Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės, Jurgitos Kolyčienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės E. M., jo gynėjui advokatui Martynui Stankevičiui,

nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Ž. ir jos atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „B.“, Lietuvos filialo įgaliotam atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. Ž. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio, kuriuo E. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ‒ BK) 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą bei paskiriant 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą, jį įmokant į teismo depozitinę sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, I. Ž. naudai iš E. M. priteista 3 972 Eur (trys tūkstančiai devyni šimtai septyniasdešimt du eurai) turėtoms išlaidoms (advokato paslaugoms apmokėti) atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. M. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą dėl to, kad jis 2022 m. gegužės 18 d., apie 19.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Verkių gatvės vienintele tos krypties eismo juosta nuo Kareivių gatvės pusės link P. Lukšio gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, taip pat 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, t. y. pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties Verkių gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. Ž., jis laiku nesustojo ir vairuojamu automobiliu atsitrenkė į automobilį „Opel Zafira“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuo smūgio užvažiavo ant pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų I. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintos transporto priemonės. Šie E. M. veiksmai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 281 straipsnio 3 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, apeliacinio skundo ir apeliacinės instancijos teismui proceso dalyvių pateiktus argumentus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nepakankamai išsamiai įvertino turtinei ir neturtinei žalai atlyginti reikšmingas aplinkybes, ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Dėl šios priežasties Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendis keistinas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl turtinės žalos atlyginimo

6. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. M., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu I. Ž. buvo sunkiai surikdyta sveikata. Taigi, šiuo atveju neginčytina, kad nukentėjusioji turi teisę į patirtos žalos, susijusios su kito asmens veiksmais jai padarytu sveikatos sutrikdymu, atlyginimą. Transporto priemonė „VW Sharan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurią eismo įvykio metu vairavo E. M., buvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu bendrovėje „B.“, Lietuvos filialas, todėl ši ir privalo atlyginti dėl eismo įvykio nukentėjusiosios I. Ž. patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, civilinė atsakovė bendrovė „B.“ pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nukentėjusiajai 2022 m. lapkričio 28 d. buvo išmokėta 9 572,83 Eur draudimo išmoka. Buvo atlyginta – 159 Eur gydymo išlaidos, 653,83 Eur už du telefono dėklus, kuprinę, kostiumėlį, apatinį trikotažą, 8 760 Eur – neturtinei žalai atlyginti. 2023 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta papildoma išmoka neturtinei žalai atlyginti – 2 190 Eur. Bendra draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 10 950 Eur. Apeliaciniame skunde nesutinkama su tokiu nukentėjusiajai nustatytu tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo dydžiu bei nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai nukentėjusiosios byloje pateiktą civilinį ieškinį atmetė.

7. Šiame kontekste apygardos teismas pažymi, jog pagal BPK 44 straipsnio 10 dalies nuostatas kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą, o įstatymų numatytais atvejais – ir kompensaciją iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

8. BPK 113 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad pagal CK 6.283 straipsnio 2 dalį išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

9. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada dėl turtinės žalos dydžio nustatymo bei nurodoma, jog asmuo, patyręs sunkų sveikatos sutrikdymą dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos, neabejotinai buvo nedarbingas, t. y. patyrė turtinę žalą bei nedarbingumo laikotarpiu negavo pajamų, kurias būtų gavęs, jei jo atžvilgiu nebūtų padaryta nusikalstama veika. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau nurodytus skundo argumentus bei aptartą teismų praktiką, neturi pagrindo su jais nesutikti bei atkreipia dėmesį į tai, jog teismų praktikoje pažymėta, kad negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos yra realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-306-916/2015). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad iki įvykio nukentėjusioji užsiėmė individualia veikla bei gaudavo pajamas, todėl vertinti, jog I. Ž. pajamos buvo hipotetinės, nėra pagrindo. Teisėjų kolegijos vertinimu, tai patvirtina byloje pateiktos 2021, 2022 metų pajamų mokesčio deklaracijos, Sodros išrašai (t. 2, b. 63-66), todėl akivaizdu, kad po įvykio, kurio metu nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, jos pajamos sumažėjo.

10. Pirmosios instancijos teismas, skundžiamame nuosprendyje įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus prašymus ir argumentus, pridėtus dokumentus, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus bei civilinio atsakovo pateiktus duomenis ir informaciją, sprendė, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovės atlyginta tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga, pagrįsta ir pakankama, o papildomų išlaidų nukentėjusioji neįrodė, todėl jos reikalavimas priteisti iš civilinio ieškovo papildomai 302 230,57 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas. Teismas akcentavo, jog nukentėjusiosios pateiktose deklaracijose nurodytos 2021, 2022 metų gautos pajamų sumos nėra grynosios pajamos. Be to, byloje pateikti mokesčių sumokėjimą patvirtinantys dokumentai aptariamu laikotarpiu vis tiek nepagrindžia, kokia būtent ir kodėl civiliniame ieškinyje prašoma negautų pajamų suma, t. y. nukentėjusiosios nurodomi skaičiai – iš viso 149 813,93 Eur pajamų, nebuvo pagrįsti dokumentais. Kitos sumos – dėl planuotų pajamų iš grožio paslaugų – permanentinio makiažo procedūrų, trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos, papildomai negautų pajamų iš pagrindinės veiklos už 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. laikotarpį, apskritai jokiais objektyviais duomenimis nepagrįstos, tik pateikta pačios nukentėjusiosios surašyta lentelė ir preliminarūs skaičiavimai (t. 1, b. l. 180). Šių aplinkybių pagrindu apylinkės teismas padarė išvadą, jog iš pateiktų duomenų neįmanoma objektyviai nustatyti ir spręsti, jog nukentėjusioji realiai galėjo tikėtis gauti pajamų ir kokios tos konkrečiai pajamos galėjo būti, nukentėjusioji I. Ž. turi turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, pagrindžiančius visas gautas pajamas, sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant individualią veiklą, patirtų išlaidų dydį, kurių pagrindu ji galėtų ir turėtų apskaičiuoti savo aktualaus laikotarpio grynąsias pajamas. Šiuo atveju I. Ž. neįrodė tikslaus negautų pajamų dydžio, nors galėjo tai padaryti.

11. Iš apygardos teismui pateiktų duomenų matyti, kad nukentėjusioji dėl dalies turtinės žalos atlyginimo teismui pateikė dokumentus (vaistų pirkimo kvitus, sąskaitas faktūras dėl reabilitacijos, kineziterapijos paslaugų), tačiau dėl negautų pajamų pagrindimo duomenys nebuvo pateikti. Teisėjų kolegija pastebi, jog preziumuojama, kad išmokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiškai kompensuoja žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama. Pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos. Kaip jau paminėta, apygardos teismas neabejoja, jog nukentėjusioji dėl ilgo laiko praleisto ligoninėje, laiko skirto gydymui, reabilitacijoms neteko dalies pajamų, nes nustatyta, jog iki įvykio ji buvo dirbanti ir gaunanti pajamas, tačiau siekiant nustatyti kokios konkrečios pajamų dalies buvo netekta, būtina žinoti tikslius duomenis, kuriais remiantis galima būtų apskaičiuoti negautų pajamų dydį. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-117/2010, 168-211/2018, 2K-307-689/2019).

12. Šiuo gi atveju, iš byloje pateiktų anksčiau nurodytų pajamų mokesčių deklaracijų negalima nustatyti ar juose nurodyti mokesčiai buvo sumokėti, iš kokios nukentėjusiosios veiklos šios pajamos buvo gautos, kokios buvo patirtos išlaidos dėl vykdomų veiklų. Nors apeliaciniame skunde ir teigiama, kad apskaičiuojant negautas pajamas svarbu nustatyti, kokias vidutiniškai per mėnesį pajamas (atskaičius mokesčius) gavo nukentėjusioji 2021 m., tačiau apygardos teismo vertinimu, byloje reikalinga aiškintis ir gauti papildomus duomenis, kuriais remiantis galima būtų nustatyti iš kokios veiklos 2021 m. nukentėjusioji gavo pajamas, ar ši veikla buvo tęsiama ir 2022 m. iki įvykio, po įvykio, ar 2022 m. I. Ž. gaunamos pajamos buvo iš naujų veiklų. Pabrėžtina, kad kasacinio teismo praktikoje laikomasi vienareikšmiškos pozicijos, jog asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011 kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-4-628/2022).

13. Teisėjų kolegija įvertinusi šioje byloje susiklosčiusią situaciją pažymi, kad siekiant nustatyti kokio dydžio nukentėjusioji patyrė turtinę žalą, būtina atlikti papildomus veiksmus, skaičiavimus, kuriais remiantis galima būtų paneigti draudimo bendrovės teiginius, jog turtinė žala I. Ž. buvo išmokėta visiškai. Dėl trūkstamų duomenų, susijusių su negautų pajamų apskaičiavimu, nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti visos priteistinos turtinės žalos dydžio, todėl apygardos teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. Ž. turi būti pripažinta teisė į civilinio ieškinio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o jos dydžio klausimas perduotinas nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis 2 dalis). Toks teismo sprendimas priimamas, atsižvelgus į konkrečias bylos aplinkybes bei duomenų nepakankamumą civilinio ieškinio daliai dėl turtinės žalos atlyginimo teisingai išspręsti.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo.

14. Kaip jau paminėta, byloje nustatyta, kad dėl neteisėtų E. M. veiksmų nukentėjusiajai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Apeliantės atstovės įsitikinimu, nukentėjusiajai išmokėta draudimo bendrovės „B.“, Lietuvos filialas – 10 950 Eur dydžio neturtinė žala yra neteisinga ir neadekvati. Skunde akcentuota, jog dėl sunkaus sužalojimo buvo nepataisomai sugadinta I. Ž. sveikata, dėl sveikatos liekamųjų reiškinių ji patyrė itin didelius išgyvenimus, jai sutriko psichikos sveikata, tačiau apylinkės teismas, iš esmės, įvertino tik iš dalies patį sveikatos sužalojimo laipsnį, visiškai neatsižvelgdamas į visą eilę kitų svarbių faktinių aplinkybių, kurios buvo pagrįstos tiek byloje esančiais rašytiniais įrodymais, tiek nukentėjusiosios pateiktais paaiškinimais (dėl dvasinio skausmo, fizinio skausmo ir netekimų bei liekamųjų pasekmių nukentėjusiosios sveikatai ateityje), todėl apeliaciniame skunde prašoma pakeisti skundžiamą nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir I. Ž. naudai priteisti 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, taip pat ir civilinės teisės normas, neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (BPK 109 straipsnis, CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti teismas. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinos neturtinės žalos dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

16. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė, kad nukentėjusiajai dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, kairės pusės IV šonkaulio lūžį, stuburo juosmeninio 4 ir 5 dešinės pusės skersinių ataugų lūžius, kryžkaulio dešinės pusės šoninės masės lūžį, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžį. Skundžiamame nuosprendyje teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą atkreipė dėmesį į tai, jog tam tikras sužalojimų pasekmes I. Ž. jaučia ir iki šiol, lankosi pas gydytojus, be to, sutrikdyta buvo ir jos psichinė sveikata. Dėl to nukentėjusioji junta tam tikrus apribojimus iki šiol ir kasdienėje veikloje, ribojama jos darbinė veikla. Atsižvelgta ir į tai, kad E. M. nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, veikos padarymo metu buvo blaivus, taip pat nebuvo nustatyta ir kitų šio asmens atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėta, jog nukentėjusiajai 55 procentų darbingumo lygis buvo nustatytas ne visam likusiam gyvenimui, o tik iki 2024 m. sausio 29 d., todėl jis gali kisti. Taigi, apylinkės teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, konstatavo, kad nukentėjusiajai civilinio atsakovo jau išmokėta bendra draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 10 950 Eur, yra pagrįsta, protinga, teisinga ir pakankama nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams ir išgyvenimams kompensuoti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, ši apylinkės teismo pozicija yra nepagrįsta.

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatydamas nukentėjusiajai I. Ž. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį. Pažymėtina, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Kaip jau minėta, nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Jeigu pasekmės, susijusios su sunkiu asmens sveikatos sutrikdymu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.

18. Dėl E. M. neteisėtų veiksmų, kaip jau paminėta, nukentėjusioji patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje (t. 1, b. l. 151-156) ir apeliaciniame skunde akcentuojama, kad dėl įvykio, kai ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje (vieta, kurioje turi būti saugu) ir jai padaryti sunkūs sveikatos sužalojimai, I. Ž. jaučiasi nesaugi. Pažymėta, jog jai padaryti sveikatos sužalojimai yra itin sunkūs, dėl ko ji ne tik ilgą laiką kentė didelius skausmus kol lūžiai gijo, bet ir negalėjo judėti, buvo prikaustyta prie lovos. Šiuo metu taip pat kasdien kenčia didelius skausmus visame kūne, turi sistemingai daryti kineziterapijos pratimus, atlikti masažus. Be kita ko, nukentėjusiajai dar ilgą laiką reikės psichoterapeuto pagalbos. Net praėjus pusantrų metų nuo eismo įvykio ji kasdien yra priversta lankytis pas gydytojus, vartoti nuskausminamus vaistus ir kitaip papildomai rūpintis savo sveikata. Pabrėžta, jog nukentėjusiajai yra likusios aiškios liekamosios sveikatos sužalojimo pasekmės. Nukentėjusiosios profesinė veikla praktiškai buvo sugriauta, nes dėl patirto sužalojimo ji iki šiol nepradėjo vykdyti permanentinio makiažo paslaugų savo klientams, neteko didelės dalies komisinių užmokesčio iš „M.“, kaip verslo grupės direktorės veiklos, prarado galimybę vykti į nemokamus mokymus į JAV. Po patirtų sunkių sveikatos sužalojimų nukentėjusioji iki šiol negali vairuoti (negali sėdėti ilgiau valandos, nuolat kenčia fizinį skausmą, ir dėl to patiria didelius nepatogumus). Nukentėjusiosios kūne po gydymo yra likę daug metalo plokštelių (pateiktos rentgeno foto), kurios turi polinkį judėti dėl įvairių priežasčių, todėl pagal gydytojų išaiškinimą ‒ bet kuriai metalinei plokštelei pasislinkus į netinkamą padėtį, ar netgi išlindus, jos gali laukti sudėtinga chirurginė operacija, didelė nervų šaknelių pažeidimo rizika, tai gali nulemti judėjimo sutrikimus. Kaip nurodoma skunde, nukentėjusioji iki šiol labai pergyvena, net ir po psichiatrinio gydymo dienos stacionare, kad metalas gali išlįsti, t. y. patiria nerimo protrūkius, negali planuoti rimtesnės profesinės veiklos, nes nežinomybė dėl sveikatos būklės užkerta tam kelią.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas turi laikytis proporcingumo, šalių lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principų. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali užtikrinti nukentėjusiojo asmens visiško grąžinimo į padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo. Tokia kompensacija siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyvias pasekmes. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti.

20. Teisėjų kolegija neabejoja, jog patirtas sunkus kūno sužalojimas nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, jos gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Nėra abejonės, kad dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyvenimai dėl padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, akivaizdu, jog sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus, t. y. I. Ž. patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį bei tai turėjo įtakos jos psichologinei būklei. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nukentėjusiajai kilusi žala yra ilgalaikė (2022 m. gegužės 26 d. nukentėjusiajai buvo atlikta dubens kaulų osteosintezė, t. y. dubens kaulų sujungimas plokštele), sukėlusi reikšmingas liekamąsias sveikatos problemas ateityje bei dvasinius išgyvenimus, draudimo bendrovės I. Ž. priteistą 10 950 Eur neturinės žalos atlyginimo dydį padidina iki 15 000 Eur. Kaip jau paminėta apeliaciniame skunde, patyrus sunkų sveikatos sutrikdymą pagal susiklosčiusią teismų praktiką neturtinės žalos priteisiami dydžiai svyruoja nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiajai yra proporcingas E. M. padarytai nusikalstamai veikai ir kilusioms pasekmėms, atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

Dėl proceso išlaidų

21. Nukentėjusiosios I. Ž. atstovė advokatė 2023 m. gruodžio 4 d. pateikė apygardos teismui prašymą dėl proceso išlaidų, kuriame prašė nukentėjusiosios naudai priteisti 2 340 Eur už apeliacinio skundo parengimo bei 360 Eur už pasirengimo ir dalyvavimo 2023 m. gruodžio 4 d. teismo posėdyje atstovavimo išlaidas, t. y. iš viso 2 700 Eur. Šį išlaidų dydį patvirtina byloje pateiktos dvi sąskaitos už teisines paslaugas bei mokėjimo nurodymai (t. 2, b. l. 197-200).

22. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje pripažįstama, kad priimdamas sprendimą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo, teismas atsižvelgia į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, Nr. 2K-147/2013, Nr. 2K-52-942/2016, 2K-128-489/2021).

23. Nagrinėjamu atveju byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėta pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. apeliacinį skundą, kurį nutarta tenkinti iš dalies. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios atstovės prašymą dėl išlaidų priteisimo, apeliacinio skundo apimtį (9 lapai) ir jo turinį (apeliaciniame skunde dalinai nurodomi tokie patys argumentai kaip ir pirmosios instancijos teismui pateiktame civiliniame ieškinyje) bei byloje keliamų klausimų sudėtingumą, į tai, kad apygardos teisme skundas išnagrinėtas žodinio proceso tvarka, vyko trys teismo posėdžiai, tačiau dėl nukentėjusiosios atstovės advokatės veiksmų buvo skelbiamos pertraukos susipažinti su papildomai pateiktais dokumentais, dėl dokumentų sugretinimo (taip pat dėl dokumentų sutikrinimo 2024 m. sausio 23 d. buvo skelbiama trumpa pertrauka), prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą mažina iki 1 500 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nutaria:

nukentėjusiosios I. Ž. atstovės advokatės Ingos Abramavičiūtės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas bei civilinį ieškinį tenkinti iš dalies:

nustatyti, jog I. Ž. padaryta neturtinė žala yra 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) ir likusią neatlygintą jos dalį ‒ 4 050 Eur (keturis tūkstančius penkiasdešimt eurų) priteisti iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „B.“, Lietuvos filialo. Pripažinti I. Ž. teisę į civilinio ieškinio dalies patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimą perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Priteisti iš E. M., asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) I. Ž. naudai jos turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.