Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Procesinio sprendimo baudžiamosiose bylose kategorijos: 2.1.15.1.1; 2.1.15.3.3.2

2024 m. gruodžio 19 d.

dalyvaujant civilinei ieškovei I. Ž., jos įgaliotajai atstovei advokatei Ingai Abramavičiūtei,

atsakovo draudimo bendrovės Balcia Insurance SE Lietuvos filialo atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal I. Ž. ieškinį draudimo bendrovei Balcia Insurance SE Lietuvos filialui dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-09-29 nuosprendžiu E. M. už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Šioje byloje nukentėjusioji I. Ž. buvo pareiškusi civilinį ieškinį dėl 152 230,57 Eur turtinės žalos ir 150 00 Eur neturtinės žalos (iš viso 302 230,57 Eur) atlyginimo iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo. Draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialas sumokėjo nukentėjusiajai 11 762,83 Eur draudimo išmoką (iš jos neturtinės žalos atlyginimo – 10 950 Eur; turtinės žalos – 159 Eur gydymo išlaidų, 653,83 Eur už du telefono dėklus, kuprinę, kostiumėlį, apatinį trikotažą). Teismo nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

Vilniaus apygardos teismo 2024-03-04 nutartimi I. Ž. apeliacinis skundas iš dalies patenkintas, nustatyta, jog I. Ž. padaryta neturtinė žala yra 15 000 Eur, ir likusi neatlyginta jos dalis ? 4 050 Eur priteista iš civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo. I. Ž. pripažinta teisė teisę į civilinio ieškinio dalies patenkinimą dėl turtinės žalos atlyginimo, o ieškinio dydžio klausimas perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

Tiek, kiek buvo pagrįsta, tai tiek ir apmokėjo. Dėl likusios 435 eurų sumos, tai ieškovė prašo žiūrėti į pateiktus rašytinius paaiškinimus. Rašytiniai paaiškinimai pateikti 2024 m. sausio mėnesį. Kalbant apie receptus, tai juos įvedus į internetinę paiešką yra rašoma, kad tai kompensuotini vaistai. Prašymas žalos atlyginimo už kompensuojamus vaistus nėra pagrįstas ir teisingas. Jeigu ieškovė nepasinaudojo privilegija gauti kompensuojamus vaistus, tai neturi sudaryti pagrindo reikalauti žalos atlyginimo. Dėl (duomenys neskelbtini), tai šis dalykas yra visiškai nepagrįstas ir tai nėra susiję su pareikštu ieškiniu. Priežastinio ryšio su įvykiu nėra. Gali būti, kad kažkas nuo kažko išsivysto, bet tai nebūtinai yra priežastinis ryšys su įvykiu. Dėl kuro išlaidų, tai pati ieškovė turbūt šio reikalavimo iki galo nepalaiko, nes šis reikalavimas yra niekaip nepagrįstas. Kuro išlaidos yra sukeltos bet kokios ir visiškai chaotiškai. To atlyginti negali. Nėra aišku, nei kur buvo važiuota, nei iš kur buvo atvažiuota. Teismų praktika nurodo, kad tai yra normali rungtyniškumo byla. Kineziterapijos ji taip pat neįrodė. Dėl nuskilusių dantų, tai kad būtų sumokėti pinigai už nusikilusius dantis, tai reikia įrodyti absoliutų priežastinį ryšį. Dantys turi savybę gesti. Nėra jokių pradinių policijos duomenų apie dantis. Vėliau taip pat nebuvo jokių medikų išvadų, kad tie suskilę dantys būtų susiję su tuo įvykiu. Gavo papildomą įrodymą, kad už Abromiškes nebus atlyginama. Paaiškinama, kad tokios išlaidos yra neatlyginamos, nes tokio pobūdžio išlaidos yra nukentėjusiojo pasirinkimas. Tai turi būti būtinosios išlaidos, kurios turi būti atlyginamos. Iš Sodros pažymos matoma, kad tai nėra būtinosios išlaidos. Medicininės išlaidos yra apmokamos. Akte nurodoma, kad būtinosios išlaidos yra atlyginamos. Šiuo atveju šios išlaidos nėra būtinos. Toliau ką įrodinėja ieškovė, tai yra negautos pajamos. Yra kelios didelės spragos. Kaip orientacinį dokumentą ieškovė naudoja 2021 m. deklaraciją. Visų pirma šia pažyma vadovautis negalima. Pati ieškovė aiškiai pasakė, kad čia yra surašyta bet kas ir bet kaip. Šis dokumentas yra neteisingas. Vyriausybė yra sukūrusi individualios veiklos skaičiuoklę. Jeigu į tą skaičiuoklę įves 47000 eurų, tai mokesčių gaus 11000 eurų. Tada PSD gaunama 2000 eurų, o VSD 3700 eurų. Ieškovė įrodinėja, kad neteko tam tikrų pajamų 2022 m. Ieškovas turi įrodyti, kad jis siekė gauti pajamas, bet jam nepavyko. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad turėjo vykdomą nuomą, tačiau jos nevykdė. Neperdavė tos nuomos teisių nei brokeriams, nei agentams, niekam kitam. Ieškovė turi įrodyti, kad ji darė viską, kad būtų gautos pajamos. Šiuo atveju ieškovė nieko nedarė ir leido tai žalai atsirasti. Tokiu atveju ieškovas neturi teisės į negautų pajamų atlyginimą. Kitas dalykas yra tas, kad ieškovė ima tam tikrus laikotarpius ir juos dvigubina. Prašo atlyginti ir negautos pašalpos pajamas, ir negautus pinigus už nuomą, tai yra neleistina. Dėl ligos, tai individualia veikla besiverčiantys asmenys gauna ligos pašalpą. Ligos pašalpa yra negaunama tik už pirmas dvi dienas. Šiuo atveju dėl kokių priežasčių ieškovė negavo pašalpos, nežinoma. Ji turėjo teisę gauti ligos pašalpą ir privalėjo ją gauti. Šio paaiškinimo jau nėra du metai. Byloje yra išduotas Sodros dokumentas, tai yra asmeniui elektroniniu būdu išduotas nedarbingumo pažymėjimus. Šis dokumentas yra labai svarbus, nes šis dokumentas įrodo, kad yra nedarbingumo priežastis. Šiuo atveju nedarbingumo laikotarpis, kuris yra susijęs su įvykiu yra nuo 2022 m. gegužės mėnesio iki 2022 m. spalio mėnesio. Toliau yra spraga ir nuo 2023 m. sausio mėnesio ieškovė, kad ir kiek besirgtų, tai jos liga buvo fiksuojama visiškai nesusijusi su minėtu įvykiu. Ligos metu negautos pajamos yra niekaip nepagrįstos. Neaišku, kokiu būdu (duomenys neskelbtini) diagnozė yra priežastinis ryšys su įvykiu. Jokių kitų ryšį patvirtinančių dokumentų nėra. Suskaičiavus negautas pajamas daroma išvada, kad visus tuos pinigus ji turėjo gauti iš valstybės. Tai yra ligos pašalpa. Nemato reikalavimo nei dėl pirmų dviejų dienų, nei dėl skirtumo. Ieškovė pamiršo ir kitą dalyką. Už 2022 m. ieškovė uždirbo 30000 eurų. Kodėl tų 30000 eurų ji neišminusavo iš savo reikalavimo, neaišku. Šiuo atveju žalos dydis yra neįrodytas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos). Taigi, pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys – tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos). Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys 3K-3-600/2002, 3K-3-351/2011, 3K-3-127/2012). Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių nei faktiškai asmuo patyrė nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Bylos duomenimis, ieškovė pagal gydytojų nurodymus pirko: Diclovit, pasižymi skausmą malšinančiu, uždegimą ir temperatūrą mažinančiu poveikiu; Sirdalud, centrinio poveikio griaučių raumenis atpalaiduojantį vaistą, juo slopinami skausmingi nevalingi raumenų susitraukimai (spazmai), tame tarpe atsiradę po operacijos; Posterisan forte (tinka su hemorojumi, išangės įplėšoms, įtrūkoms ir egzema susijusio stipraus išangės srities niežuliui ir uždegimui malšinti); Fucidin H, antibakterinis, vietinis priešuždegiminis poveikis; Vandenilio peroksidas; Oktiseptas yra antiseptikas (bakterijų augimą stabdantis medžiaga); purškiamoji pompa; Papilomos ar kito virusinio odos darinio šalinimas kūno srityje lazeriu; Vienkartinių medicininių drabužių komplektas; Cutasept – odos dezinfekantas; Cymbalta – depresijai, generalizuoto nerimo sutrikimui (nuolatinis nerimo ar nervingumo pojūtis) arba skausmui dėl diabetinės neuropatijos gydyti; Arcoxia padeda sumažinti sąnarių ir raumenų skausmą ir patinimą (uždegimą) osteoartritu, reumatoidiniu artritu, ankiloziniu spondilitu ar podagra sergantiems 16 metų ir vyresniems žmonėms; Nolpaza yra selektyvaus poveikio protonų siurblio inhibitorius, t. y. vaistas, mažinantis rūgšties susidarymą skrandyje. Šiuo vaistu gydomos su rūgštimi susijusios skrandžio ir žarnų ligos; Lioton vartojamas: mazginio venų išsiplėtimo ir jo sukeliamų komplikacijų gydymui, pažeistų venų sienelių uždegimo, pasireiškusio po chirurginių operacijų gydymui, dėl sąnarių ir raumenų traumų, sausgyslių patempimo atsirandančio patinimo ir kraujosruvų mažinimui; Klizma; Detralex vartojamas kojų venų nepakankamumo simptomams (kojų patinimui, skausmams, naktiniams mėšlungiams, sunkumui kojose) ir paūmėjusio hemorojaus simptomams lengvinti; Ocutein forte – regėjimui; Šlepetės; Uvamin retard – vaistas šlapimo takų infekcinėms ligoms gydyti; šlepetės; Calcigran Forte – kaulų formavimuisi; Dietologo konsultacija; Kalis magnis vivavit – padeda palaikyti normalią energijos apykaitą ir raumenų funkciją. Jis padeda palaikyti normalią psichologinę funkciją ir nervų sistemos veiklą; Xarelto veikia blokuodamas kraujo krešėjimo faktorių (Xa faktorių) ir taip sumažindamas polinkį formuotis kraujo krešuliams; Vitaminas D.

Atsakovo atstovas su šiuo reikalavimu nesutiko, argumentavo, kad jo neįtikina nurodyta suma, sumokėta kompensacija yra pakankama. Atstovo manymu, vaistai nuo (duomenys neskelbtini) nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu. Taip pat, atstovo nuomone, tam tikri vaistai, už kurių įsigijimą reikalaujama atlyginti, yra kompensuojamieji vaistai.

Teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais. Pažymėtina, kad kompensuojamų vaistų bei medicinos pagalbos priemonių iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ambulatoriškai gydomiems pacientams gali išrašyti šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai. Tačiau receptuose turi būti nurodomi bendriniai vaistų pavadinimai, o gydytojas bei vaistininkas turėtų paaiškinti pacientui, už kuriuos vaistus reikės primokėti daugiau, o už kuriuos – mažiau. Teismas neturi pagrindo manyti, kad ieškovei vaistininkas ar gydytojas nuslėpė informaciją, jog vaistai, kuriuos ji įsigyja, yra kompensuojamieji, arba kad ieškovė tyčia mokėjo didesnę sumą, nei jai priklausytų. Pažymėtina, kad netgi byloje esančiose PVM sąskaitose faktūrose kai kuriose yra nurodyta, kad teritorinė ligonių kasa kompensuoja 0,00 (b.b. 1 t., b. l. 188-189, 194-197). Iš paminėtų vaistų pirkimo kvitų ar paslaugų suteikimo kvitų matyti ir tai, kad tais atvejais, kai buvo suteiktos nuolaidos, jos pažymėtos mokėjimo dokumentuose (pavyzdžiui, b. l. 197, 202, 205), ir galutinė pirkinio kaina nurodyta jau pritaikius nuolaidą. Dar daugiau – I. Ž. į bylą pateikti Vilniaus apygardos teismui 9 elektroniniai receptai, iš kurių 8 aiškiai nurodyta „nekompensuojama“, o pagal tą receptą, kuriame nurodyta „kompensuojama“ (rozuvastatinas, skirtas cholesterolio kiekiui kraujyje reguliuoti arba nuo kitokių širdies priepuolio, insulto ar panašių sveikatos sutrikimų riziką didinančių veiksnių), atlyginimo nereikalaujama (b. l. 2 t., b. l. 189-193). Esant šioms aplinkybėms, atsakovo atstovo argumentai dėl kompensuojamųjų vaistų atmestini kaip nepagrįsti.

Medicinos dokumentų išrašuose/siuntimuose (b. l. 1 t., b. l. 153-185) nurodoma, jog antro laipsnio (duomenys neskelbtini) ieškovei nustatyti 2023-01-26, kaip ūminė ir pirmą kartą gyvenime nustatyta liga (t.p., b. l. 166), anamnezėje nurodyta, kad ieškovei po dubens kaulų lūžimo sunku sėdėti dėl skausmo, po neilgo sėdėjimo skauda kryžkaulio srityje, tirpsta kojos ir pan. Atsižvelgus į ieškovės po eismo įvykio patirtas traumas, o būtent – anamnezėje dėl šios ligos nurodytus kliniškai ir radiologiškai diagnozuotus kryžkaulio dešinio sparno vertikalų lūžį su poslinkiu ir kitus kaulų lūžius, darytina išvada, kad gydymui skirti vaistai nuo (duomenys neskelbtini) yra susiję priežastiniu ryšiu su įvykiu.

Įvertinus bylos medžiagą darytina išvada, kad atsakovo atstovas nepateikė savo prieštaravimus pagrindžiančių duomenų. Nors ieškovo pareiga pagrįsti, kad turėjo daugiau išlaidų nei išmokėta draudimo suma, vis tik nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl atsakovo atstovas yra įsitikinęs, jog pateiktos gydytojų rekomendacijos, receptai nesusiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykio sukeltomis pasekmėmis. Teismas neturi pagrindo manyti, kad draudiko sumokėta 159 eurų suma yra adekvati palyginus su trauma ir jos gydymo trukme, gydymui būtinomis procedūromis ir gydymo priemonėmis. Pažymėtina, byloje nėra ginčo, kad ieškovė vaistus ar kitas medicinos priemones, paslaugas įsigijo pagal pateiktas gydymo įstaigų rekomendacijas, jas lydinčius sąskaitas faktūras ir gydytojų receptus. Taip pat pažymėtina, jog bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė yra ta, kad kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (CPK) nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 178 straipsnis). Aplinkybė, kad draudikas išmokėjo tam tikrą draudimo sumą, savaime nereiškia, kad draudikas yra teisus. Pagal kasacinio teismo praktiką, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Formuodamas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių taikant CPK 176 ir 185 straipsnius praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys bylose Nr. 3K-3-98/2008, Nr. 3K-3-273-219/2016; kt.). Taigi įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė reiškia ne tik tai, kad ieškovas turi įrodyti ieškinio pagrindą, bet ir tai, kad atsakovas privalo įrodyti nesutikimo su ieškiniu pagrindą, t. y. įrodyti savo atsikirtimus į ieškinį. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos teisinės pasekmės – tokios aplinkybės pripažįstamos neįrodytomis, o šalies reikalavimai ar atsikirtimai netenkinami.

Atsakovo atstovas nesutikdamas su ieškovės reikalavimais nepateikė išsamesnių argumentų ar duomenų, todėl darytina išvada, kad nesutikimo su ieškiniu pagrindo neįrodė. Tuo metu ieškovė pateikė medicininius dokumentus, kuriuose išdėstytas būklės įvertinimas, pateiktos rekomendacijos, aprašytos procedūros sveikatos gerinimui ir liekamųjų traumos padarinių šalinimui, kas sudaro pagrindą reikalavimus laikyti pagrįstais. Iš šių dokumentų matyti, kad I. Ž. buvo nustatyti ne tik daugybiniai kaulų lūžiai, bet ir to padariniai: adaptacijos sutrikimas (b.b. 1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 37-38), kaklo nervų šaknelių sutrikimai, kito krūtinės ląstos ir dubens lūžio padariniai, kitų kojos lūžių padariniai, juosmens ir kryžmens nervų šaknelių sutrikimai, nutukimas dėl kalorijų pertekliaus, (duomenys neskelbtini) ir kt., be to, ne tik lūžo dubens kaulai, bet buvo pažeistas dubens kaulų vientisumas (b.b. 1 t., b. l. 163). Be išlaidų vaistams, 2022-09-30 ieškovė sumokėjo 729,84 Eur už VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės paslaugas (570 Eur už 15 lovadienių, 120 Eur už maitinimą, 30 Eur už rankos, peties masažą, 5 procedūras, 9,84 Eur už fango parafino aplikacijas) (b.b. 1 t., b. l. 201), Fizioterapijos skyriuje besigydančio ligonio procedūrų lapas patvirtina, kad I. Ž. laikotarpiu nuo 2023-04-19 iki 2023-05-23 buvo paskirta 10 kineziterapeuto procedūrų po traumų ir kitų ortopedinių susirgimų (b.b. 2 t., b. l. 195), 2023-08-31 ieškovė sumokėjo 450 Eur už 10 papildomų vizitų pas kineziterapeutą (b.b. 2 t., b. l. 71). Vertinti, kad po tokio sveikatos sutrikdymo kilusios pasekmės yra tik kaulų lūžiai, o visos procedūros ir medicinos priemonės, vaistai, vitaminai yra perteklinės, be specialistų rekomendacijų ieškovės nuožiūra ir rizika pasirinktos, - pagrindo nėra. Išleista iš ligoninės ir po nedarbingumo laikotarpių I. Ž. netapo visiškai sveika (negrąžinta į prieš traumą buvusį lygį), ką patvirtina ne tik minėti medicinos išrašai/siuntimai, bet ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai, kai 2023-02-02 jai nustatytas 55 procentų darbingumo lygis nuo 2023-01-30 iki 2024-01-29 (b.b. 1 t., b. l. 169-175), todėl darytina išvada, kad ieškovės pateiktų įrodymų dėl vaistų, kineziterapeuto procedūrų ir gydymo VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje pakankamumas ir priežastinis ryšys abejonių nekelia, reikalavimai tenkintini. Tačiau manytina, kad paskaičiavimuose dėl vaistų pirkimo išlaidų 435,04 Eur padaryta klaida. Išlaidų suvestinėje (b. b. 1 t., b. l. 187) bendra suma nurodyta 1716,39 Eur. Kaip minėta, vėliau ieškovė iš šios sumos išskyrė reabilitacijos ligoninės išlaidas 729,84 Eur ir dantų vainikų gydymo išlaidas 400 Eur, taip pat atsakovo sumokėtus 159 Eur. Tokiu atveju lieka 427,55 Eur (1716,39 – 729,84 – 400 = 427,55), todėl priteistina ši suma.

Dėl 400 Eur nuskilusių dantų vainikų gydymo išlaidų nukentėjusioji nurodo, kad avarijos pradžioje ji krito visu svoriu veido sritimi ant automobilio kapoto, po to buvo nublokšta po automobiliu. Dantų vainikai nuskilo avarijos metu, o odontologo paslaugos suteiktos tada, kai nukentėjusioji jau galėjo nors kiek atsikelti iš lovos ir judėti.

Byloje nėra duomenų, kad ieškovei po avarijos buvo nustatyti kokie nors dantų pažeidimai, apie tai nenurodoma stacionaro epikrizėse (b.b. 1 t., b. l. 157-162, nekokybiškos kopijos; aiškesnis tekstas e.sveikatos išrašuose, b.b. 2 t., b. l. 153-154). Tačiau teismas neturi pagrindo spręsti, kad dantų vainikų nuskilimas yra nesusijęs priežastiniu ryšiu. Aplinkybę, kad nukentėjusioji po smūgio griuvo į priekį, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino kitas vairuotojas, A. Ž. Be to, akivaizdu, kad po avarijos nukentėjusioji kentė didesnius skausmus nei sukeliamus dantų vainikų nuskėlimo, todėl ji akcentavo kitų kūno vietų skausmus, į ką atitinkamai ir reagavo chirurgai, terapeutai ir kiti gydytojai. Atsižvelgus į sunkią nukentėjusiosios būklę po avarijos, į tai, kad dantys nebuvo išmušti, o tik nuskelti vainikai, dėl ko vizualiai pažeidimų nesimatė, o nukentėjusioji negalėjo objektyviai pati įvertinti visų avarijos padarinių, kad tai būtų tinkamai užfiksuota, šiuo atveju visos įrodinėjimo naštos perkėlimas nukentėjusiajai, reikalavimas rašytinių įrodymų neatitiktų teisingumo ir protingumo principų. Esant šioms aplinkybėms, taip pat įvertinus žalos dydį (400 Eur), darytina išvada, kad reikalaujama suma nėra neproporcinga, todėl šis reikalavimas tenkintinas.

Dėl 700 Eur kuro paslaugų pirkimo išlaidų ieškovė paaiškino, kad ji pati ilgą laiką negalėjo ne tik vairuoti, bet netgi sėdėti, todėl ją vežiojo sūnus arba dukra, po reabilitacijos reikėjo važinėti pas gydytojus ir į kineziterapiją. Jos vaikai gyvena prie (duomenys neskelbtini), o ji pati gyvena prie (duomenys neskelbtini). Jie turėjo ją paimti nuo namų ir vežti iki centro poliklinikos, kuri yra kitame miesto gale. Taip važinėdavo pusantro mėnesio kiekvieną darbo dieną. Keletas kineziterapijos kursų jai buvo paskirti centro poliklinikoje, tačiau skirtinguose filialuose. Kineziterapijos filialai buvo arba prie stoties, Pylimo gatvėje arba Geležinio Vilko gatvėje. Tokių kursų ji turėjo keturis ar penkis kartus po dešimt procedūrų. Šios procedūros truko dvidešimt, o gal ir dvidešimt penkias dienas. Dar teko važiuoti tvarkytis dokumentus dėl neįgalumo nustatymo, taip pat į Abromiškių reabilitaciją. Teko ir daiktus atvežti, o kad padarytų operaciją, jai kiekvieną dieną reikėjo priduoti įvairiausius tyrimus. Visas bendras užimtas laikas buvo apie metus, nes ji iki šiol bijo vaikščioti per pėsčiųjų perėjas. Buvo atvejų, kai važiuodavo ir taksi, tačiau nežinojo, kad reikės kvitų, todėl jų neturi, už taksi neprašo priteisti.

Pateikė transporto išlaidų suvestinę už laikotarpį nuo 2022-05-26 iki 2023-05-30, kurios bendra suma – 762,03 Eur, bei šią sumą pagrindžiančius kvitus (b.b. 1 t., b. l. 181-185).

Konstatuotina, kad kuro išlaidos yra įrodytos. Civilinio atsakovo atstovas teisingai nurodė, kad kuro pirkimo kvitai yra tik tam tikrų mėnesių, skirtingų automobilių, nepateikti maršrutai, kuriais buvo vykta. Pritartina ir argumentams, kad ieškovas turi pagrįsti visus savo reikalavimus. Tačiau visų pirma pažymėtina, kad šioje situacijoje žala ieškovei padaryta nusikaltimu, nors ir dėl neatsargumo. Akivaizdu, kad nei pats sunkiai sužalotas asmuo, nei jo artimieji po tokio įvykio paprastai nesiima iš karto projektuoti galimų ateities variantų, kokių įrodymų gali prireikti, ir nepradeda šių įrodymų kaupti. Ne visus įrodymus įmanoma ir atgaminti, tokiu atveju vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais. Atsižvelgus į ieškovės nurodytas aplinkybes, pateiktus kvitus, kuriuose nurodytos sumos laikytinos orientacinėmis, manytina, jog nors tam tikrais laikotarpiais ieškovei reikėdavo dažniau pasinaudoti kitų asmenų pagalba, ypač pirmaisiais gijimo mėnesiais, kitais – galbūt rečiau, tačiau vertinant reikalaujamą sumą – 700 Eur, t. y. per mėnesį vidutiniškai 58,33 Eur, nėra pagrindo daryti išvadą, kad ji neproporcingai didelė. Atsakovo atstovas net nenurodė, kokią sumą laikytų protinga, nors vien iš pateiktų medicininių dokumentų, ieškovei padarytų dubens kaulų lūžių nekvestionuotina, kad ieškovė tikrai ilgą laiką negalėjo savarankiškai net sėdėti. Todėl teismas vertina, kad atsakovas savo atsikirtimų nepagrindė, o ieškovės reikalavimas įrodytas paaiškinimais bei dokumentais.

Pažymėtina ir tai, kad apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, argumentuodamas dėl turtinės žalos pasisakė, kad nagrinėjamu atveju nėra galimybės nustatyti visos priteistinos turtinės žalos dydžio ne dėl apskritai nepateiktų duomenų, o dėl trūkstamų duomenų, susijusių su negautų pajamų apskaičiavimu. Todėl teismas neturi pagrindo sutikti su atsakovo atstovo argumentais, kad ieškovė nepateikė jokių naujų įrodymų ir dėl to ieškinys turi būti atmestas. Kritiškai vertintini atstovo argumentai, kad Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimas apie tai, jog už reabilitacijos paslaugas VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje ieškovei negali būti atlyginta (b. l. 129-132), neva įrodo, kad ieškovės reikalavimas nepagrįstas. Pirma pažymėtina, jei išlaidos būtų atlygintos, tai ieškovė iš viso neturėtų pagrindo jų atlyginimo reikalauti iš draudiko. Ir antra, šiame rašte nurodoma, kad paslauga minėtoje ligoninėje yra ambulatorinė, todėl neapmokamas ieškovės gyvenimas, maitinimasis bei pasirinktos papildomos paslaugos reabilitacijos ligoninėje. Atsižvelgus į tai, kad ieškovė gyvena (duomenys neskelbtini), į jos sveikatos būklę, darytina išvada, kad ieškovės pasirinkimas gyventi VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninėje yra logiškas ir racionalus. Atitinkamai pažymėtina ir dėl kineziterapijos mokamų paslaugų. Atsakovo atstovas nenurodė jokių argumentų, kad ieškovės sveikatos atstatymui neturėtų jokios reikšmės, ar gydytojų šios rekomendacijos įgyvendintos kaip įmanoma greičiau, ar po trijų mėnesių arba pusės metų, ar dar vėliau (jei būtų laukusi eilėje dėl papildomų nemokamų paslaugų). Teismo įsitikinimu, visuomet svarbu esant galimybei nedelsiant imtis visų įmanomų priemonių. Juolab, I. Ž. prašo priteisti atlyginimą tik už vieną papildomą kineziterapijos procedūrą. Laikyti tokį reikalavimą piktnaudžiavimu, siekiu pasipelnyti pagrindo nėra.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 73 straipsnio 1 dalis nustato, kad priklausančius mokėti mokesčius mokesčių mokėtojas deklaruoja savarankiškai, išskyrus tiesiogiai atitinkamų mokesčių įstatymuose nurodytus atvejus. Preziumuojama, kad mokesčio deklaracijoje nurodyti duomenys yra teisingi.

Reikalavimus dėl negautų pajamų ir netekto darbingumo dydžio ieškovė I. Ž. grindžia Pajamų mokesčio deklaracija už 2021 metus (b. l. 176-177). Ši deklaracija yra priimta Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI), joje nurodyti duomenys nepaneigti, taigi, preziumuojama, kad joje nurodyti duomenys teisingi. Kaip ir nurodyta ieškovės patikslintame pareiškime, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sveikatos sužalojimo atveju asmens negautas pajamas paprastai sudaro sumažėjęs darbo užmokestis ar kitokios pajamos, kurias prarado asmuo, dėl sveikatos sužalojimo praradęs dalį ar visą darbingumą, o negautų pajamų dydis paprastai yra apskaičiuojamas kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-1075/2023, Vilniaus apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1197-1012/2023). Ieškovė užsiima individualia veikla, tam tikrais atvejais veikia pagal verslo liudijimą, iki eismo įvykio ji nebuvo samdoma darbuotoja, todėl pagrįsti savo gautų pajamų dydį (o kartu ir negautų pajamų dydį) ji gali pajamų mokesčio deklaravimo duomenimis, kas šioje byloje ir padaryta. Atsakovo atstovas, teismo nuomone, visiškai nepagrįstai nurodė, kad, apskaičiuodama negautas pajamas, ieškovė turėjo minusuoti visas kitas pajamas, gautas 2022 metais. Ieškovė pateikė išsamius paskaičiavimus, kurie nepalieka abejonės, kad ji prašo ne antrą kartą jai priteisti kokias nors gautas pajamas, o reikalauja negautų pajamų atlyginimo tik už visiško nedarbingumo laikotarpius, už kuriuos ji neuždirbo pajamų ir negavo jų kita forma (pašalpų ar pan.), o būtent: 1) nuo 2022-05-18 iki 2022-10-07, t. y. betarpiškai po eismo įvykio ir 2) nuo 2023-03-29 iki 2023-05-09, t. y. dėl adaptacijos sutrikimo (b.b. 1 t., b. l. 168; 2 t., b. l. 37-38). Byloje pateikti medicinos dokumentų išrašai/siuntimai už laikotarpį nuo 2022-05-25 iki 2023-11-24 patvirtina, kad I. Ž. visą šį laiką diagnozuoti kito krūtinės ląstos ir dubens lūžio padariniai, kitų kojos lūžių padariniai ir kt. Ieškovė tiek šioje byloje, tiek baudžiamajame procese išsamiai pagrindė savo savijautą, kad ji iki šiol jaučia baimę, ilgą laiką bijojo eiti per perėjas, išgyveno dėl to, kad, pasak gydytojų, dubens kaulą sukabinantis metalas bet kada gali pažeisti kitus organus, kad sužalojimo padarinius ji jaus visą likusį gyvenimą. Įvertinus I. Ž. padarytų sužalojimų mastą, nėra pagrindo manyti, kad asmuo po tokių fizinių išgyvenimų dar kaip nors papildomai turi įrodyti, kad jautė ir psichologinių išgyvenimų, ir kvestionuoti nedarbingumą dėl adaptacijos sutrikimų. Taigi, atsakovės visiško nedarbingumo laikotarpiai yra susiję priežastiniu ryšiu su eismo įvykiu.

Kaip nurodė apygardos teismas 2024-03-04 nutartyje, byloje reikalinga aiškintis ir gauti papildomus duomenis, kuriais remiantis galima būtų nustatyti iš kokios veiklos 2021 m. nukentėjusioji gavo pajamas, ar ši veikla buvo tęsiama ir 2022 m. iki įvykio, po įvykio, ar 2022 m. I. Ž. gaunamos pajamos buvo iš naujų veiklų. Pateiktos Pajamų mokesčio deklaracijos už 2021 ir 2022 metus patvirtina, kad I. Ž. deklaravo už 2021 metus pajamas pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą (pajamų rūšies kodas 90) 27 055 Eur, analogiškos rūšies pajamos už 2022 metus sudarė 10 618,89 Eur; už 2021 metus deklaravo ir gamybos, prekybos, paslaugų teikimo, sporto, atlikėjo ar kitos individualios veiklos pajamas (pajamų rūšies kodas 93) 13 292,93 Eur ir 5 103 Eur, analogiškos rūšies pajamos už 2022 metus sudarė 12 809,91 Eur; už 2021 metus deklaravo pagal paslaugų sutartį už ne individualios veiklos paslaugas gautas apmokestinamąsias pajamas (pajamų rūšies kodas 77) 1 600 Eur (b. l. 59-60). Mokesčius ji yra sumokėjusi ( b. l. 61-65, 77; b.b. 2 t., b. l. 68-70), Taigi deklaracijų duomenys patvirtina, kad tiek 2021, tiek 2022 metais I. Ž. gavo pajamas iš individualios veiklos ir pagal verslo liudijimą už gyvenamosios paskirties patalpų nuomą, todėl darytina išvada, kad deklaracijos patikimai pagrindžia, iš kokios nukentėjusiosios veiklos šios pajamos buvo gautos ir kokios buvo patirtos išlaidos dėl vykdomų veiklų.

Minėta Pajamų mokesčio deklaracija už 2021 metus patvirtina, kad I. Ž. 2021 m. gavo 47 050,93 Eur pajamų ir sumokėjo 3 390,11 Eur mokesčių (1729,14 Eur – VSD, 808,94 Eur – PSD, 852,03 Eur – GPM). Taigi, grynosios pajamos už 2021 m. sudarė 47 050,93 – 3390,11 = 43 660,82 Eur per mėnesį. Iš šios sumos ieškovė atskaitė preziumuojamus 30 proc. patirtų sąnaudų ir patikslino gautų pajamų sumą – 30 562,57 Eur. Nuo šios sumos paskaičiavo vidutinį mėnesio atlyginimą – 2 546, 88 Eur ir vidutinį vienos dienos darbo užmokestį – 121,28 Eur. Teismas jau pasisakė dėl ieškovės visiško nedarbingumo laikotarpių priežastinio ryšio, todėl ieškinio reikalavimai dėl 12 128 Eur negautų pajamų priteisimo už laikotarpį nuo 2022-05-18 iki 2022-10-07 (121,28 x 100 darbo dienų) ir 3 395,84 Eur priteisimo už laikotarpį nuo 2023-03-29 iki 2023-05-09 (121,28 x 28 darbo dienos), iš viso 15 523,84 Eur, tenkintini visiškai.

Ieškovei nuo 2023-01-30 iki 2024-01-29 buvo nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, t. y. ji neteko 45 procentų darbingumo. Pažymėtina, kad apskaičiuodama negautas pajamas dėl netekto darbingumo, ieškovė atsižvelgė į visiško nedarbingumo laikotarpius ir už juos netekto darbingumo atlyginimo nereikalauja, taip pat išskaičiavo iš valstybės gautą paramą, atsakovo sumokėtus 2 190 Eur, todėl ir dėl šio reikalavimo teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovė siekia pasipelnyti. Atitinkamai, pagal patikslintus reikalavimus, kadangi I. Ž. vidutinis darbo užmokestis per darbo dieną sudarė 121,28 Eur, 45 procentų dalis netekto darbingumo sudaro 54,58 Eur per darbo dieną arba vidutinė vieno mėnesio netekto 45 procentų dalis sudaro 1 146,10 Eur. Laikotarpiu nuo 2023 m. sausio 30 d. iki 2023 m. kovo 28 d. dėl netekto 45 procentų darbingumo negautos pajamos sudaro: 41 darbo diena (2 d. d. sausio mėn., 19 d. d. vasario mėn., 20 d. d. kovo mėn.) x 54,58 Eur (45 procentų netekto darbingumo vienos darbo dienos vidutinės darbo pajamos) = 2 237,78 Eur. Laikotarpiu nuo 2023-05-10 iki 2024-01-29 netekto 45 procentų darbingumo negautos pajamos sudaro: 7 mėnesiai ir 36 darbo dienos (16 d. d. gegužės mėn., 20 d. d. sausio mėn. 2024 m.), t. y. (1 146,10 Eur x 7 mėn.) + (54,58 Eur x 36 d. d.) = 8 022,70 + 1 964,88 = 9 987,58 Eur. Iš viso dėl 45 procentų netekto darbingumo nukentėjusioji negavo 2 237,78 + 9 987,58 = 12 225,36 Eur pajamų. Pateikta Sodros informacija apie asmeniui išmokėtas išmokas patvirtina, kad I. Ž. iš viso 2023-2024 metais išmokėtos netekto darbingumo pašalpos suma sudaro 3021,62 Eur (b. l. 146-148). Atėmus šią pašalpos sumą ir atsakovo sumokėtą 2190 Eur sumą iš dėl netekto darbingumo negautų 12 225,36 Eur sumos, darytina išvada, kad dėl netekto darbingumo ieškovės negautos pajamos sudaro 7 013,74 Eur. Todėl iš viso ieškovei negautų pajamų dėl visiško nedarbingumo laikotarpių ir 45 procentų netekto darbingumo priteitina iš atsakovo 22 537,58 Eur.

Taip pat ieškovė viso proceso metu teigė, kad jei ne eismo įvykis, ji po kelių dienų, t. y. nuo 2022-05-22, būtų teikusi trumpalaikės nuomos paslaugas butui (duomenys neskelbtini). Ji planavo 2022-05-20 nuvažiuoti sudėti paskutinius akcentus, nufotografuoti ir patalpinti skelbimus booking platformoje, o nuo 2022-05-22 galėjo nuomoti. Tačiau dėl avarijos ji atsidūrė ligoninėje. Tuo metu niekas negalėjo sutvarkyti tų reikalų, nes artimiesiems rūpėjo tik tai, ar ji išgyvens. Paskaičiavimuose ieškovė nurodė, kad 2022-07-10 – 2022-08-10 iš trumpalaikės nuomos pajamos sudarė 2195,04 Eur/30 dienų = 73,16 Eur per dieną; 2022-08-11 – 2022-09-11 pajamos sudarė 2426,78 Eur/30 dienų = 80,89 Eur per dieną. Negautos pajamos sudaro: (73,16 + 80,89)/2 = 77,03 Eur per dieną x 40 dienų = 3081 Eur (b.b. 1 t., b. l. 180). Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė šį reikalavimą. Nurodė, kad šiam butui buvo atliktas kapitalinis remontas, iš jo gauna net didesnes pajamas nei už butą (duomenys neskelbtini). Ieškovės planus patvirtina sutartis su telekomunikacijų bendrove dėl interneto paslaugų užsakymo butui (duomenys neskelbtini); iš šios sutarties (užsakymo) matyti, kad paslauga buvo aktyvuota 2022-05-06, t. y. prieš eismo įvykį ir prieš I. Ž. nurodomą planuotą šio buto pateikimą trumpalaikės nuomos paslaugoms teikti (b. l. 144-146), taipogi banko sąskaitos išrašas, sąskaitos faktūros, kurių duomenimis, paminėtas butas iš tiesų teikiamas trumpalaikei nuomai ir ieškovė iš nuomos 2022 metais gavo pajamas (b. l. 133-143). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad ir šis ieškovės reikalavimas yra įrodytas. Kaip jau teismas minėjo, dėl eismo įvykio, kuris, akivaizdu, yra netikėtas, sukeltų pasekmių sveikatai paprastai asmuo ir jo artimieji tikrai atideda kuriam laikui savo planus. Šiuo metu neįmanoma nustatyti, kas būtų, jeigu įvykio nebūtų, tačiau dėl to bloginti ieškovės padėtį pagrindo nėra, nes I. Ž. nekalta dėl eismo įvykio. Ji pateikė reikalavimą pagrindžiančius įrodymus apie buto įrengimą, interneto svetainės ištraukas (b. l. 94-95), apie iš buto nuomos gaunamas nuolatines pajamas, todėl darytina išvada, kad įrodyta, jog pajamas būtų gavusi realiai, ir iš atsakovo priteistina 3081 Eur negautų pajamų iš buto (duomenys neskelbtini) nuomos už laikotarpį nuo 2022-05-22 iki 2022-07-10.

Apibendrinant, I. Ž. iš atsakovo priteistina: 427,55 Eur vaistų pirkimo išlaidų, 700 Eur kuro išlaidų, 450 Eur kineziterapijos paslaugų išlaidų, 400 Eur nuskilusių dantų vainikų gydymo išlaidų, 729,84 Eur VšĮ Abromiškių reabilitacijos ligoninės gydymo išlaidų, 22 537,58 Eur negautų pajamų dėl visiško nedarbingumo laikotarpių ir 45 procentų netekto darbingumo, 3081 Eur negautų pajamų dėl laikinos buto nuomos prastovos, iš viso 28 325,97 Eur turtinės žalos atlyginimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Teismas patikslino ieškovės prašomos sumos už vaistus dydį, tačiau tai nelaikytina ieškinio tenkinimu iš dalies, nes, kaip minėta, padaryta skaičiavimo klaida. Ieškinys tenkinamas visiškai, todėl spręstina dėl ieškovei atlygintinų išlaidų dydžio.

Byloje pateiktas ieškovės atstovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Pridėjo sąskaitas už teisines paslaugas ir apmokėjimą patvirtinančius mokėjimo nurodymus, iš kurių matyti, kad už atstovavimą civilinėje byloje ieškovės patirtų išlaidų suma yra 840 Eur (b. l. 89-93).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo nurodoma, kad už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Lietuvos statistikos departamento skelbiamas 2024 metų II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) yra 2196,4 Eur. Atsižvelgus į prašomos priteisti sumos dydį, į tai, kad bendra posėdžių trukmė sudaro 4,5 valandos, nors byla išskirta iš baudžiamosios bylos, t. y. joje nebuvo sprendžiami teisiškai nauji klausimai, vis tik ieškovė turėjo tikslinti reikalavimus, buvo renkami papildomi įrodymai, atsakovo atstovas viso proceso metu teigė, kad įrodymų nepakanka, darytina išvada, kad prašomos priteisti advokatės išlaidos yra pagrįstos, todėl priteistinos iš atsakovo (CPK 79, 88, 93 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 176-178, 180, 182, 185 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės I. Ž. ieškinį tenkinti.

Priteisti I. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) iš draudimo kompanijos Balcia Insurance SE Lietuvos filialo, j. a. k. 304498010, 28 325,97 Eur (dvidešimt aštuonis tūkstančius tris šimtus dvidešimt penkis eurus 97 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 840 Eur (aštuonis šimtus keturiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.