Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Editos Kadūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje I. N. (I. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota ir faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba pagal individualią veiklą, anksčiau teistas:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, jam skirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, jam skirta 10 MGL dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. N. 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo rasta 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Šiais savo veiksmais I. N. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Kaltinamasis I. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino visiškai ir parodė, kad automobilis „Toyota“ (duomenys neskelbtini) priklauso MB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, jis su šiuo automobiliu dirba pavėžėju. 2020 m. rugsėjo 21 d., apie 10.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), koks butas neatsimena, su draugais, kurių kontaktų neturi, kadangi susitiko visiškai atsitiktinai, vartojo alkoholį. Jie keturiese išgėrė 0,5 litro talpos degtinės ,,Lituanica‘‘ (40 laipsnių stiprumo). Po to jis nuėjo miegoti ir pabudęs apie 18.15 val. nusiprausė, pavalgė ir nusprendė važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jam apie 20.20 val. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pamatė policijos pareigūnus su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos garsiniais signalais. Po to jis sustojo dešinės pusės kelkraštyje. Policijos pareigūnas priėjęs prie jo, paprašė papūsti į alkotesterį ir jam papūtus, buvo nustatytas 1,80 promilės, o antrą kartą 1,62 promilės. Nurodė, kad labai gailisi dėl padaryto savo neteisėto elgesio (b. l. 68-70).

Liudytoju apklaustas Ž. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėju. 2020 m. rugsėjo 21 d, dirbant pamainoje laiku nuo 13.00 val. iki 22.00 val., kartu su tyrėja D. J. apie 20.22 val., iš VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) važiuoja automobilis „TOYOTA PRIUS“ (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas neblaivus. Su tarnybiniu automobiliu sustojo Pilaitės pr. šalia Mėnulio g. Po maždaug 4 minučių pastebėjo, aukščiau minėtą automobilį. Naudojant mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius, bei garsinį signalą automobilio vairuotojas buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) ties vieta, kur baigiasi maršrutinio transporto juosta. Visą laiką vairuotojas buvo matomas, todėl jų akivaizdoje gėrimų nevartojo. Vairuotojas automobilyje buvo vienas. Priėjus prie vairuotojo prisistatė, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Nustatė, kad vairuotojo vietoje sėdėjo I. N.. Bendraujant su vairuotoju paklausė ar jis vartojo alkoholį, vairuotojas atsakė, kad nevartojo, bet bendraujant iš vairuotojo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Vairuotojui pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,83 prom., girtumas, antro patikrinimo metu nustatytas 1,62 prom. girtumas. Po pirmo patikrinimo, kai nustatytas 1,83 prom. girtumas, vairuotojo pareikalavo išlipti iš automobilio. I. N. išlipęs iš automobilio stipriai svirduliavo (b. l. 17-19).

Liudytoju apklaustas R. M. parodė, kad jis yra MB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ savininkas. Jų įmonė užsiima automobilių nuomą pavėžėjams. Su jų įmone I. N. yra sudaręs nuomos sutartį nuo 2020 m. liepos mėnesio pabaigos, šiuo metu tiksliai datos neatsimena. Jis išsinuomojo automobilį, ,,Toyota Prius‘‘(duomenys neskelbtini). Su automobiliu ,,Toyota‘‘ jis galėjo važinėti ir savo reikmėms. Nori paminėti, kad jis automobilio nevogė, o pasiėmė su pastaruoju sudaręs nuomos sutartį. Taip pat nori pasakyti, kad apie įvykį, kuris įvyko 2020 m. rugsėjo 21 d. jis nieko nežino (b. l. 22-23).

Iš surašyto neblaivumo nustatymo akto, matyti, kad I. N. nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmu tikrinimu nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis, o antru 1,62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 13).

Iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad kaltinamajam 2020 m. rugsėjo 21 d. 20.28 val. nustatytas 1,83 promilių girtumo laipsnis, o 20.45 val. nustatytas 1,62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 36, 37).

Iš Metrologijos centro patikros sertifikato Nr. 1302375 matyti, kad Alkotesterio Drager Alcotest 6810 patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. vasario 7 d. (b. l. 38).

VĮ „Regitra“ duomenimis automobilio „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini) valdytojas/savininkas yra MB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (b. l. 42).

VšĮ „Emprekis“ duomenimis vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Prius‘‘ (Hečbekas, 2007 m. Hibridas, 57 kW/ 77 AG) kaina 2020 m. lapkričio mėnesiui yra 3300 Eur (su PVM) (b. l. 43).

Iš 2020 m. liepos 27 d. automobilio perdavimo akto bei 2020 m. liepos 27 d. nuomos sutarties matyti, kad automobilis „Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini) buvo perduotas nuomininkui I. N. (b. l. 47-50).

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.

Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, sprendžia, kad I. N. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Tokia išvada darytina byloje surinktus ir ištirtus įrodymus sugretinus, juos palyginus tarpusavyje ir susiejus į vieningą visumą. Kaltinamasis I. N., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, pripažino savo kaltę ir parodė, jog įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę). Kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nusprendė važiuoti namo, adresu (duomenys neskelbtini). Jam apie 20.20 val. važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pamatė policijos pareigūnus su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos garsiniais signalais. Po to jis sustojo dešinės pusės kelkraštyje. Policijos pareigūnas priėjęs prie jo paprašė papūsti į alkotesterį ir jam papūtus, buvo nustatytas 1,80 promilės, o antrą kartą 1,62 promilės (b. l. 68-70). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir liudytojo Ž. J. parodymai (b. l. 17. 19). Aplinkybę, jog kaltinamasis I. N. nagrinėjamo įvykio metu vairavo neblaivus, patvirtina neblaivumo nustatymo aktas, kuriame nustatyta, kad nustatyti neblaivumo požymiai bei pirmu tikrinimu nustatytas 1.83 promilių girtumo laipsnis, o antru tikrinimu – 1.62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 35). Be to, iš alkotesterio kvitų rodmenų nustatyta, kad kaltinamajam 2020 m. rugsėjo 21 d. 20.28 val. buvo nustatytas 1.83 promilių girtumo laipsnis, o 20.45 val. 1.62 promilių girtumo laipsnis (b. l. 36, 37). Minėti įrodymai patvirtina esmines kaltinimo aplinkybes, vieni kitus papildo bei detalizuoja.

Įvertinus pirmiau išdėstytų įrodymų visumą, konstatuotina, kad I. N. 2020 m. rugsėjo 21 d. apie 20.25 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore buvo rasta 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo I. N. veika kvalifikuotina pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Prokurorės pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Dėl skirtinos bausmės

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, I. N. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu, tačiau prašė minėtą baudą išdėstyti 2 metų laikotarpiui, su baudžiamojo poveikio priemonėmis taip pat sutiko (b. l. 108).

BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – I. N. padarė tyčinę baigtą nusikalstamą veiką transporto eismo saugumui, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. I. N. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. I. N. anksčiau teistas, administracine tvarka baustas, registruotas Užimtumo tarnyboje, vykdo individualią veiklą.

Teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti I. N. už padarytą nusikaltimą paskyrus BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmės rūšį – baudą.

BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyta, kad bauda už nesunkų nusikaltimą gali būti nuo 50 (2500 Eur) iki 2000 MGL (100 000 Eur) dydžio.

Teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudos paskyrimas I. N., atsižvelgus į anksčiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

I. N. dėl nusikaltimo padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nuteistasis privalo sumokėti baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per du mėnesius nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo dienos ar per kitą teismo nustatytą laikotarpį. Atsižvelgiant į skirtinos baudos dydį, teismas mano, kad tikslinga nustatyti ilgesnį – 24 mėnesių baudos sumokėjimo terminą.

I. N. BPK 140 straipsnyje nustatyta tvarka buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. 20.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. 13.46 val. (b. l. 61, 78). Šis taikyto laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į kaltinamajam skiriamą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai (BK 66 straipsnis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, I. N. pažeidė KET 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jo iškvėptame ore buvo 1,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Todėl įvertinus pirmiau paminėtų reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad I. N. vairavo, kai nustatytas 1,62 promilių neblaivus, vairavo vakare, mieste, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones prokurorės siūlomam terminui – 2 metų terminui, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 22 d. Teismo vertinimu, toks terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn; kad konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pagal šio straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Aptariamo straipsnio 4 dalyje nurodyta ir tai, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Taigi, pagal baudžiamąjį įstatymą, esant BK 72 straipsnio 2, 3, 4 dalyse nustatytiems pagrindams, turtas gali būti konfiskuojamas ne tik iš kaltininko, bet ir iš kitų fizinių ar juridinių asmenų, o pagal šio straipsnio 5 dalį kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis I. N. padarė nusikalstamą veiką naudodamasis automobiliu „Toyota“ (duomenys neskelbtini), kuris laikytinas nusikalstamos veikos priemonė, nes be jo kaltinamasis nebūtų galėjęs nusikalsti. Iš bylos medžiagos matyti, kad minėtas automobilis priklauso MB ,,(duomenys neskelbtini)‘‘ (b. l. 42). Kaltinamasis žinojo ir suprato, kad ši transporto priemonė yra ne jo asmeninis turtas, bet priklauso trečiajam asmeniui, tačiau būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir nepaisydamas tokios savo fizinės būklės, šį turtą panaudojo nusikalstamiems tikslams pasiekti, tai yra nusikalstamai veikai, numatytai BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, daryti, transporto priemonės savininkui nežinant. Esant nurodytoms aplinkybėms, taikytinos BK 72 straipsnio 2, 3, 5 dalių nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui, iš kaltininko išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje praktikoje yra nurodęs, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, t. y. atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-976/2018; 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Pabrėžtina ir tai, kad teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens išieškoma visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315-303/2018). Kaip matyti iš byloje pateiktos VšĮ „Emprekis“ pažymos, vidutinė transporto priemonės ,,Toyota Prius‘‘ kaina Lietuvoje yra 3300 Eur (su PVM) (b. l. 43). Taikydamas BK 67 straipsnio 2 dalyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir tuo pagrindu spręsdamas klausimą dėl iš kaltininko išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos teismas privalo paisyti proporcingumo principo, t. y. šiame kontekste atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo finansines galimybes, įvertinti nusikalstamos veikos sunkumą ir jos pasekmes garantuojant, jog kaltininkui taikant šią baudžiamojo poveikio priemonę nebūtų užkraunama jai neproporcingą ir pernelyg didelė, neadekvati padarytam nusikaltimui, finansinė našta. Nagrinėjamu atveju teismo vertinimu, konfiskuoti VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodytą automobilio vertę nėra pernelyg griežtas, proporcingumo ir teisingumo principams prieštaraujantis sprendimas, todėl teismo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad konfiskuotinas turtas priklauso trečiajam asmeniui ir į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą (tyčia, suvokdamas savo veiksmus, vairavo jam nepriklausančią transporto priemonę, kai jam nustatytas 1.62 promilių girtumo laipsnis), pakankamai veiksminga ir tinkama priemonė – konfiskuotino turto vertės 3300 eurų (su PVM) išieškojimas iš kaltinamojo, kas laikytina proporcinga ir adekvačia suma kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai.

Dėl taikomų kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam I. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas (b. l. 71-73, 74-75, 76-77) – paliktinos galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymas – naikintinos, o dokumentas, t. y. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), perduotinas saugoti VĮ ,,Regitra“.

BPK 103 straipsnio 5 punkto pagrindu proceso išlaidomis pripažintinos transporto priemonės ,,Toyota“ (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo UAB „Tomadas“ aikštelėje išlaidos, kurias sudaro 9,00 Eur su PVM (b. l. 52). Šios išlaidos BPK 105 straipsnio 2 dalies pagrindu priteistinos iš kaltinamojo I. N..

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

I. N. (I. N.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 90 MGL (4500 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti I. N. taikyto laikino sulaikymo laiką nuo 2020 m. rugsėjo 21 d. 20.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 22 d. 13.46 val. (viena diena), vieną taikyto laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir konstatuoti, kad likusi nesumokėta baudos dalis yra 58 MGL, t. y. 2900 Eur (dviejų tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio.

Paskirti I. N. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir 2 (dvejiems) metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Šį terminą skaičiuoti nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos ? 2020 m. rugsėjo 22 d. Apie priimtą sprendimą informuoti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti automobilio ,,Toyota Prius“ (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą su PVM – 3300 (tris tūkstančius tris šimtus eurų) valstybės naudai.

Priteisti iš I. N. 9,00 Eur (devynių eurų) dydžio proceso išlaidas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (į. k. 191688326, a. s. Nr. LT327044060001188548, AB SEB bankas) naudai. Mokėjimo pavedimo laukelyje – mokėjimo paskirtis, nurodyti valstybinį numerį ir vardą, pavardę.

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimą – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti teismo baudžiamąjį įsakymą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti, o dokumentą, t. y. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

1) teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per teismo nustatytą laikotarpį – per dvidešimt keturis mėnesius – nuo šio įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas);

2) laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese;

3) jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais;

4) jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka;

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.