Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

civilinio atsakovo draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“, Lietuvos filialo įgaliotam atstovui advokatui Martynui Stankevičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojantis gyvenamąją vietą ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 3 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. M. vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent:

jis 2022 m. gegužės 18 d. apie 19.30 val. Vilniuje vairuojamu automobiliu „VW Sharan“, valstybini Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės vienintele tos krypties eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) gatvės pusės link (duomenys neskelbtini) gatvės, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 127 punkto reikalavimus, numatančius, kad pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, taip pat sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, taip pat 128 punkto reikalavimus, numatančius, kad jeigu atsirado kliūtis, ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, tai yra, pasirinkdamas vairuojamo automobilio važiavimo greitį, jis neatsižvelgė į eismo intensyvumą, dėl ko jo kelyje atsiradus kliūčiai – prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, esančią ties (duomenys neskelbtini) gatvės pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), sustojus automobiliui „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamam A. Ž., jis laiku nesustojo ir vairuojamu automobiliu atsitrenkė į automobilį „Opel Zafira“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nuo smūgio užvažiavo ant pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios I. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) m. Šio eismo įvykio metu dėl patirtų sužalojimų I. Ž. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat sugadintos transporto priemonės.

Šiais savo veiksmais E. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pirmiau nurodyti kaltinamojo teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios I. Ž. parodymai, ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. Ž. parodymai, specialisto išvada, apžiūros protokolai ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Taigi šiuo atveju buvo nustatyti visi BK 281 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, todėl minėta E. M. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 3 dalyje.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Bylos duomenimis, V. M., kuri prašė perduoti E. M. jos atsakomybei pagal laidavimą, yra jam labai artimas žmogus – sutuoktinė, neteista, administracine tvarka bausta už smulkius KET pažeidimus, paskirtos baudos sumokėtos, yra kaltinamajam autoritetas, jie kartu gyvena santuokoje jau 32 metus. Teismo vertinimu, V. M. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, tai, kad juos su kaltinamuoju sieja tarpusavio supratimas ir pasitikėjimas bei ilgalaikis ryšys, sudaro teismui pagrindą spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, t. y. yra verta teismo pasitikėjimo.

Taigi, atsižvelgiant į nurodytus argumentus, kad nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam E. M. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikaltimų, teismas sprendžia, kad kaltinamasis E. M. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą su užstatu, nustatant 1 metų laidavimo terminą, paskiriant 1 000 Eur užstatą, o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 str. 1-4 d., BPK 303 str. 4 d.).

Dėl civilinio ieškinio ir kitų klausimų

Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

CK 6.250 straipsnyje nustatyta, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 152 230,57 Eur turtinės žalos ir 150 00 Eur neturtinės žalos (iš viso 302 230,57 Eur) atlyginimo iš civilinio atsakovo „Balcia Insurance SE“, Lietuvos filialo (1 t., b. l. 151-156 su priedais iki b. l. 210).

Taip pat civiliniame ieškinyje pažymėta, kad patirti sužalojimai pagal savo pobūdį ir pasekmes nukentėjusiajai sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, tai lėmė ilgalaikį bei sunkų jos gydymą stacionare. Nukentėjusioji sužalota negrįžtamai, dėl patirtų traumų jau dabar patiria daug sunkumų (galimybės dirbti tam tikrą darbą, apsirūpinimas buityje ir pan.). Ji patyrė ne tik didelį fizinį skausmą, ilgą gydymą, bet ir daug dvasinių sukrėtimų bei išgyvenimų. Taigi I. Ž. sveikatai padaryta žala turi būti tinkamai atlyginama kompensuojant jos išgyvenimus neturtine žala, laikytina, kad 150 000 Eur suma kompensuotų nukentėjusiosios patirtus fizinius kūno sužalojimus, emocinį šoką, dvasinius išgyvenimus bei sumažintų tiek fizinį, tiek psichologinį skausmą, kuris bus dar juntamas ilgą laiką.

Draudimo bendrovės „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialo pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodoma, kad „Balcia Insurance SE“ Lietuvos filialas 2022 m. lapkričio 28 d. sumokėjo nukentėjusiajai 9 572,83 Eur draudimo išmoką. Buvo atlyginta – 159 Eur gydymo išlaidos, 653,83 Eur už du telefono dėklus, kuprinę, kostiumėlį, apatinį trikotažą, 8 760 Eur – neturtinei žalai atlyginti. 2023 m. balandžio 12 d. buvo sumokėta papildoma išmoka neturtinei žalai atlyginti – 2 190 Eur. Bendra draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 10 950 Eur. Bendrovės nuomone, papildoma neturtinės žalos atlyginimo suma 150 000 Eur dydžio yra nepagrįsta, jau išmokėta išmoka neturtinei žalai atlyginti apskaičiuota remiantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis (4.3 p.), o vadovaujantis nukentėjusiosios pateiktais dokumentais dėl netekto darbingumo, buvo sumokėta papildoma išmoka. Sumokėta draudimo išmoka atitinka teismų praktiką. Nagrinėjamu atveju jokių sunkinančių aplinkybių civilinio atsakovo (ir kaltinamojo) veikoje nenustatyta, nukentėjusiajai nedarbingumas buvo nustatytas laikinai (tam tikru laikotarpiu), todėl jau negali būti taikomi maksimalūs dydžiai, taikomi nukentėjusiesiems, kuriems sveikata dėl sužalojimų sunkumo niekada nepagerės. Nustatytas nedarbingumo lygis nukentėjusiajai iki 2024 m. sausio 29 d. gali didėti į gerąją pusę, jai nenustatyti specialūs poreikiai. Taigi šiuo atveju draudikas sumokėjo teisės aktų nustatytą maksimalią draudimo išmoką, kuri atitinka CK 1.5 straipsnyje numatytus principus. Dėl papildomų išlaidų vaistams, tai ieškovės pateikti kvitai negali būti vertinami kaip pakankami pripažinti tokių išlaidų pagrįstumą. Nepateikti gydytojų receptai, rekomendacijos vartoti vienus ar kitus vaistus, įsigyti priemones sveikatos būklei pagerinti. Ieškovės pateikti kvitai, kuriuose sunku įskaityti ir suprasti įsigytą daiktą ir jo įsigijimo tikslą, nepatirtina patirtos žalos, t. y. priežastinio ryšio su įvykiu. Taip pat ieškovė nepateikė jokio įrodymo, pagrindžiančio taksi paslaugų teikimą, o kvitai už benzino ir dyzelio įsigijimą niekaip nepatvirtina šių išlaidų priežastinio ryšio su įvykiu ir jo pasekmėmis, t. y. ieškinys šioje dalyje neįrodytas. Dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas, vadovaujantis teismų praktika, ieškovė net nebando įrodyti savo reikalavimo pagrįstumo, o nurodo vien tik niekuo nepagrįstus skaičius. Iš pateiktų įrodymų neįmanoma objektyviai nustatyti ir spręsti, kad ieškovė realiai galėjo tikėtis gauti pajamų ir kokios tos konkrečiai pajamos galėjo būti. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų sumažinta žala arba jos išvengta. Nebuvo įvertintos gautos išmokos iš Sodros bei kiti sumokėti mokesčiai. Ieškovės pateiktos deklaracijos, lentelės, neįrodo negautų pajamų dydžio, yra prieštaringos, neinformatyvios ir negali būti vertinamos kaip objektyvūs įrodymai, patvirtinantys negautas pajamas, t. y. reikalavimas yra neįrodytas (2 t., b. l. 14-31).

Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiosios atstovas papildomai pateikė duomenis, pagrindžiančius civilinį ieškinį – apie sumokėtus mokesčius, t. y. išrašus iš I. Ž. SEB banko sąskaitos, kad mokėta Sodrai, privalomojo sveikatos draudimo ir valstybinio socialinio draudimo mokesčiai už 2021 m., 2022 m. ir 2023 m. sausio bei vasario mėnesį, taip pat kiti mokesčiai, t. y. Valstybinei mokesčių inspekcijai – gyventojų pajamų mokestis bei mokestis už verslo liudijimą nuo 2021 m. iki 2023 m. rugsėjo 11 d., taip pat sąskaitą faktūrą už gydymo išlaidas, kurios buvo patirtos dėl kineziterapijos.

Įvertinęs nukentėjusiosios civiliniame ieškinyje išdėstytus prašymus ir argumentus, pridėtus dokumentus, teisiamojo posėdžio metu duotus paaiškinimus, įvertinus civilinio atsakovo pateiktus duomenis ir informaciją, teismas sprendžia, kad nukentėjusiajai draudimo bendrovės jau atlyginta tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimo suma yra proporcinga, pagrįsta ir pakankama, o papildomų išlaidų nukentėjusioji neįrodė, todėl jos reikalavimas priteisti iš civilinio ieškovo papildomai 302 230,57 Eur turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, yra nepagrįstas.

Neginčytina, kad dėl nagrinėjamo įvykio, kurio metu nukentėjusiajai sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė stiprius tiek fizinius, tiek dvasinius išgyvenimus ir praradimus, taip pat tam tikras išlaidas. Tačiau, pasisakydamas dėl negautų pajamų, teismas pažymi, kad tai, ar patirtus nuostolius galima laikyti negautomis pajamomis, sprendžiama pagal tai: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai buvo tikėtasi jas gauti; 3) ar jos negautos dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų. Vadinasi, negautos pajamos yra netiesioginiai nuostoliai, t. y. nukentėjusiojo numatyta ir realiai tikėtina gauti pinigų suma, kurią jis būtų realiai gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Taip pat negautos pajamos turi būti pagrįstos realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-303/2017, 10.3 punktas).

Nukentėjusiosios pateiktose deklaracijose nurodytos 2021, 2022 metų gautos pajamų sumos nėra grynosios pajamos, t. y. nurodytos neatėmus nustatyto dydžio sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant šią veiklą, patirtų išlaidų. Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu net ir pateikus dokumentus, kiek buvo sumokėta ir kokių mokesčių aptariamu laikotarpiu, tai vis tiek nepagrindžia, kokia būtent ir kodėl civiliniame ieškinyje prašoma negautų pajamų suma (pažymėtina, jog pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2022 m. liepos 8 d. raštą dėl žalos atlyginimo I. Ž. dėl 2022 m. gegužės 18 d. eismo įvykio metu patirtų traumų ligos išmoka nebuvo mokama, nes ji nebuvo draudžiama ligos socialiniu draudimu (1 t., b. l. 53)). Kaip teisingai pažymėjo civilinio atsakovo atstovas, nurodomi skaičiai – iš viso 149 813,93 Eur pajamų, nepagrįsti dokumentais. Pagal 2021 m. pajamų mokesčio deklaraciją, kaip minėta, bendra 47 050,93 Eur pajamų, susijusių su nukentėjusiosios darbine veikla, suma nurodoma neatskaičius mokesčių, teismui palikus tai padaryti pačiam. Kitos sumos – dėl planuotų pajamų iš grožio paslaugų – permanentinio makiažo procedūrų, trumpalaikės ir ilgalaikės nuomos, papildomai negautų pajamų iš pagrindinės veiklos už 2023 m. kovo 29 d. iki 2023 m. gegužės 9 d. laikotarpį, apskritai jokiais objektyviais duomenimis negrindžiamos, tik pateikiant pačios nukentėjusiosios surašytą lentelę ir preliminarius skaičiavimus (1 t., b. l. 180). Sutiktina, kad iš pateiktų duomenų neįmanoma objektyviai nustatyti ir spręsti, kad nukentėjusioji realiai galėjo tikėtis gauti pajamų ir kokios tos konkrečiai pajamos galėjo būti. Be to, pati nukentėjusioji teisme nurodė, kad nežinojo, kaip apskaičiuoti savo patirtus nuostolius, viena iš deklaracijų yra sugadinta (klaidinga), be to, negali įrodyti kai kurių savo patirtų nuostolių.

Pažymėtina tai, kad dėl nusikalstamos veikos atsiradusi žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti civilinis ieškovas. Taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, būtent BPK 7 straipsnyje įtvirtintą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, darytina išvada, jog nustatant ieškinio dydį esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo (civilinio ieškovo) pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodyti žalos dydį turi jos priteisimo reikalaujantis ieškovas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnis).

Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalies prasmę, nuostolių dydį teismas nustato tik tada, jeigu šalis negali pati tiksliai jų įrodyti. Nagrinėjamu atveju tokios išvados daryti nėra pagrindo – nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž. turi turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus, pagrindžiančius visas gautas pajamas, sumokėtų ir/ar išskaičiuotų pajamų mokesčio, sveikatos draudimo įmokų, socialinio draudimo įmokų ir, vykdant individualią veiklą, patirtų išlaidų dydį, kurių pagrindu ji galėtų ir turėtų apskaičiuoti savo aktualaus laikotarpio grynąsias pajamas. Pastebėtina tai, kad civilinį ieškinį parengė advokatas, kuris, beje, I. Ž. ir atstovavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Dėl to spręstina, jog nukentėjusioji ir civilinė ieškovė I. Ž. šiuo atveju neįrodė tikslaus negautų pajamų dydžio, nors galėjo tai padaryti, todėl nurodytas ieškinio reikalavimas atmestinas.

Tas pats pasakytina ir dėl kitos dalies išlaidų – 1 716,63 Eur vaistams ir 700 Eur transporto paslaugoms. Pateikti kasos kvitai dėl kuro įsigijimo savaime nepagrindžia nukentėjusiosios patirtų išlaidų dėl vykimo į gydymo įstaigas, ką lėmė nagrinėjamas įvykis. Nei transporto priemonių, kurioms buvo perkamas (pilamas) kuras, nei konkrečių apsilankymo pas gydytojus dokumentų nurodytomis kvitų datomis, nėra pateikta. Matyti, kad kuro įsigijimo datos įvairios (tiek 2022 m., tiek 2023 m.), kuras taip pat buvo pilamas tiek benzinas, tiek dyzelinas. Nukentėjusioji teisme tik nurodė, kad buvo vežama tiek savo automobiliu (vairavo sūnus), tiek dukters pagal poreikį ir kas kada galėjo. Atitinkamai kvitai vaistams įsigyti taip pat savaime nepagrindžia, kad tokios išlaidos buvo patirtos būtent dėl įvykio, gydytojų receptai ar rekomendacijos šiems konkretiems vaistams įsigyti ir pan. nebuvo pateikti. Taigi šioje dalyje civilinis ieškinys taip pat nepagrįstas.

Pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, teismas pažymi, kad nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į minėto CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įvardytus tokio pobūdžio žalos apskaičiavimo kriterijus – į neturtinės žalos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje bylose, kur pažeidus KET padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (BK 281 straipsnio 3 dalis), priteisiamos labai įvairios sumos neturtinės žalos atlyginimui: pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 5 792 Eur iki 35 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, 2K-25-489/2017, 2K-155-511/2017, 2K-94-696/2017, 2K-252-697/2020, 2K-9-976/2022). Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjusiajai I. Ž. dėl E. M. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 3 dalyje, buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, ji patyrė odos nubrozdinimus dešinėje šlaunyje, kairės pusės IV šonkaulio lūžį, stuburo juosmeninio 4 ir 5 dešinės pusės skersinių ataugų lūžius, kryžkaulio dešinės pusės šoninės masės lūžį, abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžį. Tam tikras sužalojimų pasekmes jaučia ir iki šiol, lankosi pas gydytojus, be to, sutrikdyta buvo ir jos psichinė sveikata. Dėl to nukentėjusioji junta tam tikrus apribojimus lig šiol ir kasdienėje veikloje, ribojama ir jos darbinė veikla. Kita vertus, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė neatsargiais veiksmais, dėl ko neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai turi būti atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Taip pat kaltinamasis veikos padarymo metu buvo blaivus, nebuvo kitų sunkinančių aplinkybių. Taip pat pastebėtina, jog nukentėjusiajai 55 proc. darbingumo lygis nustatytas ne visam likusiam gyvenimui, o tik iki 2024 m. sausio 29 d., jis gali kisti, nenustatyti specialūs poreikiai ir pan. Taigi, teismo nuomone, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, į aptartą teismų praktiką, spręstina, jog nukentėjusiajai civilinio atsakovo jau išmokėta bendra draudimo išmoka neturtinei žalai atlyginti – 10 950 Eur, yra pagrįsta, protinga, teisinga ir pakankama nukentėjusiosios patirtiems neturtinio pobūdžio praradimams ir išgyvenimams kompensuoti. Todėl civilinis ieškinys dalyje dėl papildomo 150 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo taip pat atmestinas.

Nukentėjusiosios atstovas teisme pateikė ir prašymą priteisti iš kaltinamojo nukentėjusiosios patirtas išlaidas už suteiktą teisinę pagalbą – 3 367 Eur už konsultavimą, pasiruošimą, dokumentų surašymą, atstovavimą teisme (2 t., b. l. 43-50), taip pat papildomą prašymą priteisti 605 Eur advokato paslaugoms apmokėti (papildomų dokumentų rinkimas, pasirengimas teismo posėdžiui, atstovavimas teismo posėdyje). Iš viso prašoma 3 972 Eur.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismo nuomone, atsižvelgus į E. M. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir sunkumą, faktinį ir teisinį bylos sudėtingumą ir apimtį, teisinės pagalbos teikimo trukmę, darytina išvada, kad nukentėjusiosios I. Ž. už teisinę pagalbą sumokėtas atlygis advokatui atitinka proporcingumo kriterijus. Atsižvelgęs į išvardytas aplinkybes, kaltinamojo ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, teisinės pagalbos būtinumo pagrindą ir apimtį procese, rekomenduojamas advokatų paslaugų atlyginimo sumas, teismas sprendžia, kad I. Ž. prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra pagrįstos, dėl ko iš E. M. nukentėjusiosios naudai priteistina 3 972 Eur dydžio proceso išlaidų, turėtų atstovo paslaugoms apmokėti (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4 dalimi, 307 straipsnio 5 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. M., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jį laiduotojos V. M. atsakomybei pagal laidavimą, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą paskiriant 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) dydžio užstatą, jį įmokant į teismo depozitinę sąskaitą per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Baudžiamąją bylą E. M. atžvilgiu nutraukti.

Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės I. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalimi, 106 straipsnio 2 dalimi, priteisti I. Ž. naudai iš E. M. 3 972 Eur (trijų tūkstančių devynių šimtų septyniasdešimt dviejų eurų) dydžio turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Išaiškinti E. M. ir V. M., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas; jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo; šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.