Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

kaltinamajam I. N. (I. N.), jo gynėjui advokatui Juliui Jasaičiui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje I. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini), Vilnius, Vilniaus miesto sav., Lietuva, išsiskyręs, dirba pagal individualią veiklą, teistas:

- Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 58 MGL (2900 eurų) bauda,

kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio kitam asmeniui nesunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis, 2022 m. kovo 10 d., apie 18.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 3 dalies ir Kelių eismo taisyklių 5, 9, punktų reikalavimų, nesiėmė visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, buvo neatidus ir neatsargus, prieš pradėdamas važiuoti, neįsitikino, kad jo keleivė įlipo į automobilį, automobiliui pradėjus važiuoti, nukrito ir susižalojo keleivė I. Č., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat I. N. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę:

jis, 2022 m. kovo 10 d., apie 18.45 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), po to, kai 2020 m. gruodžio 7 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jam buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė –draudimas 2 metus naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, taip vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis I. N. nurodė, kad kaltę pripažįsta pilnai, nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko. Paaiškino, kad jam buvo žinoma, jog jis neturi teisės vairuoti automobilį ir kad jam teismas skyrė tokio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonę, bet norėjo užsidirbti pinigų, todėl tą vakarą vairavo ir nuvažiavo paimti keleivių. Nuvažiavęs kaltinime nurodytu adresu laukė, kol į automobilį susės klientai – nukentėjusioji ir jos šeima. Jam lyg pasigirdo, kad visos automobilio durelės užsidarė, todėl jis pamanė, kad visi žmonės saugiai sulipo. Jis su automobiliu nepradėjo važiuoti, bet buvo automobilio pavarų svirtį palikęs stovėjimo režimu, todėl atleidus pedalą automobilis pajudėjo iš vietos. Tuomet jis išgirdo nukentėjusiosios šauksmą, nukentėjusioji neišsilaikė ant kojų, jos koja įstrigo. Nukentėjusioji ir jos šeima nuėjo namo, o jis dar kurį laiką laukė ir nesulaukęs išvažiavo. Vėliau jam paskambino policija ir prašė atvykti. Dėl padarytų nusikalstamų veikų nuoširdžiai gailisi. Apgailestauja, jog dėl to, kad buvo neatidus, buvo sužalota nukentėjusioji, taip pat dėl to, jog vairavo automobilį, nors tokia teisė jam buvo atimta. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai paskelbti BPK 291 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. kovo 23 d. apklaustas kaltinamasis I. N. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, kadangi ši teisė iš jo atimta už vairavimą esant neblaiviam. Anksčiau jis dirbo „(duomenys neskelbtini)“ firmoje, buvo oficialiai įsidarbinęs, dirbdavo su firmos automobiliu. Kai neteko darbo, programėlė buvo likusi jo mobiliame telefone. Jis, 2022 m. kovo 10 d., apie 18.30 val., per programėlę gavo iškvietimą adresu Vilnius, (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini). Atvykus prie minėto pastato, atbuline eiga įvažiavo į požeminio garažo įvažiavimą ir sustojo. Jį iškvietę žmonės jau laukė prie minėto įvažiavimo. Vyras atsisėdo į priekinę keleivio vietą, vaikai įlipo pro kairės pusės galines dureles, o moteris lipo pro dešinės pusės galines dureles. Buvo naktis, tamsu. Jam atrodė, kad visi atsisėdo, t. y. įlipo į automobilį, todėl jis pradėjo važiuoti. Kai automobilis pajudėjo apie 0,5 m, išgirdo moters riksmą ir iškart sustojo. Jis išlipo iš automobilio ir priėjo prie moters. Moters vyras taip pat išlipo iš automobilio. Jis prilaikė automobilio dureles, o moters vyras ištraukė moterį iš automobilio ir padėjo atsistoti. Jis, laikydamas dureles, matė, kad moters kairė koja yra užstrigusi tarp galinių durelių. Jis pasakė, kad, jei viskas gerai, jis palauks, kol ji persirengs ir nuveš juos, kur jiems reikia. Jis nesuprato, kad moteris nukentėjo taip, jog jai reikalinga medikų pagalba. Visa šeima nuėjo į namus, jis dar laukė kieme apie 40 minučių, kol jie ateis ir važiuos toliau, tačiau niekas nepasirodė ir jis išvažiavo. Tą patį vakarą, apie 21-21.30 val., jam paskambino policijos pareigūnas ir liepė atvykti į policijos komisariatą, esantį Ševčenkos gatvėje. Atvykęs jis parašė pasiaiškinimą ir išvažiavo. Prieš vykstant į policiją, jam paskambino nukentėjusioji, kuri pasakė, kad kreipėsi į medikus ir, kad jai sugipsavo koją. Dėl eismo įvykio pasekmių gailisi, kaltę pripažįsta, nori atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą ir susitaikyti su nukentėjusiąja (t. 1 b. l. 72-74).

Ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. gegužės 3 d. apklaustas kaltinamasis I. N. savo kaltę pripažino pilnai ir nurodė, kad savo kaltę pripažįsta. Pasilieka prie parodymų duotų 2022 m. kovo 23 d. (t. 1 b. l. 79-80).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. Č. nurodė, kad 2022 m. kovo 10 d., 18.20 min., su šeima turėjo važiuoti į Žirmūnus. Telefonu per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę išsikvietė taksi. Taksi „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), mėlynos spalvos, atvažiavo prie namų parkingo vartų. Atsistojo automobilio dešine puse prie šaligatvio. Telefone esančioje programėlėje rodė, kad taksi automobilio vairuotojo pavardė J. B. Jos vaikai ir vyras atsisėdo pirmieji. Vyras atsisėdo prie vairuotojo, dukra už vairuotojo ir sūnus per vidurį ant galinės sėdynės. Ji norėjo atsisėsti ant galinės sėdynės dešinėje pusėje, tačiau jai spėjus įkelti į mašiną tik kairiąją koją, vairuotojas neapsižvalgydamas pajudėjo iš vietos. Ji nesugebėdama išlaikyti pusiausvyros nukrito ant asfalto. Kairioji koja taip ir liko mašinoje užstrigusi už priekinės sėdynės, o dešinioji prie automobilio durų. Nukritus, vairuotojas iš karto nesustabdė automobilio ir tik, kai ji pradėjo šaukti pagalbos, jis sureagavo ir paspaudė stabdį. Nukritusi ant žemės, dubeniu atsirėmė į žemę, ją automobilis patraukė apie 1 metrą. Vairuotojas, išlipęs iš automobilio ir pamatęs kas atsitiko, atsitraukė nuo jų ir užsiėmė už galvos. Jos vyras puolė ją traukti. Kai visi išlipo iš mašinos, vairuotojas siūlėsi jų palaukti, kol jie susitvarkys ir važiuos, pradėjo atsiprašinėti. Ji, būdama šoke, atsisakė toliau važiuoti su juo ir su šeima nuėjo namo. Grįžusi namo, ji persirengė ir iškvietė pareigūnus, medikus. Ligoninėje jai buvo nustatytas medialinio šalutinio raiščio plyšimas (t. 1 b. l. 48-50).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas S. Č. nurodė, kad 2022 m. kovo 10 d., 18.20 val., su šeima turėjo važiuoti į renginį Žirmūnuose. Telefonu per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę išsikvietė taksi. Prie jų namų atvažiavo automobilis „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsistojo automobilio dešine puse prie šaligatvio. Jis atsisėdo prie vairuotojo ant priekinės sėdynės, dukra už vairuotojo ir sūnus per vidurį, o žmona lipo į automobilį pro dešinės pusės galines dureles. Ar žmona įlipo į automobilį, nematė. Vairuotojui pradėjus važiuoti, žmona sušuko, kad jai prispaudė koją. Vairuotojas iš karto sustabdė automobilį. Išlipęs iš automobilio jis pamatė, kad žmona sėdi šalia automobilio, jos kairė koja buvo užstrigusi tarp priekinės sėdynės. Jis padėjo žmonai išlipti, ištraukė ją. Vairuotojas išlipo iš automobilio ir pamatęs kas atsitiko, užsiėmė už galvos, pradėjo atsiprašinėti, siūlėsi jų palaukti, kol jie susitvarkys ir važiuos toliau. Žmona atsisakė važiuoti su juo, visi su šeima grįžo namo. Grįžus į namus, žmonai skaudėjo koją, todėl iškvietė pareigūnus ir medikus (t. 1 b. l. 43-46).

Iš Policijos registruojamų įvykių ataskaitos nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d., 18.43 val. gautas pranešimas, jog pranešėja įlipo į taksi automobilį, kuris pradėjo važiuoti, pranešėja nukrito ir susižeidė koją. Taksi vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino (t. 1 b. l. 9).

Iš 2022 m. kovo 10 d. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d., apie 18.45 val. gautas iškvietimas dėl to, kad pranešėjai lipant į taksi automobilį, jis pradėjo važiuoti, dėl ko pranešėja nukrito, susižeidė koją, o taksi vairuotojas pasišalino. Atvykus į įvykio vietą pranešėja paaiškino, kad išsikvietė ,,(duomenys neskelbtini)“ taksi per programėlę. Atvykus taksi automobiliui, pranešėja su vyru ir vaikais sėdo įtaksi automobilį, vyras iš priekio, vaikai pro kairės pusės galines duris, o pranešėja pro galines dešinės pusės dureles. Tačiau pareiškėjai nespėjus įlipti į taksi automobilį, vairuotojas pradėjo važiuoti, pranešėjos kairė koja užstrigo už sėdynės, o dešinė koja išsikreipė, tuomet pareiškėja pradėjo garsiai rėkti, kad vairuotojas sustotų, tačiau jis ne iš karto sustojo, o gerokai pavažiavo. Automobiliui sustojus, šeima išlipo iš automobilio, vairuotojas taip pat ir apgailestavo dėl įvykusios situacijos, atsiprašinėjo, sakė, kad sulauks tarnybų kartu su nukentėjusiąja. Tačiau vyras paleido vairuotoją pasakęs, kad neverta laukti, tada visa šeima grįžo namo, ir iškvietė tarnybas. Pranešėja įvykio metu buvo blaivi (t. 1 b. l. 10-11).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2022 m. kovo 10 d. – 2022 m. kovo 11 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir eismo įvykio vietos plane (t. 1 b. l. 15-18).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo su priedais nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis ,,m1 Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apžiūros eiga ir rezultatai užfiksuoti procesinio veiksmo atlikimo protokole ir eismo įvykio vietos plane (t. 1 b. l. 20-22).

Iš 2022 m. kovo 10 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės pažymos nustatyta, kad automobilis ,,Toyota prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), priklauso A. M., o automobilio valdytojas yra I. N. (t. 1 b. l. 23).

Iš 2022 m. kovo 10 d. I. N. pateikto rašytinio paaiškinimo nustatyta, kad jis, 2022 m. kovo 10 d. 18.40 val., vairavo automobilį ,,Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atvyko pagal iškvietimą, kai šeima įsėdo į automobilį, pradėjo judėti ir išgirdo riksmą, todėl, kad keleivė iškrito iš automobilio. Keleivės vyras moterį pakėlė, jie pastovėjo ir visa šeima nuėjo į požeminį garažą. Jis palaukė apie 20-30 min., nieko nesulaukę išvažiavo. ,,(Duomenys neskelbtini)“ programėlėje telefono numerio neįrašė, todėl negalėjo susiekti su klientu. 21.50 val., sulaukė skambučio iš policijos dėl minėto įvykio (t. 1 b. l. 25-29).

Iš 2022 m. kovo 15 d. apžiūros protokolo, į kurį įrašyta specialisto išvada, nustatyta, kad I. Č., 2022 m. kovo 10 d. VšĮ RVUL nustatyta dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimas, kuris atitinka nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą, nes dėl jo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui. Sužalojimas padarytas paveikus kietu buku daiktu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, galimai aptariamo eismo įvykio metu (t. 1 b. l. 34-37).

Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamojo įsakymo, priimto baudžiamojoje byloje Nr. e1-3221-1131/2020 nustatyta, jog I. N. minėtu baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Jam šiuo nuosprendžiu paskirta BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones, 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. (t. 1 b. l. 99-105). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomeny matyti, jog šis baudžiamasis įsakymas įteiktas I. N. 2020 m. gruodžio 14 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo

Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamasis tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažino. Teisme kaltinamasis paaiškino, kad kaltinime nurodytu laiku buvo neatidus, sustabdęs automobilį, pavarų svirtį paliko stovėjimo pozicijoje, dėl ko, nespėjus saugiai nukentėjusiajai įlipti į automobilį, jam atleidus pedalą, automobilis pajudėjo ir nukentėjusioji nukrito ant žemės, o jos koja buvo įstrigusi automobilyje. Visgi ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis nurodė, jog jis pradėjo važiuoti, nukentėjusiajai nespėjus įlipti. Teismo vertinimu kaltinamojo išsakytos įvykio aplinkybės savo esme sutampa, kadangi kaltinamasis pripažino, jog automobilis pajudėjo iš vietos ir pajudėjo būtent todėl, kad jis buvo neatidus, neįsitikino, kad pradėti judėti yra saugu ir dėl to buvo sužalota nukentėjusioji. Nors ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji ir nurodė, kad jai pradėjus šaukti, vairuotojas iškart nesustojo ir ji buvo kurį laiką tempiama automobilio, tačiau, ikiteisminio tyrimo apklaustas nukentėjusiosios sutuoktinis, kuris sėdėjo keleivio vietoje šalia vairuotojo, nurodė, jog vairuotojas iškart sustojo, vos tik jo žmona sušuko, kad jos koja buvo prispausta. Tokie nukentėjusiosios sutuoktinio parodymai savo esme patvirtina kaltinamojo duotus parodymus. Taip pat kaltinamojo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo be jo paties prisipažinimo, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiosios ir jau minėto liudytojo S. Č. parodymų, patvirtina ir policijos pareigūno tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, eismo įvykio schemos duomenys, specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog I. Č. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, pasireiškęs dešinio kelio sąnario vidinio šoninio raiščio plyšimu, ir toks sužalojimas galėjo būti padarytas nagrinėjamo eismo įvykio metu.

Visumos aukščiau nurodytų aptartų įrodymų pakanka išvadai, kad kaltinamojo I. N. padaryti kelių eismo saugumo reikalavimų bei Kelių eismo taisyklių pažeidimai, t. y. KET 5 punkto reikalavimo, nurodančio, jog eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis, Lietuvos Respublikos Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos vairuotojui imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti, KET 9 punkto, numatančio, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui<...>, - buvo eismo įvykio, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios I. Č. sveikata, priežastis, o aukščiau aptarti kalinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 1 dalį.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 243 straipsnyje, kvalifikavimo

Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 243 straipsnį kyla tam, kas vengė atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą). Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji, todėl jis laikomas baigtu, kai padaroma veika, įvertinta kaip teismo paskirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės vengimas. BK 243 straipsnyje nurodytas baudžiamasis nusižengimas – vengimas atlikti baudžiamojo poveikio priemones - padaromas tik tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta jam paskirtų bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių pobūdį, jų sukeliamus suvaržymus, apribojimus, įsipareigojimus ir pan., suvokia savo pareigas, bausmių ar baudžiamojo poveikio priemonių atlikimo tvarką, žino, kokie padariniai kyla už nevykdymą, kartu supranta, kad nėra aplinkybių, trukdančių jam įgyvendinti baudžiamojo įstatymo reikalavimus, suvokia, kad juos pažeidžia, ir viską suvokdamas nori taip elgtis – vengti atlikti teismo paskirtą su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismų praktikoje dėl BK 243 straipsnio taikymo išaiškinta, kad tais atvejais, kai nustatomas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones – pažeidimas, turi būti įvertinta, ar konkrečios veikos pavojingumas yra pakankamas, kad ji būtų pripažinta nusikalstama veika pagal BK 243 straipsnį. Kriterijai, apibūdinantys šios veikos pavojingumą, taikant baudžiamąją atsakomybę už vengimą vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę, yra veikos sistemingumas, jos piktybiškumas (piktavališkumas), rodantys aiškų šią veiką padariusio asmens jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės ignoravimą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-59/2012, 2K-254-511/2018, 2K-201-895/2020, 2K-45-942/2021).

Kaltinamasis V. N. tiek apklausiamas teisme, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, jog nagrinėjamo įvykio metu jis žinojo, jog jam įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu yra atimta teisė vairuoti transporto priemones, t. y. kad paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, tačiau nepaisant to, jis šios baudžiamojo poveikio priemonės nevykdė ir vairavo automobilį nagrinėjamo įvykio metu. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. e1-3221-1131/2020, I. N. buvo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė ir jam uždrausta vairuoti transporto priemones nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. iki 2022 m. rugsėjo 22 d. Kaltinamasis neneigė aplinkybės, jog jam buvo žinoma apie teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir šios baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo terminą.

Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog I. N., žinodamas, kad jam yra paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - specialiosios teisės atėmimas, šios priemonės nevykdė, vairavo automobilį ir dar gi, siekdamas užsidirbti, bandė suteikti nukentėjusiajai ir jos šeimai pavėžėjimo paslaugas už atlygį, kas teismui leidžia spręsti, jog toks teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės nevykdymas buvo itin piktybiškas ir parodantis, jog I. N. aiškiai ignoravo jam teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visumą, teismas konstatuoja, kad I. N. vengė atlikti baudžiamojo poveikio priemonę, paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, ir šiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje.

Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikalstamos veikos stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

I. N. įvykdė vieną nesunkų nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir gailisi dėl jų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pažymėtina, jog, nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu neigė, jog jis, nespėjus įlipti nukentėjusiajai į automobilį, pavažiavo automobiliu, tačiau patvirtino, jog automobilį, kuriame įmontuota automatinė greičių dėžė, jis buvo palikęs ant stovėjimo režimo, dėl ko automobilis staigiai pajudėjo į priekį. Taigi, akivaizdu, jog kaltinamasis kaltę dėl jam pareikšto kaltinimo pripažino pilnai, o teismo posėdžio metu tik detalizavo technines įvykio aplinkybes. Teismas neturi pagrindo tokių kaltinamojo paaiškinimų nelaikyti jo nuoširdžiu prisipažinimu dėl padarytos nusikalstamos veikos. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, laikytina tai, kad ją kaltinamasis įvykdė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę: nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas (t. 1 b. l. 95-98), nusikalstamos veikos padarymo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturėjo (t. 1 b. l. 83-94), SODROS duomenimis vykdantis individualią veiklą. Teismas įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo padarytas nusikalstamas veikas, o būtent tai, kad jis visiškai ignoravo teismo ankstesniu sprendimu jam paskirtą draudimą vairuoti transporto priemonę, tai darė iš esmės iš savanaudiškų paskatų – siekdamas užsidirbti pinigų, ir tokiais savo veiksmais ne tik pažeidė jam paskirtą teismo draudimą, bet sukėlė žalą nukentėjusiajai, sprendžia, jog ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė – bauda, jam nepadarė teigiamos įtakos, neprivertė keisti savo elgesio pozityvia linkme, nesustabdė jo priešingo teisei elgesio, todėl BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. N. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus arešto bausmes, kurių dydis nustatytinas nesiekiantis šios bausmės, skiriamos tiek už baudžiamuosius nusižengimus, tiek už nusikaltimus, vidurkio. Už atskiras nusikalstamas veikas paskirtos bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bendrintinos apėmimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį.

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam skirtina bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, mažintina viena trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl 712,28 Eur turtinės žalos atlyginimo ir neturtinės žalos, kurios dydį palikta nustatyti teismui, žalos priteisimo (t. 2, b. l. 65-72).

Iš į bylą pateikto civilinio atsakovo ADB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimo į ieškinį nustatyta, jog civilinis atsakovas nukentėjusiajai dėl nagrinėjamo įvykio išmokėjo 781,09 Eur turtinei žalai bei 3700 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 87-90).

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Teismas pažymi, kad išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli.

Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. N. nusikalstamais veiksmais buvo sukeltos pasekmės nukentėjusiajai – eismo įvykio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata, nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą. Kaltinamasis nusikalto dėl neatsargumo. Nukentėjusioji pateiktu civiliniu ieškiniu prašo priteisti neturtinę žalą, motyvuodama tuo, jog jai dėl patirto sužalojimo buvo taikomas gydymas – 2-3 savaites trunkanti imobilizacija, ji iki šiol jaučia skausmus, apribotas judėjimas, nuolat jaučia nerimą, nedarbingumo laikotarpis truko net 5 mėnesius, iki šiol turi lankytis pas šeimos gydytoją, jai buvo nustatyta kelio sąnario artrozė, nukentėjusioji dar iki nagrinėjamo įvykio buvo neįgali, kas rodo, jog ji priklauso pažeidžiamų asmenų grupei. Be to, ieškinyje akcentuojama ir tai, jog įvykį matė ir nukentėjusiosios mažametės sūnus, kuris taip pat patyrė neigiamus išgyvenimus, pati nukentėjusioji patyrė potrauminį šoką, jautė nuolatinį nerimą, teko gerti raminamuosius vaistus, kreiptis psichologinės pagalbos.

Teismas pažymi, kad teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo yra labai įvairi, situacijų būna skirtingų, o neturtinės žalos dydis nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Įvertinus teismų praktikos pavyzdžius matyti, kad dėl nusikaltimų, numatytų BK 281 straipsnio 1 dalyje, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 800 Eur iki 3396 Eur: kasacinės nutartys bylose: Nr. 2K-821/2007 (1448 Eur krūtinkaulio lūžimas); Nr. 2K-423/2008 (2896 Eur – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, vienerius metus trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-64/2009 (3396 Eur – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas); Nr. 2K-207/2009 (1158 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide); Nr. 2K-200/2010 (2896 Eur – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, liko randų); Nr. 2K-215/2010 (1947 Eur – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas); Nr. 2K-277/2010 (1685 Eur – dešinės blauzdos kaulų lūžis, keturis mėnesius trukęs nedarbingumas); Nr. 2K-280/2010 (2896 Eur – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas); Nr. 2K-372-942/2015 (2027 Eur – kairės pėdos III, IV, V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai); Nr. 2K-288-511/2015 (2896 Eur – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu, dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas, kraujo ir oro susikaupimas dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė kairio peties žaizda, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse).

Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į kasacinio teismo praktiką tokio pobūdžio bylose, tačiau itin preciziškai išnagrinėjamos būtent konkrečios bylos aplinkybės tam, kad nukentėjusiojo interesai ir pusiausvyra tarp jų bei kaltininko veiksmais padarytų padarinių būtų protinga, teisinga ir proporcinga. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. Nr. 3K-3-103/2009, 2K-272/2011 ir kt.). Teismo vertinimu, įvertinus nagrinėjamo įvykio metu patirtą nukentėjusiosios sužalojimą (dešinio kelio sąnario vidinio raiščio plyšimą) aukščiau aptartame teismų praktikos dėl neturtinės žalos priteisimo kontekste, civilinio atsakovo atlyginta 3700 Eur dydžio neturtinė žala yra proporcinga ir adekvati nukentėjusiosios dvasinių išgyvenimų ir kitų nepatogumų satisfakcija.

Atsižvelgiant į tai, jog civilinis atsakovas atlyginimo nukentėjusiajai turtinę žalą, kurios ji reikalavo civiliniu ieškiniu, taip pat į tai, kad civiliniame ieškinyje nebuvo suformuluotas konkretus reikalavimas dėl neturtinės žalos dydžio, o teismo vertinimu civilinio atsakovo išmokėtas neturtinės žalos dydis yra teisingas ir proporcingas patirtai traumai, laikytina, jog visa žala, padaryta nusikalstama veika, yra atlygintina, todėl vadovaujantis BPK 107 straipsnio nuostatomis, procesas dėl nukentėjusiosios civilinio ieškinio dalyje dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo nutrauktinas.

Dėl kitų klausimų

Nukentėjusioji civiliniu ieškiniu taip pat prašė priteisti jos šioje baudžiamojoje byloje patirtas išlaidas advokato teisinėms paslaugoms apmokėti – 2000 Eur.

Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti.

Atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, taip pat į tai, kad šioje baudžiamojoje bylos nagrinėjimas vyko keliuose teismo posėdžiuose, advokatas, atstovaudamas nukentėjusiosios interesus, rengė procesinius dokumentus – civilinį ieškinį, patikslintą civilinį ieškinį taip pat į tai, kad prašomos priteisit išlaidos už advokato suteiktas teisines paslaugas neviršija maksimalaus Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“ rekomenduojamų priteisti maksimalių baudžiamosiose bylose atligintinų išlaidų dydžio, teismas sprendžia, jog nukentėjusiosios ieškinio reikalavimas dėl 2000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra tenkintinas pilnai.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas netaikytas.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina ir po nuosprendžio priėmimo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. N. (I. N.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį, paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

I. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, paskirti 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, t. y. griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę, ir paskirti I. N. subendrintą 30 (trisdešimties parų) arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, I. N. paskirti galutinę bausmę – 20 (dvidešimties) parų arešto bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo jos faktinio atlikimo pradžios.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta, ji neskirtina ir po nuosprendžio priėmimo.

Nukentėjusiosios I. Č. ieškinį dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinti ir iš kaltinamojo I. N. nukentėjusiosios naudai priteisti 2000 Eur (du tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų, o likusioje dalyje procesą dėl civilinio ieškinio nutraukti.

Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-61 straipsniai.

Nuteistasis, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Kauno kalėjimą (Technikos g. 34, Kaunas) atlikti arešto bausmės.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.