Vilniaus apygardos teismo nutartis

6. Ieškovė buvo visiškai nedarbinga nuo 2022-05-18 iki 2022-10-07 (100 d. d.), todėl jos negautos pajamos už šį laikotarpį sudaro 121,28 x 100 dienų = 12 128 Eur, ši negautų pinigų suma turėtų būti priteistina nukentėjusiajai.

7. Taip pat ieškovė buvo visiškai nedarbinga nuo 2023-03-29 iki 2023-05-09 (28 d. d.), todėl jos negautos pajamos už šį laikotarpį sudaro 121,28 x 28 dienos = 3 395,84 Eur, ši suma taip pat turėtų būti priteistina.

8. Ieškovė laikotarpiu nuo 2023-01-30 iki 2024-01-29 buvo netekusi 45 procentų turėto darbingumo, t. y. už netekto darbingumo laikotarpį ieškovė taip pat dėl patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo negaus pajamų, kurios priteistinos teismo. Dėl netekto darbingumo negautos pajamos apskaičiuotinos už du laikotarpius, t. y. nuo 2023-01-30 (netekto darbingumo pradžia) iki 2023-03-28 (visiško nedarbingumo pradžia nuo 2023 m. kovo 29 d.); nuo 2023-05-10 (visiško nedarbingumo pabaiga 2023 m. gegužės 9 d.) iki 2024-01-29 (netekto darbingumo nustatyto laikotarpio pabaiga). Nukentėjusiosios vidutinis darbo užmokestis per darbo dieną sudarė 121,28 Eur, todėl 45 procentų dalis netekto darbingumo sudaro 54,58 Eur per darbo dieną; arba vidutinis vieno mėnesio netekto 45 procentų dalis sudaro 1 146,10 Eur.

9. Laikotarpiu nuo 2023-01-30 iki 2023-03-28 dėl netekto 45 procentų darbingumo negautos pajamos sudaro: 41 d. d. x 54,58 Eur (45 procentų netekto darbingumo vienos darbo dienos vidutinės darbo pajamos) = 2 237,78 Eur. Laikotarpiu nuo 2023-05-10 iki 2024-01-29 netekto 45 procentų darbingumo negautos pajamos sudaro: 7 mėnesiai ir 36 d. d, t. y. (1 146,10 Eur x 7 mėn.) + (54,58 Eur x 36 d. d.) = 8 022,70 + 1 964,88 = 9 987,58 Eur. Iš viso dėl 45 procentų netekto darbingumo nukentėjusioji negavo 2 237,78 + 9 987,58 = 12 225,36 Eur pajamų.

10. Nukentėjusioji dėl netekto 45 procentų darbingumo iš valstybės gauna paramą, kas mėnesį nuo 2023-01-30 iki 2024-01-29 jai bus mokama po 284,51 Eur suma per mėnesį, per visą laikotarpį bus sumokėta 3 432,47 Eur (iki 2023 m. spalio 17 d. gauta suma 2 294,43 Eur, iki 2024 m. sausio 29 d. dar bus gauta kas mėnesį po 284,51 Eur keturis mėnesius). Todėl, atėmus šią valstybės sumokėtiną paramą, nukentėjusiosios iš viso negautų dėl netekto darbingumo pajamų suma sudarys 12 225,36 Eur – 3 432,47 = 8 792,89 Eur. 2023 m. balandžio 12 d. civilinis atsakovas nukentėjusiajai papildomai išmokėjo 2 190 Eur dėl netekto 45 procentų darbingumo, todėl galutinė dėl netekto darbingumo nukentėjusiajai priteistina suma iš civilinio atsakovo sudaro: 8 792,89 – 2 190 = 6 602,89 Eur. Iš viso nukentėjusiosios negautų pajamų suma už nustatytą laikotarpį sudaro 12 128 Eur + 3 395,84 Eur + 6 602,89 Eur = 22 126,73 Eur.

11. Ieškovė 2024-10-21 patikslino paskaičiavimus dalyje dėl išmokos dėl netekto darbingumo lygio dydžio. Nurodė, kad iš Sodros pareiškimo dienai yra gavusi ne 3 432,47 Eur, o 3 021,62 Eur, todėl, iš negautų pajamų sumos 12 225,36 Eur atskaičius iš Sodros gautą 3 021,62 Eur sumą ir atsakovo sumokėtą 2190 Eur sumą, galutinė dėl netekto 45 procentų darbingumo priteistina suma sudaro 7 013,74 Eur.

12. Dėl 3 081 Eur negautų pajamų dėl laikinos buto Mažeikiuose nuomos prastovos ieškovė buvo nurodžiusi, kad negavo suplanuotų pajamų už 40 dienų buto Mažeikiuose nuomos laikotarpį nuo 2022-05-22 iki 2022-07-10. Šios negautos pajamos yra realios ir nėra pernelyg nutolusios nuo nukentėjusiosios patirto sveikatos sutrikdymo, kadangi jos buvo aiškiai suplanuotos gauti ir būtų gautos, jei ne sunkus sveikatos sutrikdymas.

14. Įrodinėdama negautų pajamų už individualią veiklą faktą ieškovė kaip orientacinį dokumentą naudoja 2021 m. pajamų deklaraciją. Visų pirma šia pažyma vadovautis negalima. Pati ieškovė aiškiai pasakė, kad čia yra surašyta bet kas ir bet kaip. Šis dokumentas yra neteisingas. Vyriausybė yra sukūrusi individualios veiklos skaičiuoklę. Jeigu į tą skaičiuoklę įves 47000 eurų, tai mokesčių gaus 11000 eurų. Tada PSD gaunama 2000 eurų, o VSD 3700 eurų. Ieškovė įrodinėja, kad neteko tam tikrų pajamų 2022 m. Ieškovas turi įrodyti, kad jis siekė gauti pajamas, bet jam nepavyko. Šiuo atveju ieškovė teigia, kad turėjo vykdomą nuomą, tačiau jos nevykdė. Nedarbingumo laikotarpiu neperdavė tos nuomos teisių nei nekilnojamojo turto brokeriams, nei agentams. Ieškovė turi įrodyti, kad ji darė viską, kad būtų gautos pajamos. Šiuo atveju ieškovė nieko nedarė ir leido tai žalai atsirasti. Tokiu atveju ieškovas neturi teisės į negautų pajamų atlyginimą.

15. Tarp 2022-05-18 eismo įvykio ir ieškovės nedarbingumo laikotarpiu nuo 2023-03-29 iki 2023-05-09 nėra priežastinio ryšio.

30. Atsakovė draudimo bendrovė Balcia Insurance SE Lietuvos filialas (Apeliantė) pateikė apeliacinį skundą, kuriame nesutinka teismo sprendimo dalimis, kuriose: i) teismas nustatė 22 537,58 Eur negautų pajamų sumą, pagrįstą negautų pajamų apskaičiavimu dėl nukentėjusiosios visiško nedarbingumo laikotarpiu negautų pajamų ir dėl nukentėjusiosios 45 proc. netekto darbingumo dalies netektų pajamų dalies; ii) teismas dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos pajamų negavimo laikotarpiu nuo 2022-05-22 iki 2022-07¬10 nustatė, kad negautos pajamos dėl šių faktų sudarė 3081 Eur sumą.

33. Ieškovės 27055,00 eurų pajamoms negalima taikyti gyventojų pajamų mokesčių įstatymo išimties ir ieškovė privalėjo įrodyti, kokį pelną gavo iš šios veiklos, t. y. turėjo būti įrodytos faktinės sąnaudos, išlaidos, pajamoms gauti. Ieškovė yra verslininkė, kuri privalo apskaityti, deklaruoti pajamas ir jai taikomi aukštesni standartai, todėl privalo turėti buhalterinės apskaitos ir kitus dokumentus pagrindžiančius ne tik pajams, bet ir išlaidas.

34. Ieškovė nepateikė jokių duomenų, kokių veiksmų ėmėsi, kad būtų sumažinta žala, arba jos išvengta, už nedarbingumo laikotarpį nuo 2022-05-18 iki 2022-10-07 ir nuo 2023-03-29 iki 2023-05-09. Patvirtino, kad nesikreipė nei į nekilnojamojo turto brokerius, nei į kitus asmenis, kurie būtų išnuomavę turtą ir ieškovė galimai būtų turėjosi daugiau pajamų, negu turėjo iki šiol. Ieškovė turi ir artimuosius, kurie rūpinosi ieškove vežant į gydymosi įstaigas, tačiau ieškovė sprendė, kad neverta prašyti artimųjų kreiptis į specialistus dėl patalpų nuomos, tokiu būdu sumažinant arba visiškai eliminuojant nuostolius dėl negautų pajamų iš nuomos veiklos.

35. Ieškovė nepateikė nei vienos nuomos sutarties, nei vienos nuomos rezervacijos, kurių negalėjo įvykdyti ir dėl to buvo patirta žala, t.y. negautų pajamų realumas yra neįrodytas jokiais objektyviais įrodymais ir paremtas tik ketinimais, kuriuos teismas pažeidžiant įrodinėjimo principus, pripažino pagrįstais įrodymais patvirtinančiais nuomos realumą.

39. Atsižvelgiant į tai, kad butas (duomenys neskelbtini) ieškovei nepriklauso, niekaip nepaaiškinama, kodėl vaisiai iš svetimo turto, turėtų atitekti ieškovei. Ieškovė neįrodė šios aplinkybės.

42. Ieškovė visiškai tiksliai apskaičiavo savo negautas pajamas. Ieškovė rėmėsi jos 2021 m. gyventojo pajamų deklaracijoje nurodytais duomenimis, kurie nėra paneigti, ir/ar pripažinti nepagrįstais ir/ar netiksliais. 2021 m. ieškovės buvo gauta bendra pajamų suma, kuri sudaro 47 050,93 Eur pajamų. Ieškovė už 2021 m. valstybei sumokėjo 3390,11 Eur mokesčių. Skirtumas sudaro 47 050,93 - 3390,11= 43 660,82 Eur. Iš šios sumos ieškovė atėmė visą 30 proc. sąnaudų sumą, kadangi ieškovė kaip mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti kaip deklaruoti ir sumokėti mokesčius, t.y. arba kaupti sąnaudas patvirtinančius įrodymus, ir apskaičiuoti jų tikslų dydį, arba deklaruoti leistiną 30 proc. sąnaudų dydį, nekaupiant sąnaudas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nekaupė sąnaudas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl pateikti už 2021 m. tokių rašytinių įrodymų objektyviai nėra galimybės. Tačiau, ieškovė atėmė sąnaudų 30 proc. dydį iš reikalautinos negautų pajamų sumos, kas tik patvirtina, kad net jei ieškovė būtų patyrusi mažiau sąnaudų, ji negalėdama to įrodyti, vadovaujasi įstatymo leistinu sąnaudų dydžiu, ir nuo visų rūšių pajamų atėmė bendrą 30 proc. sąnaudų dydį. Taigi, atėmus 30 proc. patirtinų sąnaudų dydį Ieškovės teisme reikalautų negautų pajamų dydis sudarė 43 660,82 - 13 098,25 (30 proc. sąnaudų dalis) = 30 562,57 Eur. Atitinkamai vidutiniškai gautinos pajamos per mėnesj sudarė: 30 562,57/12 = 2546,88 Eur, ir per vieną darbo dieną -2546,88/21 (vidutinis darbo dienų skaičius per mėn.)= 121,28 Eur. Toks skaičiavimo būdas atitinka teismų praktiką.

44. Draudimo išmoka nevisiškai padengia atsiradusią žalą dėl netektos atitinkamos dalies darbingumo, likusią žalos dalį turi atlyginti už žalą atsakingas asmuo bendrais pagrindais. Toks aiškinimas yra grindžiamas CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatytu visiško nuostolių atlyginimo principu, išreiškiančiu civilinės atsakomybės kompensacinės funkcijos esmę - taikant civilinę atsakomybę, siekiama kompensuoti nukentėjusiojo turtinius praradimus ir grąžinti nukentėjusįjį į tokią turtinę padėtj, kokia būtų nepadarius žalos. Ieškovės negautų pajamų dalis dėl 45 proc. netekto darbingumo socialinio draudimo nėra atlyginama. Dėl netekto darbingumo Ieškovės gauta socialinio draudimo išmoka aktualiais laikotarpiais sudarė 3021,62 Eur sumą, kuri apskaičiuojant reikalaujamą priteisti negautų pajamų dydį teisme buvo atimta.

45. Ieškovė pabrėžia, kad jai visiškai netikėtai ir staigiai 2022-05-18 ji buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji patyrė dubens srityje daugybinius lūžius, tarp jų ir pagrindinio kaulo, ant kurio laikosi visas žmogaus skeletas. Nukentėjusioji buvo praktiškai nejudantis ir nesavarankiškas asmuo visą 2022-05-18 iki 2022-10-07 laikotarpį, šiuo metu patyrė kelias operacijas, nuolat kentė sunkius išgyvenimus tiek dėl galimo visiško luošumo, negalėjo vaikščioti ir kitų galimų sunkių sveikatai liekamųjų reiškinių. Nukentėjusioji tiesiog siekė išgyventi kiekvieną dieną jausdama itin didelius fizinius skausmus. 2023-03-29 iki 2023-05-09 visiško nedarbingumo laikotarpis yra susijęs su dar vienu liekamuoju patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo reiškiniu, psichikos sveikatos sutrikimu, kuris buvo gydomas stacionariai, ir kurio metu ieškovė buvo 100 proc. nedarbinga. Todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad ieškovė turėjo be visa ko visiško nedarbingumo laikotarpiais dar būti pajėgi imtis veiksmų, kad šiais konkrečiais laikotarpiais uždirbtų pajamų, ir tokiu būdu, mažintų savo negautas pajamas. Teigiame, kad tokie argumentai neatitinka nei logikos, nei įstatymo, ir prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams.

46. Ieškovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas paremtas gautų vidutinių pajamų apskaičiavimu pagal laikotarpį, kai asmuo gavo pajamas nebūdamas sunkiai sužalotas, t.y. apskaičiuojant pagal ieškovės 2021 metais gautų pajamų vidurkį. Todėl, ieškovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas, kuris taikomas draudimo įmonių praktikoje skaičiuojant žalą eismo įvykių metu (įskaitant atvejus, kai fizinis asmuo vykdo individualią veiklą), lemia, kad ieškovės negautos pajamos yra apskaičiuojamos vidutiniškai išvedant vienos darbo dienos vidutinį gautų pajamų vidurkį. Todėl nėra pagrindo teigti, kad 100 proc. nedarbingumo laikotarpiu, ieškovė turi dėti papildomas pastangas gauti pajamų vien ir tik išimtinai dėl to, kad vykdo individualią veiklą, o ne dirba pagal darbo sutartį. Ieškovė negautas pajamas apskaičiavo tokiu pačiu būdu, kaip jos yra skaičiuojamos asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, ar kitiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą. Jei asmuo yra tam tikru laikotarpiu 100 proc. nedarbingas dėl ligos, ir socialiniam draudimui, ligos draudimui nepadengiant negautų pajamų dalies, šią dalį negautų pajamų privalo atlyginti asmuo, atsakingas už žalos padarymą nukentėjusiajam asmeniui.

47. Buvo pateikti rašytiniai įrodymai, kurie patvirtino, kad ieškovė dėl buto (duomenys neskelbtini) nuomos pajamas pradėjo gauti nuo 2022-07-10, nors butas nuomai buvo parengtas 2022-05-17 datai, šią datą buvo jau sudaryta pasirašyta sutartis su Telia, pagal kurią šiam butui buvo pradėta teikti interneto ir televizijos paslauga, kas patvirtina, kad butas buvo pilnai parengtas nuomai. Gauti nuomos užsakymą sutrukdė išimtinai tik nukentėjusiosios sunkus sveikatos sutrikdymas dėl eismo įvykio, už kurį yra atsakingas asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

48. Ieškovė apskaičiuodama negautas pajamas dėl visiško nedarbingumo laikotarpio, ir 45 proc. netekto darbingumo laikotarpio, jau atėmė šioms vidutinėms pajamoms uždirbti 30 proc. sąnaudų dydį. Todėl, pagrįstai teigtina, kad antrą kartą atimti tą patį sąnaudų dydį, reikštų, kad nėra taikomas ir nėra įgyvendinamas visiško turtinės žalos atlyginimo principas. Pirmos instancijos teismas įvertino visus apelianto dar kartą identiškai apeliacinės instancijos teismui kartojamus argumentus, ir padarė teisėtas galutines išvadas dėl šios dalies ieškovės negautų pajamų pagrįstumo ir realumo, todėl sprendimas teisingas ir paliktinas galioti.

49. Ieškovė pradėjo gauti pajamas iš šio buto nuo 2022-07-10, ir tai vienareikšmiškai patvirtina, kad kadangi šio buto nuoma jau buvo pilnai parengta, ieškovė todėl ir turėjo galimybę su kitų asmenų pagalba gauti suplanuotas pajamas bent nuo 2022-07-10, nors jas objektyviai būtų gavusi nuo 2022-05-18, jei nebūtų buvusi partrenkta automobilio vairuotojo pėsčiųjų perėjoje.

52. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad ieškovės nedarbingumo laikotarpis nuo 2023-03¬29 iki 2023-05-09 yra nesusijęs priežastiniu ryšiu su jos patirtu sunkiu sveikatos sutrikdymu, kada nukentėjusiąją 2022-05-18 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo pagal laidavimą partrenkė automobiliu pėsčiųjų perėjoje. Todėl už šį laikotarpį paskaičiuotos negautos pajamos neturi būti priteisiamos nukentėjusiajai.

54. Ieškovė pateikė paaiškinimus pirmosios instancijos teismui, kad dėl nuolat jaučiamų dar ir šiuo metu stiprių skausmų dėl sulaužytų dubens kaulų, esmingai sutriko nukentėjusiosios psichikos sveikata. Nukentėjusioji buvusi aktyvus, savarankiškas ir daug planų gyvenime turėjęs asmuo po jos sužalojimo eismo įvykio metu tapo asmeniu, kuris nepaliaujamai ir kasdien jaučia stiprius kūno skausmus, kurie nuolat malšinami vaistais, kineziterapijos ir kitomis skiriamomis medikų procedūromis. Šie liekamieji reiškiniai neišnyks, todėl staigus ir kardinalus gyvenimo aplinkybių pasikeitimas, kai ją atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo pagal laidavimą partrenkė pėsčiųjų perėjoje, nulėmė nukentėjusiosios psichikos sveikatos sutrikimą, kurį nukentėjusioji buvo priversta gydytis stacionariai. Tai lėmė 2023-03-29 - 2023-05-09 laikotarpio visišką ieškovės nedarbingumą.

56. Nepagrįstas teiginys, kad šiuo laikotarpiu jokia dalis ieškovės negautų pajamų neatlygintina, kadangi ji nuo 2023-01-30 iki 2024-01-29 yra netekusi 45 proc. turėto darbingumo, todėl 45 proc. apimtimi negautos pajamos bet kokiu atveju priteistinos. Apeliaciniame skunde toks skaičiavimas nėra pateiktas, kas patvirtina, kad šie argumentai neatitinka bylos faktinių aplinkybių ir nėra pagrindas keisti sprendimą.

58. Apeliantė nurodo, kad nors ieškovė gautas pajamas sumažino 30 procentų sąnaudų dydžiu, šią sumą atimdama iš negautų pajamų dydžio, to nepakanka, argumentų, kodėl nepakako ieškovės atlikto negautų pajamų dydžio apskaičiavimo 30 proc. dydžiu mažinant negautas pajamas dėl sąnaudų, nėra pateikta. Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovės negautos pajamos turėtų būti apskaičiuotos atimant joms uždirbti reikalingas konkrečias sąnaudas, todėl negautos pajamos turėtų būti skirtumas tarp deklaruotų gautų pajamų ir joms uždirbti patirtų sąnaudų. Apeliantė papildomai išvardijo, kokios hipotetinės sąnaudos tai galėtų būti.

59. Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarka reglamentuota Finansų ministro 2002 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 303 „Dėl Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimų susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos patvirtinimo“. Leidžiamais atskaitymais laikomos gyventojo patirtos su individualios veiklos pajamomis susijusios įprastinės šiai veiklai išlaidos. Individualios veiklos pajamų gavęs (uždirbęs) gyventojas gali pasirinkti iš jų atimti: (i) faktiškai patirtas išlaidas, pagrįstas juridinę galią turinčiais dokumentais, arba (ii) sumą, lygią 30 proc. gautų (uždirbtų) individualios veiklos pajamų (neprivaloma turėti atskaitomą sumą pagrindžiančių dokumentų).

60. Ieškovė rėmėsi jos 2021 m. gyventojo pajamų deklaracijoje nurodytais duomenimis, kurie nėra paneigti ar pripažinti nepagrįstais ar netiksliais. 2021 m. ieškovės buvo gauta bendra pajamų suma, kuri sudaro 47 050,93 Eur suma. Ieškovė už 2021 m. valstybei sumokėjo šias mokesčių sumas: 1729,14 Eur- VSD, 808,94 Eur - PSD, 852,03 Eur-GPM, iš viso 3390,11 Eur mokesčių. Skirtumas sudaro 47 050,93 - 3390,11= 43 660,82 Eur. Iš šios sumos ieškovė atėmė visą 30 proc. sąnaudų sumą, kadangi ieškovė kaip mokesčių mokėtojas turi teisę pasirinkti kaip deklaruoti ir sumokėti mokesčius, t.y. arba kaupti sąnaudas patvirtinančius įrodymus, ir apskaičiuoti jų tikslų dydį, arba deklaruoti leistiną 30 proc. sąnaudų dydį, nekaupiant sąnaudas patvirtinančių įrodymų. Ieškovė nekaupė sąnaudas patvirtinančių rašytinių įrodymų, todėl pateikti už 2021 m. tokių rašytinių įrodymų objektyviai nėra galimybės. Tačiau, ieškovė atėmė sąnaudų 30 proc. dydį iš reikalautinos negautų pajamų sumos, kas tik patvirtina, kad net jei ieškovė būtų patyrusi mažiau sąnaudų, ji negalėdama to įrodyti, vadovaujasi įstatymo leistinu sąnaudų dydžiu, ir nuo visų rūšių pajamų atėmė bendrą 30 proc. sąnaudų dydį. Taigi, atėmus 30 proc. patirtinų sąnaudų dydį ieškovės teisme reikalautų negautų pajamų dydis sudarė 43 660,82 - 13 098,25 (30 proc. sąnaudų dalis) = 30 562,57 Eur. Atitinkamai vidutiniškai gautinos pajamos per mėnesj sudarė: 30 562,57/12 = 2546,88 Eur, ir per vieną darbo dieną - 2546,88/21 (vidutinis darbo dienų skaičius per mėn.)= 121,28 Eur.

61. Identiškas negautų pajamų apskaičiavimas dėl savarankiškai dirbančių (pagal verslo liudijimus, individualios veiklos pažymėjimus) netekto darbingumo ir/ar turėto visiško nedarbingumo laikotarpiais taikomas teismų praktikoje (t.y. Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-33-267/2015 ir kt.), todėl ieškovės apskaičiuotas negautų pajamų dydis, pasitelkiant tą patį apskaičiavimo metodą, yra teisingas, sąžiningas, pagrįstas.

63. Ieškovė apskaičiuodama galutinį negautų pajamų dydį už 100 proc. nedarbingumo laikotarpius ir už 45 proc. netekto darbingumo laikotarpius, įvertino ir atėmė sumas, kurias gavo iš valstybės, ir iš civilinio atsakovo, taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad negautos pajamos apskaičiuotos neteisingai yra atmestini.

75. Ieškovė nurodė, kad 2022-05-18 ji netikėtai buvo partrenkta pėsčiųjų perėjoje, jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji patyrė dubens srityje daugybinius lūžius, tarp jų ir pagrindinio kaulo, ant kurio laikosi visas žmogaus skeletas. Medikai jį sujungė metaline grandine, kuri liks visam gyvenimui. Ši konstrukcija gali pajudėti, dėl ko nukentėjusioji visą gyvenimą patirs nerimą ir psichologinę įtampą, kadangi tam įvykus lauks sudėtinga ir pavojinga operacija, kuri bus atliekama itin arti esančių nervų kanalų. Nukentėjusioji buvo praktiškai nejudantis ir nesavarankiškas asmuo visą 2022-05-18 iki 2022-10-07 laikotarpį, šiuo metu patyrė kelias operacijas, nuolat kentė sunkius išgyvenimus tiek dėl galimo visiško luošumo, negalėjo vaikščioti ir kitų galimų sunkių sveikatai liekamųjų reiškinių. Nukentėjusioji tiesiog siekė išgyventi kiekvieną dieną jausdama itin didelius fizinius skausmus. 2023-03-29 iki 2023-05-09 visiško nedarbingumo laikotarpis yra susijęs su dar vienu liekamuoju patirto sunkaus sveikatos sutrikdymo reiškiniu, psichikos sveikatos sutrikimu, kuris buvo gydomas stacionariai, ir kurio metu ieškovė buvo 100 proc. nedarbinga {pridedamas medicininių dokumentų išrašas, kuris paneigia apelianto abejones dėl nedarbingumo priežastingumo). Nukentėjusioji tik dėl psichikos sveikatos gydymo stacionare išvengė gilios depresijos, sumažėjo apatija, ir nukentėjusioji pajėgė stengtis gyventi toliau.

76. Apeliantės teiginiai, kad ieškovė galėjo visiško nedarbingumo laikotarpiais dar būti pajėgi imtis veiksmų, kad šiais laikotarpiais uždirbtų pajamų, ir tokiu būdu, mažintų savo negautas pajamas nepagrįsti, prieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principams. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovės sveikatos būklė leido imtis aptariamų veiksmų.

77. Ieškovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas paremtas gautų vidutinių pajamų apskaičiavimu pagal laikotarpį, kai asmuo gavo pajamas nebūdamas sunkiai sužalotas, t.y. apskaičiuojant pagal ieškovės 2021 metais gautų pajamų vidurkį. Todėl, ieškovės pasirinktas negautų pajamų apskaičiavimo būdas, kuris, kaip minėta, taikomas ir asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartį, taikomas pagal teismų praktikos taisykles ir yra visuotinai pripažintas.

78. Nėra pagrindo teigti, kad 100 procentų nedarbingumo laikotarpiu, ieškovė turėjo dėti papildomas pastangas gauti pajamų vien ir tik išimtinai dėl to, kad vykdo individualią veiklą, o ne dirba pagal darbo sutartį. Ieškovė pagrįstai negautas pajamas apskaičiavo tokiu pačiu būdu, kaip jos yra skaičiuojamos asmenims dirbantiems pagal darbo sutartį, ar kitiems asmenims, vykdantiems individualią veiklą

81. Kaip jau aptarta šioje nutartyje, ieškovė apskaičiuodama negautas pajamas dėl visiško nedarbingumo laikotarpio, ir 45 proc. netekto darbingumo laikotarpio, jau atėmė šioms vidutinėms pajamoms uždirbti 30 proc. sąnaudų dydį. Todėl antrą kartą atimti tą patį sąnaudų dydį, reikštų, kad nėra taikomas ir nėra įgyvendinamas visiško turtinės žalos atlyginimo principas.