiškai. Be to, eismo įvykio metu kartu su nukentėjusiąja buvo ir įvykį tiesiogiai matė jos mažametis sūnus bei nepilnametė dukra, kurių akivaizdoje ji buvo sužalota. Šis įvykis pakeitė mažamečio sūnaus elgesį, darželio auklėtojos teigimu, jis tapo uždaras, tylus, atsisako žaisti, dėl šių aplinkybių nukentėjusioji taip pat labai išgyvena. Nukentėjusiosios sužalojimai jai sukėlė itin didelį skausmą, potrauminį šoką, išgąstį, ji priversta ilgą laiką gydytis patirtus sužalojimus, be to, nukentėjusiajai prasidėjo nemiga, ji ėmė justi nuolatinį nerimą, dėl to jai buvo paskirti raminamieji vaistai ir ji buvo priversta kreiptis psichologo pagalbos. Psichologas patvirtino, kad eismo įvykis stipriai paveikė nukentėjusiosios būseną, naktimis ją kamuoja košmarai, sutrikęs miegas, ji stengiasi vengti vietų, kurie primena jai apie patirtą traumą, jaučia nuolatinį įsitempimą, irzlumą, pyktį, stipriai emociškai reaguoja į bet kokį išgąstį, dėl šių priežasčių psichologas rekomendavo užtikrinti stabilumą, ramybę ir sudaryti palankias sąlygas sumažinti patiriamus potrauminio streso sutrikimo simptomus bei tęsti konsultacijas pas psichologą. Be kita ko, nukentėjusioji tris mėnesius buvo priversta leisti namuose, atsisakyti laisvalaikio, įprasto laiko praleidimo su šeima, suplanuotų atostogų, švenčių, išvykų, tai dar labiau padidino jos išgyvenimus, nukentėjusioji pradėjo bijoti viešojo transporto priemonių, automobilių, bendrauti su žmonėmis ir gyventi įprastą gyvenimą. Tad pirmosios instancijos teismo išvados apie tai, kad nukentėjusiosios patirta neturtinė žala neva yra jau atlyginta civilinės atsakovės nustatyta suma, kai realiai ji tokia nėra, pažeidžia nukentėjusiosios interesus gauti teisingą patirtos neturtinės žalos kompensaciją.

1.3. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad civiliniame ieškinyje nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio. Vien tai, kad nukentėjusioji formuluodama civilinio ieškinio dalyką nenurodė konkrečios reikalaujamos sumos (tai buvo aiškiai nurodyta ieškinio pagrinde), savaime nesudaro pagrindo teismui visiškai sutikti su draudimo kompanijos vienašališkai savo nuožiūra nustatytu neturtinės žalos dydžiu. Teismas sutiko su draudimo bendrovės nustatyta suma, kuri yra pagrįsta išimtinai tik poįstatyminiu aktu – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, tačiau minėtas poįstatyminis aktas negali būti laikomas pagrindu nustatant nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, tai patvirtina nuosekliai bei neprieštaringai formuojama teismų praktika. Neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo diskrecija. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalėjo atsižvelgti ir įvertinti visas nukentėjusiajai kilusias minėtas pasekmes, nukentėjusiosios patirtų fizinių ir dvasinių kančių pobūdį, nepatogumus, išgyvenimus ir individualias nukentėjusiosios savybes, kitas reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nukentėjusiosios manymu, jos patirta neturtinė žala šiuo atveju vertintina mažiausiai 10 000 Eur suma, todėl, įvertinus tai, kad draudimo kompanija geranoriškai atlygino tik dalį šios žalos (3700 Eur), teismo priteistina suma yra 6300 Eur.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą civilinės atsakovės ADB „Gjensidige“ atstovas Andrius Sadauskas prašo jį atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1.4. Draudimo kompanija neabejoja, kad dėl įvykio ieškovė patyrė neturtinės žalos, tačiau laikosi pozicijos, kad jos išmokėta 3700 Eur draudimo išmoka neturtinei žalai kompensuoti yra teisinga ir pakankama ieškovės patirtai neturtinei žalai atlyginti. Pirmiausia, civilinei ieškovei dėl įvykio nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau nėra nustatyta ir mediciniškai patvirtinta, kad bus ilgalaikių pasekmių. Nėra pagrindo civilinės ieškovės patirtų sužalojimų vertinti kaip sudėtingesnių, turinčių negrįžtamas pasekmes jos sveikatai. Antra, nuteistasis eismo įvykį sukėlė dėl neatsargumo, iš įvykio vietos nepasišalino, atsakomybės nevengė ir tai yra reikšminga aplinkybė, sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą.

1.5. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Civilinės ieškovės patirti sužalojimai nesukėlė pavojaus jos gyvybei, nebuvo sužaloti gyvybei svarbūs organizmo centrai. Civilinei ieškovei nebuvo nustatytas darbingumo sumažėjimas. Taigi, dėl įvykio civilinė ieškovė nepatyrė sužalojimų, kurie negrįžtamai visam laikui pakeistų jos gyvenimą. Byloje taip pat nėra duomenų apie nepalankias gydytojų prognozes dėl civilinės ieškovės pasveikimo galimybių, liekamuosius reiškinius, kurie neleistų civilinės ieškovės gyventi iki tol įprasto gyvenimo, ribotų profesines galimybes ar kita.

1.6. Sprendžiant priteistinos neturtinės žalos nustatymo klausimą svarbu atsižvelgti į susiformavusią teismų praktiką. Civilinė ieškovė nenurodė argumentų, kodėl jos situacija turėtų būti vertinama kaip išskirtinė ir sudarytų pagrindą nukrypti nuo teismų praktikoje priteisiamų neturtinės žalos dydžių panašiose bylose, t. y. 3000 Eur ir išimtiniais atvejais didesnės sumos neturtinei žalai atlyginti esant nesunkiam sveikatos sužalojimui buvo priteisiamos tik esant žymiai sunkesniems sužalojimams, kai pakenkti gyvybiškai svarbūs organai, kai gydymas truko ilgą laiką, kuris sukėlė daug nepatogumų, skausmo, laiko pasekmės, taip pat, kai asmuo praranda dalį darbingumo.

1.7. Civilinės ieškovės reikalavimas neatitinka Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodomų neturtinės žalos dydžių. Rekomendacijose numatyta, kad esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, jei sveikatos sutrikdymo laikotarpis tęsiasi tarp trijų ir šešių mėnesių, neturtinės žalos dydis siekia iki 6 MMA (įvykio metu MMA buvo 730 Eur). Taigi, draudimo kompanija pagrįstai paskaičiavo 5 MMA neturtinės žalos dydžio sumą – 3700 Eur. Šioje byloje reikalaujama civilinės ieškovės suma yra priteisiama tik už sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl akivaizdu, kad toks reikalavimas yra nepagrįstas, kadangi byloje nenustatyta jokių ekstraordinarinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą priteisti daugiau nei išmokėta draudimo išmoka.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas prašė patenkinti apeliacinį skundą, o prokuroras ir nuteistojo gynėjas – atmesti.

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Šia nuostata apibrėžiamos apeliacinės bylos nagrinėjimo ribos ir teismo pareiga patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nebent būtų nustatyti esminiai BPK pažeidimai. Iš nukentėjusiosios I. Č. atstovo advokato N. Plėdžio apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistojo I. N. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jam paskirtos bausmės, tačiau nesutinka su nuosprendžio dalimi, kuria išspręstas nukentėjusiosios pareikšto civilinio ieškinio reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-114/2008, 2K-118/2013 ir kt.). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, ji turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, mažinančias ar didinančias atlygintiną neturtinę žalą. Taip pat pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-219/2010, 3K-3-171/2011 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. N., prieš pradėdamas važiuoti automobiliu „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, buvo neatidus ir neatsargus, neįsitikino, kad jo keleivė įlipo į automobilį, o jam pradėjus važiuoti – nukrito ir susižalojo keleivė I. Č., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, t. y. nukentėjusioji patyrė dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamo eismo įvykio metu akcinėje draudimo bendrovėje „Gjesidige“ (toliau – ADB „Gjensidige“ arba Draudikas) buvo apdrausta transporto priemonės „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo atsakomybė transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Vadovaujantis draudimo sutartimi, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 122 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis, ADB „Gjensidige“ yra įpareigota išmokėti draudimo išmoką už žalą, dėl kurios padarymo kyla transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Bylos duomenimis, ADB „Gjensidige“ nukentėjusiajai I. Č. dėl jos patirtos neturtinės žalos išmokėjo 3700 Eur draudimo išmoką. Tačiau nukentėjusioji ir jos atstovas pareiškė civilinį ieškinį dėl papildomos neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios manymu, jos patirta neturtinė žala šiuo atveju vertintina mažiausiai 10 000 Eur suma, todėl, įvertinus tai, kad draudimo kompanija geranoriškai atlygino tik dalį šios žalos (3700 Eur), teismo priteistina suma yra 6300 Eur.

Pirmosios instancijos teismas su tokiu nukentėjusiosios reikalavimu dėl neturtinės žalos atlyginimo nesutiko. Savo nesutikimą motyvavo tuo, kad nuteistasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, dėl neatsargumo, be to, vadovavosi aktualia teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo panašaus pobūdžio bylose. Priešingai nei teigia apeliantas, iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nesivadovavo apelianto nurodytomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, pabrėždamas, kad neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad būtent Draudikas, dar ikiteisminio tyrimo metu nustatydamas draudimo išmokos dėl patirtos neturtinės žalos dydžio vadovavosi minėtomis rekomendacijomis ir rėmėsi jomis atsiliepime į nukentėjusiosios šioje baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tačiau ne pirmosios instancijos teismas. Skundžiamame nuosprendyje konstatuota, kad, įvertinus nukentėjusiosios patirtą sužalojimą (dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą), Draudiko atlyginta 3700 Eur dydžio neturtinė žala yra proporcinga ir adekvati nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų satisfakcija, t. y. Draudiko jau išmokėtas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas patirtai traumai.

Pirmosios instancijos teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl šio skundžiamo nuosprendžio teiginio. Nors nurodydama civilinio ieškinio reikalavimą (dalyką) nukentėjusioji neįvardijo konkretaus priteistinos neturtinės žalos dydžio, tačiau iš civilinio ieškinio turinio (faktinio pagrindo) matyti, kad nukentėjusioji savo patirtą neturtinę žalą vertino ne mažesne kaip 10 000 Eur suma, nurodydama, jog tokio dydžio neturtinės žalos kompensacija, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, gali būti orientacinis kriterijus nustatant nukentėjusiajai padarytą neturtinės žalos dydį. Kita vertus, šis skundžiamo nuosprendžio trūkumas nepaneigia to, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nustatė, kad ADB „Gjensidige“ jau išmokėta nukentėjusiajai 3700 Eur suma atitinka nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios sužalojimai jai sukėlė itin didelį skausmą, potrauminį šoką, išgąstį, ji priversta ilgą laiką gydytis patirtus sužalojimus, jai buvo nustatytas nedarbingumas beveik keturis mėnesius, be to, nukentėjusiajai prasidėjo nemiga, ji ėmė justi nuolatinį nerimą, dėl to jai buvo paskirti raminamieji vaistai ir ji buvo priversta kreiptis psichologo pagalbos. Įvertinusi šias reikšmingas aplinkybes, teisėjų kolegija neabejoja, kad eismo įvykis sukėlė nukentėjusiajai tokio pobūdžio fizines ir dvasines kančias, nepatogumus bei asmeninius išgyvenimus, tačiau svarbu atsižvelgti ir į tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl neatsargumo, po įvykio nuteistasis iš įvykio vietos nepasišalino ir atsakomybės nevengė, nukentėjusiajai nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, patirti nukentėjusiosios sužalojimai (dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimas) nėra vertintini kaip sudėtingesni ar tokie, kurie kardinaliai pakeistų jos gyvenimą ar turėtų nepataisomų itin sunkių pasekmių. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusiosios atstovas pateikė diagnostinio tyrimo aprašymą, kuris, pasak atstovo, patvirtina, kad iki šiol nukentėjusioji jaučia fizinius skausmus, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad iš pateikto dokumento turinio matyti, jog tai iš esmės nekeičia patirto nukentėjusiosios sužalojimo sunkumo laipsnio bei kitų byloje jau nustatytų aplinkybių.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, vadovavosi aktualia kasacinio teismo praktika, kurioje išsamiai išaiškinta, kad dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, priteisiamos neturtinės žalos dydis paprastai svyruoja nuo 800 Eur iki 3396 Eur. Skundžiamame nuosprendyje išsamiai apibendrinta teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, nurodant teismų priteistinas sumas už savo pobūdžiu panašius eismo įvykio metu patirtus sužalojimus. Pabrėžtina, kad tik išskirtiniais atvejais, pasižyminčiais ekstraordinarinėmis aplinkybėmis (daugybinių lūžių, sunkios būklės, gydymo intensyvios terapijos, reanimacijos skyriuose, gyvybiškai svarbių organų sužalojimo ir pan.) atitinkamų kategorijų baudžiamųjų bylų praktikoje neturtinė žala gali siekti didesnes sumas. Nagrinėjamu atveju, ADB „Gjensidige“ išmokėta 3700 Eur dydžio suma neturtinei žalai atlyginti yra teisinga, adekvati ir proporcinga, o jos dar labiau didinti ir priteisti nukentėjusiosios I. Č. prašomus 6300 Eur nėra pagrindo.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nukentėjusiajai I. Č. padarytos neturtinės žalos dydis buvo nustatytas tinkamai. Darytina išvada, kad skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas, nenukrypo nuo įstatymų nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose bei pagrįstai atmetė nukentėjusiosios I. Č. reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

Apeliantas apeliacinės instancijos teismo posėdyje prašė priteisti jo atstovaujamai I. Č. 1200 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, ir pateikė sąskaitą už teisines paslaugas. Šis prašymas atmestinas.

Visų pirma, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja taip pat bylą nagrinėjant apeliacinėje instancijoje, tačiau tokiais atvejais, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas. Ši byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal nukentėjusiosios atstovo apeliacinį skundą, kuris yra atmetamas, todėl BPK 106 straipsnio 2 dalies pagrindu nukentėjusioji neturi teisės į turėtų procesinių išlaidų atlyginimą.

Antra, apeliacinės instancijos teismui pateikta tik sąskaita už suteiktas teisines paslaugas, tačiau nepateikti įrodymai, kad ji yra apmokėta, todėl nėra pagrindo daryti išvados, kad prašomos priteisti atstovavimo išlaidos yra faktiškai patirtos.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti nukentėjusiosios I. Č. atstovo advokato Nerijaus Plėdžio apeliacinį skundą ir prašymą dėl atstovavimo išlaidų priteisimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.