Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Šalies argumentai

Ieškovė G. P. kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės 793 886 Lt (229 925 Eur) vienkartinę išmoką arba 1297,20 Lt (375,70 Eur) periodines išmokas, mokamas kiekvieną mėnesį nuo 2013 m. vasario 27 d. iki 2064 m. vasario 27 d., jas kiekvieną metų ketvirtį perskaičiuojant pagal taisyklę 0,5 padauginta iš Lietuvos statistikos departamento skelbiamo vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Vilniaus miesto savivaldybėje dydžio bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad ji, būdama pažintinėje ekskursijoje Kauno I forte, prie jo užlipo ant tamsaus buteliuko ir šis sprogo. Dėl sprogimo ieškovei nutraukta dešinės kojos pėda, o siekdami išvengti sunkesnių padarinių, gydytojai buvo priversti amputuoti dalį blauzdos. Dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo ieškovė negrįžtamai prarado 50 proc. darbingumo. Turtinės žalos, pasireiškusios faktiškai patirtų išlaidų forma, taip pat neturtinės žalos atlyginimo klausimi išspręsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartimi, todėl visos deliktinės atsakomybės sąlygos – kalti neteisėti atsakovo veiksmai, žala ir priežastinis ryšys, yra nustatytos minėta nutartimi, kas laikytina prejudiciniais faktais (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Ieškovė nurodo, kad neatlyginta liko jos patirta turtinė žala, pasireiškianti negautų pajamų forma. Negautų pajamų apskaičiavimo pagrindas yra Lietuvos statistikos departamento skelbiami atitinkami vidutiniai dydžiai – gyvenimo trukmė ir darbo užmokestis. Ieškovė nurodo, kad jos gyvenamoji vieta Vilniuje, čia ji lanko mokyklą, gyvena jos tėvai, todėl tikėtina, kad ir likusį laiką ieškovė gyvens ir dirbs Vilniuje. Kadangi, Lietuvos statistikos departamento paskutinių tyrimų duomenimis, vidutinė tikėtina moters gyvenimo trukmė Vilniaus apskrityje yra 79,37 metai, tikėtina, kad ieškovė sulauks pensinio amžiaus (65 metai), todėl kompensacijos dydis skaičiuojamas už 51 metus. Lietuvos statistikos departamento skelbiamas vidutinis bruto darbo užmokestis Vilniaus miesto savivaldybėje pirmąjį 2013 metų ketvirtį sudarė 2594,40 Lt (751,40 Eur). Ieškovės mokymosi rezultatai, pasiekimai, gabumai, tėvų išsilavinimas leidžia teigti, kad, jeigu nebūtų sužalota ieškovės sveikata, ji būtų dirbusi tokį darbą, kuris garantuotų mažų mažiausiai statistines vidutines pajamas. Kadangi ieškovė neteko 50 proc. darbingumo ir šie netekimai yra negrįžtami, turėtų būti priteisiama vienkartinė negautų pajamų kompensacija, jos dydį apskaičiuojant taip: 0,5 x 2594,40 x 12 x 51, ir tai sudarytų 793 886,40 Lt (229 925 Eur). Jeigu teismas nuspręstų žalos atlyginimą priteisti periodinėmis mėnesinėmis išmokomis, jos dydis ieškinio pateikimo dieną būtų apskaičiuojamas 0,5 x 2594,40, ir tai sudarytų 1297,20 Lt (375,70 Eur). Vidutinis darbo užmokesčio dydis nuolat kinta, todėl, jeigu žala būtų kompensuojama periodiniais mokėjimais, teismo priteista vidutinio darbo užmokesčio kompensacija turėtų būti perskaičiuojama kiekvieną ketvirtį. Ieškovė taip pat nurodo, kad jai yra mokama 540 Lt (156,40 Eur) šalpos pensija, iki 2014 m. sausio 1 d. ji gaus 153 Lt (44,30 Eur) ir nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2017 m. kovo 1 d. – 180 Lt (52,10 Eur) priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Be to, ieškovei iki 2017 m. vasario 1 d. yra skirta 32,50 Lt (9,40 Eur) ir nuo 2017 m. vasario 1 d. iki 2017 m. vasario 27 d. – 30,18 Lt (8,74 Eur) transporto išlaidų kompensacija. Ieškovės vertinimu, nors šios išmokos ir susijusios su jos neįgalumu, tačiau nelaikytinos žalos atlyginimu, o tai yra valstybės parama neįgaliajam. Todėl jos neatimtinos iš ieškovei priteistinos kompensacijos, nes savo esme neatitinka žalos atlyginimo sampratos.