Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Daivos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento (toliau – Transporto priemonių draudikų biuras) atstovo teisininko Tomo Žilinsko apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-15 nuosprendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 30 MGL (1 500 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 20 MGL (1 000 Eur) dydžio bauda.

Iš civilinio atsakovo Transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiosios E. B. naudai priteista 3 114,45 Eur turtinės, 5 000 Eur neturtinės žalos bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki žalos atlyginimo.

Iš K. V. nukentėjusiosios E. B. naudai priteista 1 512,50 Eur proceso išlaidų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. K. V. 2022-05-30, apie 12.30 val., Vilniuje, vairuojamu automobiliu „Mercedes Benz Sprinter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Rokantiškių gatvės keliu įvažiavęs į nereguliuojamą nelygiareikšmių kelių sankryžą su Kalno gatve, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 156 punkto reikalavimą, numatantį, kad jeigu sankryžoje keičiasi pagrindinio kelio kryptis, pagrindiniu keliu važiuojantys vairuotojai vieni kitų atžvilgiu turi laikytis važiavimo per lygiareikšmių kelių sankryžas taisyklių. Taip pat pažeidė KET 155 punkto reikalavimą, numatantį, kad lygiareikšmių kelių sankryžoje vairuotojas privalo duoti kelią iš dešinės artėjančioms transporto priemonėms, jeigu transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, t. y., vairuojamu automobiliu pagrindiniu keliu laikoma Rokantiškių gatvės kelio važiuojamąja dalimi nuo Viršupio gatvės pusės įvažiavęs į sankryžą, kurioje pagrindinis kelias nukrypsta į dešinę tęsdamasis Kalno gatve, ir važiuodamas per sankryžą tiesiai, jis sudarydamas kliūtį nedavė kelio jo judėjimo krypties atžvilgiu iš dešinės pusės pagrindiniu keliu laikoma Kalno gatvės kelio važiuojamąja dalimi į sankryžą įvažiavusiam ir į kairę – į Rokantiškių gatvę sukusiam E. B. vairuojamam automobiliui „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko, susidūrus transporto priemonėms, E. B. dėl patirtų sužalojimų buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, o taip pat apgadintos transporto priemonės. Šiais savo veiksmais K. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Transporto priemonių draudikų biuro atstovo apeliacinis skundas tenkinamas

6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-110-719/2018).

7. Bendrosios kompetencijos teismų instancinės sistemos paskirtis – sudaryti prielaidas aukštesnės instancijos teismuose ištaisyti bet kurias fakto ar bet kurias teisės klaidas, kurias dėl kokių nors priežasčių gali padaryti žemesnės instancijos teismas, ir neleisti, kad būtų įvykdytas neteisingumas, priešingu atveju būtų nukrypta nuo konstitucinio teisinės valstybės principo, pažeista asmens konstitucinė teisė į tinkamą teismo procesą (Konstitucinio Teismo 2006-03-28, 2007-10-24, 2008-01-24 nutarimai). Apeliacinės instancijos teismo paskirtis užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai, todėl apeliacinės instancijos teismas, tiksliai laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų, turi kruopščiai patikrinti kiekvieno apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. ar teismo išvadas patvirtina įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, ar atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo įvertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais.

8. Patikrinus byloje esančius duomenis konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nagrinėjimą, kadangi E. B. nebūdama transporto priemonės „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke negali būti laikoma patyrusia turtinės žalos, susijusios su šio automobilio sugadinimu ir remonto išlaidomis, atsižvelgiant į tai, šioje dalyje jos civilinis ieškinys turėjo būti atmetamas nesant teisinio pagrindo. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka ir su apylinkės teismo nukentėjusiajai E. B. priteistu neturtinės žalos dydžiu, kadangi jis yra neproporcingai didelis, todėl turi būti mažinamas.

Dėl turtinės žalos

9. Iš bylos aplinkybių matyti, kad 2022-05-30 eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2022-06-01 E. B. kreipėsi į Transporto priemonių draudikų biurą pranešdama apie 2022-05-30 kilusį eismo įvykį ir prašydama atlyginti padarytą žalą (t. 2, b. l. 35-36). Remiantis VĮ „Regitra“ duomenimis, eismo įvykio metu šios transporto priemonės savininke buvo ne jo vairuotoja E. B., o UAB „R.“ (t. 1, b. l. 48), nukentėjusioji E. B. buvo automobilio valdytoja 2020-04-11 sudarytos lizingo sutarties pagrindu (t. 1, b. l. 180-187). 2022-07-05 Transporto priemonių draudikų biuras per UAB „Smart Claims“ atliko transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimus ir nustatė, kad automobilio „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidos siekia 2 205,19 Eur (t. 2, b. l. 37). Ši suma buvo pervesta automobilio savininkei UAB „R.“ (t. 2, b. l. 54).

10. 2023-02-07 E. B. į nagrinėjamąją baudžiamąją bylą pateikė civilinį ieškinį, kuriuo nurodė, kad UAB „Smart Claims“ atliko tik paviršutinę jos vairuoto automobilio apžiūrą, dėl ko sudarytoje sąmatoje buvo nurodyti ne visi apgadinimai ir apskaičiuota remonto suma neatitinka tikrovės. E. B. kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kuris atliko pakartotinę automobilio analizę ir nustatė, kad remonto sąmata siekia 5 168,47 Eur (su PVM) (4 271,46 Eur (be PVM). E. B. civiliniame ieškinyje ir apklausiama apylinkės teisme pažymėjo, jog nutraukdama lizingo sutartį ar jos pabaigoje turės UAB „R.“ grąžinti suremontuotą automobilį, taigi ateityje patirs papildomas 2 066,30 Eur dydžio išlaidas, todėl prašė apylinkės teismo priteisti šias išlaidas iš atsakingo asmens (t. 1, b. l. 175-178). Skundžiamu nuosprendžiu ši E. B. civilinio ieškinio dalis tenkinta, konstatuota, kad pirmą kartą vertinant automobilio apgadinimus buvo nurodyti tik išoriškai matomi transporto priemonės apgadinimai, tačiau detalių, kurios be specialios automobilio apžiūros išoriškai nematomos, sugadinimai į pirminę remonto sąmatą neįtraukti, todėl E. B. turi būti atlygintos visos automobilio remonto išlaidos ir iš Transporto priemonių draudikų biuro E. B. naudai priteista 2 066,30 Eur.

11. Apeliaciniu skundu Transporto priemonių draudikų biuro atstovas nesutinka su tokiu apylinkės teismo sprendimu, nurodo, kad E. B. reikalavimas dėl patirtos turtinės žalos, susijusios su automobilio remontu, atlyginimo negalėjo būti tenkinamas, nes ji nebūdama transporto priemonės savininke nebuvo tinkamas civilinis ieškovas byloje, o tinkamu civiliniu ieškovu byloje galėjo būti tik eismo įvykio metu nukentėjęs asmuo UAB „R.“, kuriai jau yra pervesta 2 205,19 Eur draudimo išmoka. Taigi, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti, ar E. B., kaip transporto priemonės valdytoja pagal lizingo sutartį, turėjo teisę nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje teikti civilinį ieškinį su prašymu Transporto priemonių draudikų biurui atlyginti jai turtinę žalą, susijusią su būsimu automobilio remontu.

12. Remiantis BPK 109 straipsniu, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs žalos turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 110 straipsnio 1 dalis numato, kad civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 113 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o 2 dalyje išaiškinta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

13. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Jeigu nukentėjusiajam yra atlyginama daugiau, nei iš tikrųjų padaryta žalos, visiško nuostolių atlyginimo principas yra pažeidžiamas, kartu pažeidžiami ir žalą padariusio asmens interesai, nes civilinė atsakomybė tokiu atveju atlieka ne tik kompensavimo, bet ir baudimo funkciją. Nagrinėjant civilinį ieškinį būtina nustatyti, kad jis yra pagrįstas, t. y. 1) kad fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė arba neturtinė žala, 2) kad kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, 3) kad tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Civiliniam ieškiniui patenkinti turi būti nustatytos visos šios aplinkybės, jei bent viena iš jų neegzistuoja – civilinis ieškinys turi būti atmetamas.

14. Byloje neabejotinai nustatyta, kad eismo įvykio metu, dėl kurio kaltas yra nuteistasis K. V., buvo sugadintas E. B. vairuotas automobilis „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tai patvirtina tiek paties nuteistojo K. V., tiek nukentėjusiosios E. B. parodymai, tiek transporto priemonių apžiūros protokolai bei nuotraukos. Taigi, BPK 109 straipsnio pagrindu asmuo, kuris dėl K. V. nusikalstamos veikos patyrė žalos, tame tarpe ir turtinės, susijusios su tranporto priemonės remontu, turi teisę gauti žalos atlyginimą. Vis dėlto, nagrinėjamu atveju asmeniu, patyrusiu tokią turtinę žalą, negali būti laikoma automobilio valdytoja E. B., kadangi ji nėra sugadintos transporto priemonės savininkė, o tik valdo automobilį lizingo sutarties pagrindu.

15. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-29 Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo reglamentavimo ir teismų praktikos apžvalgoje Nr. AC-34-1 išaiškinta, kad draudimo išmoka dėl turtui padarytos žalos mokama transporto priemonės savininkui, nukentėjusiu trečiuoju asmeniu pripažįstamas asmuo, kuriam per eismo įvykį padaryta žala ir kuris turi teisę kreiptis dėl žalos atlyginimo. Kasacinis teismas pažymėjo, kad nukentėjęs trečiasis asmuo reiškia asmenį, kuriam turtas priklauso nuosavybės teise, t. y. turto savininką, nebent savininkas su naudotoju susitaria kitaip. Taigi transporto priemonės savininkas ir teisėtas jos valdytojas (valdantis ją eismo įvykio metu) gali susitarti, kad reikalavimą atlyginti žalą reikš ne transporto priemonės savininkas, o valdytojas, draudikas atitinkamai prievolę išmokėti draudimo išmoką turės įvykdyti ne savininko, o teisėto valdytojo naudai (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-351/2010). Nesant tokio transporto priemonės savininko ir valdytojo susitarimo, tik tuo atveju, jeigu valdytojas savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis taptų žalą patyrusiu asmeniu ir galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą.

16. E. B. automobilį BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdė lizingo sutarties pagrindu. Remiantis CK 6.567 straipsniu, lizingo sutarties atveju lizingo davėjas išlieka daikto savininku iki tol, kol lizingo gavėjas sumokės visą kainą. Remiantis šia teisės nuostata, priteisus automobilio remonto išlaidas transporto priemonės valdytojai E. B., nors ji ir nėra remontuotinos transporto priemonės savininkė ir turtinės žalos dėl eismo įvykio nepatyrė, toks procesinis sprendimas būtų nepagrįstas ir neteisėtas bei neatitiktų nuostolių atlyginimo principo esmės. Sistemiškai ir lingvistiškai aiškinant įstatyme įtvirtintą nukentėjusio asmens sąvoką matyti, kad įstatymų leidėjas siekė, jog žala būtų atlyginta ją patyrusiam asmeniui, siekiant jį grąžinti į tokią turtinę padėtį, kokia buvo iki žalos padarymo. Aplinkybė, kad turtą teisėtai valdo ne savininkas, bet kitas asmuo, nereiškia, kad jeigu turtui padaroma žala, tai ir teisė į turtui padarytos žalos atlyginimą atsiranda šiam asmeniui. Tik tuo atveju, jeigu toks asmuo savo sąskaita suremontuotų teisėtai valdytą, bet ne jam nuosavybės teise priklausiusią transporto priemonę, jis taptų žalą patyrusiu asmeniu ir galėtų pretenduoti į draudimo išmokos iš draudiko gavimą.

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad automobilio savininkė UAB „R.“ šioje byloje civilinio ieškinio dėl galimai didesnių remonto išlaidų nereiškė, to daryti neįpareigojo ir E. B., taigi, manytina, jog bendrovė sutiko su draudimo bendrovės jai išmokėtos išmokos dydžiu (2 205,19 Eur). Byloje taip pat nėra duomenų, kad UAB „R.“ ir E. B. susitarė, jog nukentėjusioji turi reikalauti priteisti automobilio remonto išlaidas ir iš jų tvarkyti automobilį, priešingai, akivaizdu, jog automobilis iki šiol nėra remontuotas. Lizingo sutartį E. B. sudarė 2020-04-11, t. y. mažiau nei prieš du mėnesius iki kilusio eismo įvykio, draudimo bendrovės UAB „R.“ atžvilgiu išmokėta draudimo išmoka buvo nukreipta į E. B. įmokų už naudojamą automobilį padengimą. Taigi, nors E. B. tam tikrą laiką ir valdė automobilį, tačiau nepatyrė jokios turtinės žalos ir neįgijo teisės reikšti civilinį ieškinį.

18. Iš E. B. civilinio ieškinio turinio matyti, kad ji galimą turtinę žalą sieja su atsiskaitymu su lizingo bendrove ateityje, kadangi grąžindama automobilį ji turės transporto priemonę suremontuoti iki pradinės būklės. Vis dėlto, šie klausimai negali būti sprendžiami baudžiamajame procese. Kaip jau minėta, nagrinėdamas baudžiamąją bylą teismas kartu vertina ir nusikalstama veika asmenims padarytos žalos atlyginimo klausimus, tuo tarpu nagrinėjamu atveju asmuo, kuris dėl nusikaltimo patyrė turtinės žalos – UAB „R.“ – civilinio ieškinio nėra pateikęs. Atsižvelgiant į tai, E. B. ateityje galimai kilsiantys nesklandumai, susiję su lizingo sutarties vykdymu ar nutraukimu, galės būti sprendžiami kreipiantis civilinio proceso tvarka, tačiau šiame baudžiamajame procese jų vertinimui nėra teisinio pagrindo. Taip pat pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys dalyje dėl transporto priemonės „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) remonto išlaidų yra netenkinamas, tai neužkerta kelio apgadintos transporto priemonės savininkui (UAB „R.“) prašyti atlyginti jam padarytą papildomą žalą dėl automobilio apgadinimo civiliniame procese. Tenkinus tokį ieškinį gautos piniginės lėšos būtų nukreipiamos į transporto priemonės remontą, taigi, E. B. turtinės žalos nepatirtų.

19. Teisėjų kolegijos anksčiau išdėstytų išvadų pagrindu Transporto priemonių draudikų biuro atstovo skundas dalyje dėl turtinės žalos, susijusios su automobilio „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), remonto išlaidų (2 066,30 Eur), nepriteisimu E. B. yra tenkinamas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

20. Apeliaciniame skunde Transporto priemonių draudikų biuro atstovas taip pat kvestionuoja nukentėjusiosios E. B. iniciatyva nepriklausomo turto vertintojo E. L. parengtos automobilio remonto sąmatos, pagal kurią galutinė remonto suma yra 5 168,47 Eur (su PVM) (4 271,46 Eur (be PVM), patikimumą. Nurodo, kad nepriklausomo turto vertintojo skaičiavimu automobilio remontas viršija net 34 proc. automobilio rinkos vertės, taigi yra netikslingas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šia nutartimi yra konstatuota, jog E. B. negali būti laikoma tinkama civiline ieškove dalyje dėl patirtos turtinės žalos, susijusios su automobilio „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu ir būsimomis remonto išlaidomis, pažymi, kad galutinis UAB „R.“, kaip transporto priemonės savininko, patirtos žalos dydžio nustatymas, nesant bendrovės pareikšto civilinio ieškinio, yra ne šio baudžiamojo proceso nagrinėjimo dalykas. Šis klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka ginčijant Transporto priemonių draudikų biuro per UAB „Smart Claims“ 2022-07-05 atliktus transporto priemonės atkūrimo (remonto) sąnaudų skaičiavimus, todėl plačiau dėl jų nepasisakoma.

21. Konstatavus, kad E. B. yra netinkama civilinė ieškovė dalyje dėl patirtos turtinės žalos, susijusios su automobilio „BMW 525I“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimu, taip pat tenkintinas Transporto priemonių draudikų biuro atstovo prašymas atmesti jos civilinį ieškinį dalyje dėl 100 Eur už nepriklausomo turto vertintojo E. L. suteiktas paslaugas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. B. dėl papildomo turto vertinimo į E. L. kreipėsi savo iniciatyva, todėl tokios patirtos išlaidos negali būti atlyginamos.

22. Byloje nėra ginčo dėl 54,71,Eur vaistams ir medicininėms priemonėms priteisimo, taip pat neginčijamas ir 893,44 Eur negautų pajamų priteisimas, todėl šiuo klausimu kolegija plačiau nepasisako ir šioje dalyje nuosprendis palikamas galioti.

Dėl neturtinės žalos

23. Apeliaciniu skundu Transporto priemonių draudikų biuro atstovas taip pat nesutinka su nukentėjusiajai E. B. priteistos neturtinės žalos dydžiu, pažymi, kad 5 000 Eur suma yra neproporcinga ir neatitinkanti teismų praktikos, prašo ją sumažinti iki 3 000 Eur.

24. CK 6.250 straipsnyje neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nuostatos nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą turi teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, taip pat CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais bei remdamasis suformuota teismų praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, kuriais buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 Eur iki 7 240 Eur (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-437/2011, 2K-497/2011, 2K-252/2012, 2K-140/2012, 2K-238/2014, 2K-258-699/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-105-222/2019).

25. Byloje neginčytinai nustatyta, kad eismo įvykio metu buvo sužalota E. B., jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, diagnozuotas raktikaulio lūžis. Apylinkės teismas, vertindamas E. B. priteistinos neturtinės žalos dydį nurodė, kad nors dėl sveikatos sutrikdymo nukentėjusioji neabejotinai patyrė neigiamus išgyvenimus bei sunkumus, tačiau iš byloje pateiktų medicininių dokumentų išrašų matyti, kad ji sirgo ir lėtinėmis ligomis stuburo srityje, kurios nulėmė sunkesnį potrauminį nugaros apatinės dalies ir dubens sumušimų gijimą bei nedarbingumą, užsitęsusį apie du mėnesius, atsižvelgė į tai, kad E. B. nebuvo operuota, nėra konstatuoti liekamieji reiškiniai sveikatai, todėl nukentėjusiosios prašomą 7 000 Eur sumą sumažino iki 5 000 Eur.

26. Teisėjų kolegija pakartotinai vertindama nukentėjusiosios E. B. patirtą žalą konstatuoja, kad nors pirmosios instancijos teismas tinkamai atsižvelgė į bendruosius neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, numatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas bylos aplinkybes, tačiau dalies iš aptartų aplinkybių svarba ir aktualumas, teisėjų kolegijos manymu, buvo įvertintas nepakankamai, dėl to nustatytas iš esmės per didelis, neatitinkantis šioje byloje svarbių aplinkybių bei formuojamos teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose neturtinės žalos dydis.

27. Teisėjų kolegija pažymi, jog nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, turi būti įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas, taip pat turi būti atsižvelgiama į nusikalstamos veikos, kuria buvo sukelti padariniai asmens sveikatai, pobūdis, pavojingumas, asmens kaltės forma. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog dėl nukentėjusiajai E. B. sukelto nesunkaus sveikatos sutrikdymo būtų nustatytas jos mažesnis darbingumo lygis, nenustatytas sveikatos sutrikdymo pasekmių ilgalaikiškumas, nėra duomenų, kad dėl patirto sužalojimo šiuo metu nukentėjusiajai būtų ribotos jos judėjimo galimybės. Kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nukentėjusioji buvo ilgą laiką nedarbinga ne tik dėl eismo įvykiu sukelto sužalojimo, bet ir dėl lėtinių stuburo ligų, kurios nėra eismo įvykio padarinys.

28. Taip pat nagrinėjamu atveju būtina įvertinti tai, kad E. B. sveikatos sužalojimas kilo ne tyčinio, o neatsargaus nusikaltimo metu, nuteistasis K. V. atsiprašė nukentėjusiosios, gailėjosi dėl sukelto eismo įvykio, pripažino kaltę. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad, asmeniui veikiant tyčia, padaroma didesnė neturtinė žala nei neatsargios kaltės atveju. Veikiant tyčia, siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., nukentėjusysis yra paveikiamas labiau, nei neatsargios kaltės atveju, kai nukentėjusiajam sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų, fizinių kančių (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-470/2006, 2K-228/2007). Teismo vertinimu, apylinkės teismas nepagrįstai nevertino žalą padariusio E. V. kaltės ir veiksmų eismo įvykio metu kaip neturtinės žalos dydžiui reikšmingo kriterijaus bei to, kad nukentėjusiajai po eismo įvykio nekilo jokių liekamųjų reiškinių sveikatai. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, priteista 5 000 Eur dydžio žala neatitinka protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimų ir turi būti mažinama iki 4 000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro Teisės departamento atstovo teisininko Tomo Žilinsko apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-15 nuosprendžio dalį dėl E. B. civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies pakeisti. Iš Transporto priemonių draudikų biuro nukentėjusiosios E. B. naudai priteistą turtinę žalą mažinti iki 948,15 Eur, neturtinę žalą mažinti iki 4 000 Eur.

Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023-03-15 nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.