Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko, Eduardo Maškevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Lino Pauliukėno,

nukentėjusiojo K. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo K. Š. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023 m. vasario 22 d. nuosprendžio, kuriuo E. V. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. E. V. laiduotoja paskirta R. V., nustatytas 1 (vienų) metų laidavimo terminas be užstato.

Nuosprendžiu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. civilinis ieškinys atmestas. Iš civilinio atsakovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą nukentėjusiajam K. Š. priteista 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendžiu iš E. V. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š. priteista 700 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

1. E. V. atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už tai, kad ji vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: E. V. 2022-09-27, apie 15.50 val., vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, elgdamasi neatsargiai, važiuodama šalutiniu keliu, Laukų g., sankryžoje į Vasario 16-osios gatvę, nepraleido Vasario 16-osios gatve tiesiai, pagrindiniu keliu, jai iš dešinės važiavusio mopedo „Aprilia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas mopedo „Aprilia“ keleivis K. Š. ir nežymiai sužalotas D. P.. Šiais savo veiksmais E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021-09-15 Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 punkto (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 punkto (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiojo K. Š. atstovė pagal įstatymą, nukentėjusioji ir civilinė ieškovė L. Š. (toliau – apeliantė) prašo pakeisti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų 2023-11-22 nuosprendį ir priteisti nukentėjusiojo K. Š. naudai iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, likusią neatlygintą neturtinės žalos dalį – 7 000 Eur; taip pat priteisti apeliantės L. Š. naudai iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“, likusią turtinės žalos dalį - 253,56 Eur ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Be to, apeliaciniu skundu prašo priteisti apeliantės naudai iš E. V. 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų teisinei pagalbai apmokėti, bei 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, lygiomis dalimis iš draudimo bendrovės „Ergo Insurance Se“ ir E. V., patirtų už apeliacinio skundo parengimą. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:

Dėl nukentėjusiosios, civilinės ieškovės L. Š. civilinio ieškinio

Dėl nukentėjusiojo, civilinio ieškovo K. Š. civilinio ieškinio

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl apeliantės L. Š. apeliacinio skundo argumentų

Dėl apelianto K. Š. apeliacinio skundo argumentų

3.8. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad nustatant neturtinės žalos dydį įstatymas įpareigoja teismą atsižvelgti ne tik į jos pasekmes, bet ir į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėti, padarytos turtinės žalos dydį, paties nukentėjusiojo neatsargius veiksmus bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus. Neatsargūs nusikaltimai, kuriais pažeidžiamos KET, yra labai įvairūs tiek pagal faktines aplinkybes, tiek pagal kilusius padarinius, todėl, teismui konstatavus, kad asmuo KET pažeidė dėl neatsargumo, būtina įvertinti padarytos veikos pavojingumo laipsnį, t. y. kokie KET pažeidimai buvo padaryti, ar padaryti pažeidimai susiję su itin dideliu kaltininko neatsargumu ir šiurkščiu KET nesilaikymu. Tokių prielaidų šioje byloje nėra. Pagal teismų praktiką asmeniui veikiant neatsargiai padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės kaltės atveju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422/2009).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Dėl procesinių klausimų

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismas, sutinkamai su BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostata, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš pateikto apeliacinio skundo matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-22 nuosprendis yra ginčijamas dėl netinkamai išspręstų klausimų, susijusių su civiliniu ieškiniu ir bylinėjimosi išlaidomis, todėl apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas pasisako išimtinai tik šiais klausimais.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š.

10. Be to, pažymėtina ir tai, kad draudimo bendrovė išmokėjusi 340,19 Eur išmoką už eismo įvykio metu sugadintus nukentėjusiojo batus, striukę, kuprinę ir telefoną, įvertino daiktų nusidėvėjimą. Apeliantė skunde teigia, jog šiuo atveju nėra aišku kaip ir kokiu pagrindu buvo taikytas nusidėvėjimas.

11. Teisėjų kolegija pažymi, kad žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatyme nustatytų ar leistų išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo (CK 6.251 straipsnis), kuris iš esmės reiškia tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama grąžinti ją patyrusį asmenį į iki pažeidimo buvusią padėtį. Asmens teisė į turtinės ir neturtinės (materialinės ir moralinės) žalos atlyginimą garantuojama Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje, ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, tarp jų ir teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis; kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamas žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs ar reikalavimo teisę perėmęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

12. Kai žala padaroma asmens turto sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė – ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Jeigu pagal tokį skaičiavimą atkūrimo išlaidas visa apimtimi padengs žalą padaręs asmuo, tai teisiškai reikš turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita.

13. Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė eismo įvykio metu sugadintą nukentėjusiojo K. Š. striukę vertino 35,99 Eur suma, batus – 86 Eur suma, kuprinę – 35 Eur suma, kelnes – 40 Eur suma ir mobiliojo ryšio telefoną – 300 Eur suma, kas viso sudaro 496,99 Eur (t. 2, b. l. 60). Kaip anksčiau minėta, draudimo bendrovė už sugadintus daiktus išmokėjo civilinei ieškovei 340,19 Eur išmoką. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad civilinei ieškovei draudimo bendrovė įvertindama pateiktus duomenis, pagrindžiančius žalos dydį, už sugadintą striukę paskaičiavo 35,99 Eur, už batus – 86 Eur, už kelnes – 40 Eur, už telefoną, įvertinus nusidevėjimą, – 139,20 Eur (t. 2, b. l. 105). Nors iš šių draudimo bendrovės nurodytų duomenų nėra aišku kokia suma atlyginta už sugadintą kuprinę, tačiau iš visos atlygintos sumos už sugadintus daiktus, t. y. 340,19 Eur atėmus paskaičiuotas išmokas už batus, striukę, kelnes ir mobiliojo ryšio telefoną (35,99 Eur, 86 Eur, 40 Eur ir 139,20 Eur), lieka 39 Eur suma už kuprinę. Be to, atkreipiamas dėmesys, jog iš šių aptartų duomenų matyti, kad draudimo bendrovė už dalį sugadintų daiktų – batus, striukę, kelnes ir kuprinę – civilinei ieškovei žalą atlygino šių daiktų įsigijimo kainomis, nevertinant jų nusidėvėjimo. Pažymėtina ir tai, kad iš byloje esančios defektacijos pažymos (t. 2, b. l. 65), sugadinto mobiliojo ryšio telefono bendra remonto suma sudaro 174 Eur, tačiau civilinė ieškovė mobiliojo ryšio telefoną neremontavo, laikė jį visiškai sugadintu, o tai prieštarauja anksčiau aptartiems bylos duomenims. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimų nepadarė. Dėl to apeliacinio skundo argumentai dalyje dėl turtinės žalos dydžio pagrįstumo pripažintini nesudarantys pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. Š.

17. Įstatymo nenustatyta kitų asmenų teisės reikalauti neturtinės žalos atlyginimo už nukentėjusio asmens sužalojimus bendraisiais pagrindais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005). Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013). Ar apeliantės L. Š. atvejis atitinka išimtinumo sąlygas, dėl ko jai turėtų būti priteista neturtinė žala, patirta dėl nepilnamečio sūnaus sveikatos sužalojimo, spręstina pagal tai, kaip šie klausimai aiškinami kasacinio teismo praktikoje, t. y. kokie atvejai pripažįstami išimtiniais, pagal kokius kriterijus tai sprendžiama.

18. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005-04-18 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Kasacinio teismo 2016-01-05 nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016, kaip esminis kriterijus neturtinei žalai nukentėjusiojo motinai atlyginti nurodytas ypač didelis nukentėjusiojo sužalojimas ir jo padariniai vaiko sveikatai, itin artimas mamos ir vaiko ryšys. Taip pat kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 esminis kriterijus nurodytas ypač didelis nukentėjusiosios sužalojimas ir itin artimas, glaudus tėvų ir dukters ryšys.

19. Nurodomose Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtose bylose nustatytos žalos padarymo aplinkybės, sužalojimo padariniai ir jų pobūdis, sunkumas ir netgi sužalojimą padariusių asmenų specifiškumas nėra tapatūs šiai bylai, tačiau kasacinio teismo išaiškinimai dėl kriterijų ir išimtinių aplinkybių, pagrindžiančių tėvų teisę į neturtinės žalos atlyginimą, kaip tokie, yra reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje. Konkretus sužalojimo masto ir jo padarinių sveikatai nustatymas byloje laikomas fakto klausimu, tačiau ar dėl vaiko sveikatai padarytų sužalojimų ir kilusių padarinių jo tėvai turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, spręstina įrodžius, jog jie asmeniškai patyrė nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su vaiko sužalojimu.

20. Taigi, kaip anksčiau nurodyta, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad K. Š. buvo konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinės plaštakos ir kelių srityse, dešinio raktikaulio petinio galo lūžis; nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas taip pat vertino, kad nukentėjusysis, vykstant gydymui, žymesnių nusiskundimų neturėjo, be to byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie sudėtingą gijimo procesą ar sudėtingas, ilgalaikes, sunkias lūžio pasekmes.

21. Pažymėtina, kad nukentėjusiojo šeimos nariai dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantės argumentais, jog ji patyrė išgyvenimų dėl sužaloto sūnaus, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantė neatskleidė šių aplinkybių išimtinumo, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos apeliantei L. Š. atlyginimo priteisimo.

Dėl apeliacinio skundo argumentų dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam K. Š.

22. Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutarts civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-244/2015, 2K-243-648/2015).

23. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Galioja civilinės atsakomybės principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Priteisiant neturtinę žalą, tai gali būti padaroma nustatant teisingą neturtinės žalos dydį, atsižvelgiant vien į šią pažeistą vertybę. Kaip jau minėta, pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė – neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti į kasacinio teismo praktiką, formuojamą aiškinant ir taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms aplinkybėms, būtina vadovautis konkrečioje LAT nutartyje sukurtu precedentu (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-560/2010). Šis reikalavimas kildinamas iš teismo precedento esmės – stare decisis principo, grindžiamo teismo sprendimo autoritetu: visas tapačias vėlesnes bylas būtina spręsti taip, kaip išspręsta byla, kurioje sukurtas teismo precedentas (lot. auctoritas rerum similiter judicatum) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007-10-24 nutarimas). Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

24. Pagal besiformuojančią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, nukentėjusiesiems, priklausomai nuo reikšmingų bylos aplinkybių, yra priteisiamas, įvertinus jau atlygintą draudimo bendrovių sumą, neturtinės žalos atlyginimas nuo 3 740 Lt iki 40 000 Lt: kasacinės bylos 2K-821/2007 (5 000 Lt – krūtinkaulio lūžimas), 2K-44/2008 (10000 Lt – žastikaulio kaklo lūžimas, galvos, krūtinės sumušimai), 2K-68/2008 (40 000 Lt – dešinio klubikaulio lūžimas, gūžduobės lūžimas, šlaunikaulio galvutės išnirimas, dešinio raktikaulio išnirimas, galvos smegenų sukrėtimas, dėl dubens kaulų lūžių nukentėjusioji daugiau kaip šešis mėnesius negalėjo vaikščioti, savarankiškai apsitarnauti, patyrė nepatogumus dėl gulimo režimo, buvo du kartus operuota, be patirto fizinio skausmo, ji išgyvena ir dėl išliekamųjų sužalojimo padarinių), 2K-171/2008 (4 000 Lt – kojos blauzdos jungiamojo raiščio plyšimas), 2K-382/2008 (10 000 Lt – krūtininio slankstelio lūžis), 2K-423/2008 (10 000 Lt – stuburo slankstelio išnirimas ir lūžimas, 1 metai nedarbingumo (tiek prašė pats nukentėjusysis); 8 000 Lt – kelio girnelės lūžimas (tiek prašė pats nukentėjusysis); 5 000 Lt – žastikaulio lūžimas, operacija žastikaulio osteosintezė plokštele ir varžtais), 2K-64/2009 (11 726,40 Lt – sumušta dešinė blauzda, atlūžo blauzdikaulio išorinis gumburas, plyšo kairio kelio išorinis meniskas), 2K-111/2009 (7 000 Lt – galvos, nugaros ir juosmens raiščių sumušimas bei patempimas; 7 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-129/2009 (4 000 Lt – galvos smegenų sukrėtimas), 2K-179/2009 (9 726,40 Lt – poodinės kraujosruvos kaktoje, veide, dešinėje krūtyje, pilvo sienoje, kojose, pakaušio sumušimas, pasireiškęs minkštųjų audinių patinimu, muštinė žaizda apatinės lūpos gleivinėje, odos nubrozdinimas krūtinės ląstoje, dešinės pėdos II padikaulio distalinio kaulo lūžis, nustatyta galvos smegenų sukrėtimas, dėl dešinės pėdos padikaulio lūžimo jai buvo uždėta gipso langetė, nukentėjusioji dėl psichinės sveikatos pablogėjusios būklės lankėsi ir pas psichoterapeutę), 2K-207/2009 (4 000 Lt – muštinė žaizda galvoje, galvos, kaklo, dubens sumušimai, galvos smegenų sukrėtimas, kairio gaktikaulio šakos lūžis, nubrozdinimai veide), 2K-386/2009 (20 000 Lt – muštinės žaizdos kaktos dešinėje pusėje su kraujosruva dešinės pusės viršutiniame voke, pakauškaulio linijinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva po voratinkliniu smegenų dangalu, kairio žastikaulio lūžis), 2K-401/2009 (3 740 Lt – galvos sumušimas su potraumine tarpšonkauline neuralgija, dešinio peties sumušimas), 2K-168/2010 (8 000 Lt – sumušta krūtinės ląsta, pasekmes dėl sužalojimo nukentėjusioji jautė beveik 2 mėnesius), 2K-200/2010 (10 000 Lt – dešinės kojos blauzdikaulio ir šeivikaulio kulkšnelių lūžis su raiščio plyšimu bei pėdos panirimu, koja buvo du kartus operuota, nukentėjusioji po operacijos turėjo gulėti lovoje pakelta koja, dėl sulaužytos kojos negalėjo atlikti elementarių buitinių reikalų, lankyti paskaitų ir mokytis, gydymas tęsiamas iki šiol, planuojama dar viena operacija, tebejaučia diskomfortą, ypač vasarą, dėl likusių randų), 2K-215/2010 (6 726,40 Lt – kompresinis 1 juosmeninio slankstelio lūžimas), 2K-277/2010 (5 820 Lt – dešinės blauzdos kaulų lūžis, nukentėjusysis 4 mėnesius buvo nedarbingas, iki šiol skauda koja, geria vaistus), 2K-280/2010 (10 000 Lt – skeveldrinis dešinės blauzdos kaulų lūžis su poslinkiu, dešinės alkūnės, kairio dilbio ir plaštakos žaizdos, kairio X-to šonkaulio lūžis, nugaros sumušimas ir galvos smegenų sukrėtimas), 2K-288/2010 (11 726 Lt – muštinė žaizda pakaušyje, poodinės kraujosruvos pečiuose, rankose, kojose), 2K-97/2012 (3 000 Lt – padarytas krūtinės sumušimas su kairės pusės 9-ojo šonkaulio lūžimu), 2K-548/2012 (9 165 Lt – šonkaulio ir delnakaulio lūžimai), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt (2027,34 Eur) – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai), 2K-288-511/2015 (10 000 Lt (2 896,20 Eur) – plėštinė dešinio kelio žaizda su sąnario kapsulės bei šeivikaulio šoninių raiščių plyšimu bei dešinio šlaunikaulio išorinio gumburo atplyšimu, krūtinės ląstos sumušimas, dešinės pusės 8 šonkaulio lūžis, dešinio plaučio plyšimas su kraujo ir oro susikaupimu dešinėje krūtinplėvės ertmėje, muštinė žaizda kairio peties srityje, odos nubrozdinimai abiejose krūtinės ląstos pusėse), 2K-372-942/2015 (7 000 Lt (2 027,34 Eur) – kairės pėdos III-IV-V padikaulių ir vidinio pleištuko lūžiai) 2K-252-677/2015 (12 000 Lt (3 475 Eur) galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, nebegali aktyviai sportuoti), 2K-95-222/2017 (1 300 Eur – galvos smegenų sukrėtimas, muštinė žaizda dešinėje ausyje, dešinio raktikaulio petinio galo panirimas; 1 600 Eur – krūtinės ląstos sumušimas, pasireiškęs kairės pusės 11-o šonkaulio lūžiu, kairio plaučio sumušimu, lydimais kraujo ir oro susikaupimu kairėje krūtinplėvės ertmėje, galvos smegenų sukrėtimas, galvos sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva ir odos nubrozdinimu kaktos kairėje pusėje, stuburo kaklinės dalies 1-2 slankstelių panirimas (tokios atlygintinos neturtinės žalos sumos nustatytos, be kita ko, atsižvelgiant ir į vairuotojos didelį neatsargumą (KET 157 punkto reikalavimo pažeidimą), 2K-211-895/2018 (10 000 Lt (2 896,20 Eur) – paviršiniai odos nubrozdinimai veide, krūtinės ląstoje, kairio peties, abiejų riešų, klubo ir abiejų kelių srityse, kairiojo alkūnkaulio kūno lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, kairio vidutinio sėdmens raumens plėšimas, kairio peties ir riešo sąnarių kontraktūros).

25. Įvertinus pastaruoju metu besiformuojančią kasacinio teismo formuojama praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo, matyti, kad iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 3 500 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, Nr. 2K-211-895/2018 ir kt.).

26. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2022-11-16 specialisto išvados Nr. G 1286/2022(03) matyti, kad eismo įvykio metu K. Š. buvo konstatuoti šie sužalojimai: odos nubrozdinimai dešinės plaštakos ir kelių srityse, dešinio raktikaulio petinio galo lūžis. Dešinės rankos ir kelių sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, o dešinio raktikaulio petinio galo lūžis gavosi nuo tiesioginės traumos, galimai kietu buku daiktu ar kietu pagrindu paveikus dešinio peties sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Eismo įvykio metu padarytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl K. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. (t. 1, b. l. 80-81)

27. Byloje neabejotinai įrodyta, kad nukentėjusysis K. Š. dėl E. V. veikos, atitinkančios BK 281 straipsnio 1 dalyje aprašytus nusikalstamos veikos požymius, patyrė neturtinės žalos, tad ši žala nukentėjusiajam turi būti atlyginta. Tačiau teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas, nenustatydamas nukentėjusiajam priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį, įvertino, jog draudimo bendrovė geranoriškai sumokėjo 3 000 Eur, pakankamai atsižvelgė į šioje byloje nustatytus individualizuotus jos nustatymo kriterijus ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą teismų praktiką.

28. Atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus ir šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose eismo įvykio metu nesunkiai sužalojami asmenys, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, kolegija mano, kad racionaliai vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, tinkamai taikant CK 6.250 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, atsižvelgiant ne tik į nusikaltimą padariusio asmens bei nukentėjusiojo interesų pusiausvyrą, bet ir į kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, sužalojimo mastą, pobūdį, liekamuosius nepataisomus reiškinius (jų nebuvimą), įvertinant visumą aplinkybių, atsižvelgiant į LAT formuojamą praktiką, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas nustatė tinkamą K. Š. patirtos neturtinės žalos dydį – iš viso 4 000 Eur – ir atsižvelgdamas į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam K. Š. yra išmokėjusi 3 000 Eur dydžio išmoką neturtinės žalos atlyginimui, papildomai priteisė nukentėjusiajam iš draudimo bendrovės 1 000 Eur. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo nustatytas nukentėjusiajam K. Š. neturtinės žalos atlyginimo dydis yra teisingas ir, priešingai, nei teigia apeliantas, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei teismų praktiką šios kategorijos bylose.

29. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam K. Š. priteistinos neturtinės žalos atlyginimo sumą, nepakankamai atsižvelgė į tai, kad nepatogumai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų tęsiasi iki šiol, nukentėjusysis yra priverstas dar gydytis, patirti sužalojimai sudaro nukentėjusiajam didelių nepatogumų, nukentėjusiajam buvo diagnozuoti raktikaulio petinio galo lūžis, trauminis šokas, galvos smegenų sukrėtimai, blauzdos, riešo ir plaštakos nubrozdinimai, nuo 2022-09-27 iki 2022-09-28 gydytas Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriuje, nuo 2022-09-28 iki 2022-09-29 gydytas Traumatologijos-ortopedijos skyriuje, nukentėjusiajam buvo pritaikyta pečių imobilizacija ortopediniu įtvaru, fiksuojant pečius atvedimo padėtyje, kuri truko 6 savaites, per kurias buvo iš esmės apribotas nukentėjusiojo judėjimas, bedravimo galimybės, nukentėjusysis buvo atleistas nuo mokyklos lankymo iki 2022-10-07, nuo sporto ir fizinio lavinimo iki 2022-12-30, nuo 2022-11-07 paskirta reabilitacija, tačiau skausmai raktikaulio srityje išliko iki šiol, taip pat dėl galvos smegenų sukrėtimo, pasikartojančių galvos skausmų, kurių iki įvykio nebuvo, pasireiškė nemiga, atsirado regėjimo sutrikimų. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, Klaipėdos apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį nukentėjusiajam K. Š., nors plačiau dėl jų nepasisakė, atsižvelgė į visas šias apelianto skunde nurodomas aplinkybes, įvertino tai, kad nukentėjusysis K. Š. autoįvykio metu patyrė išgąstį, dėl patirtų sužalojimų patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad E. V. padarė neatsargų nusikaltimą, kad šis įvykis buvo atsitiktinis jos gyvenime, ji vairavo blaivi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais bei atsižvelgdamas į teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu, į tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam jau yra išmokėjusi 3 000 Eur dydžio išmoką, padarė išvadą, kad yra pagrindas papildomai priteisti nukentėjusiajam K. Š. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui ir kad toks neturtinės žalos dydis (3 000 Eur + 1 000 Eur, iš viso 4 000 Eur) bus adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka galiojančiuose teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius.

30. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, teismas nusikalstama veika padarytos atlygintinos neturtinės žalos dydį nustatė teisingai, vadovaudamasis minėtomis neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiomis įstatymo nuostatomis ir pagal šioje konkrečioje byloje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie neteisingai išspręstą atlygintinos neturtinės žalos dydžio klausimą tokios išvados nepaneigia. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomas ir priteisiamas žalos atlyginimo dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Anksčiau paminėtoje teismų praktikoje atlyginant neturtinę žalą dėl nesunkaus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo priteisiamos panašaus dydžio arba nežymiai didesnės, o tam tikrais atvejais ir daug mažesnės pinigų sumos, tačiau ne tokios, kaip šiuo atveju prašo apeliantas.

31. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiajam K. Š. apylinkės teismo nustatyta neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka padarytos veikos pavojingumą (padarytas neatsargus nusikaltimas), nukentėjusiajam padaryto sveikatos sutrikdymo sunkumą ir pobūdį (K. Š. nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas), E. V., padariusios neatsargų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, ir atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 straipsnis), turtinę padėtį, jos kaltės laipsnį ir teismų praktikos tendencijas tokio pobūdžio bylose, todėl nėra pagrindo keisti skundžiamo nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos nukentėjusiajam K. Š. atlyginimo priteisimo.

32. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nukentėjusiojo K. Š. civilinio ieškinio tenkinimo iš dalies, t. y. priteisdamas jam papildomai 1 000 Eur iš draudimo bendrovės neturtinei žalai atlyginti, įvertino visas aplinkybes, ieškovo pateiktus įrodymus, teismų praktiką, pagrįstai atsižvelgta ne tik į tai, kad K. Š. dėl eismo įvykio patirtų fizinių sužalojimų patyrė skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir kad dėl sužalotos kūno dalies jis iki šiol jaučia sužalojimo pasekmes ir diskomfortą bei nerimauja dėl sveikatos ateityje, tačiau ir tai, jog jam nesukelta ilgalaikių itin neigiamų pasekmių. Nukentėjusiajam apylinkės teismo nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis – 4 000 Eur – yra adekvatus patirtai neturtinei žalai, visiškai atitinka teisės aktuose bei teismų praktikoje suformuluotus atlygintinos neturtinės žalos principus ir nustatytus dydžius, todėl toks teismo sprendimas niekaip negali pažeisti proporcingumo principo žalai atlyginti ir nusikalstamos veikos pasekmėms likviduoti principo.

33. Dėl išvardytų motyvų konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, keisti jį nukentėjusiojo K. Š. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Pažymėtina, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-210/2014, 2K-155-511/2017 ir kt.).

35. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu prašomų išieškoti bylinėjimosi išlaidų (už atstovo advokato D. Lengvino atstovavimą) dydį 1 500 Eur sumažinti iki 700 Eur. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliacinio skundo argumentus dėl proceso išlaidų pirmosios instancijos teisme dydžio, skundžiamu nuosprendžiu atliktą jų vertinimą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas proceso išlaidų klausimą išsprendė vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais bei vertindamas konkrečias bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, sprendžiant šį klausimą, pirmosios instancijos teisme būtų buvusios padarytos teisės taikymo klaidos. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl priteistinos sumos advokato išlaidoms apmokėti pagrįstos BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atstovavimo apimtimi (apeliantės atstovas dalyvavo 2 apklausose ikiteisminio tyrimo metu, parengė civilinį ieškinį), proceso sudėtingumu (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukme (byla išnagrinėta per 2 teismo posėdžius), kaltinamosios turtine padėtimi (šiuo metu yra vaiko auginimo atostogose, gauna nedideles pajamas, šeima paėmusi tris kreditus), teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų aiškinimu, formuojama teismų praktika. Nors skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nevertino suteiktų teisinių paslaugų apimties (atstovas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo 2 apklausose, iki apklausų atstovai teikė prašymus dėl susipažinimo su bylos medžiaga, susipažino su bylos medžiaga, ruošėsi apklausoms, vyko į apklausas, civilinis ieškinys surašytas iš esmės sujungiant dviejų asmenų reikalavimus į vieną, t. y. K. Š. savarankiškus reikalavimus ir jo mamos L. Š. savarankiškus reikalavimus, iš esmės 2 civilinių ieškinių parengimas, atstovas dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, ruošėsi posėdžiams), tačiau kaip matyti, teismas iš esmės į šias apeliantės nurodytas aplinkybes atsižvelgė. Byloje teismo buvo pagrįstai įvertinta, jog nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės atstovas dalyvavo 2 apklausose ikiteisminiame tyrime, surašė ieškinį, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose, ir nors advokatas D. Lengvinas atstovaujamųjų interesais paruošė kelis dokumentus – vieną prašymą dėl susipažinimo su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga (t. 1, b. l. 92) ir civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 59-61), kuriame sujungti dviejų asmenų (šeimos narių – nukentėjusiojo K. Š. ir jo mamos L. Š.) savarankiški reikalavimai, tačiau pažymėtina, kad paminėto prašymo apimtis yra labai maža (prašymas susideda 4 sakinių), o civilinis ieškinys taip pat nėra itin didelės apimties (susideda iš 6 lapų). Be to, nors atstovas ikiteisminio tyrimo metu dalyvavo 2 apklausose, tačiau šios apklausos bendrai truko šiek tiek daugiau nei vieną valandą (t. 1, b. l. 110-111, 126-127). Pažymėtina ir tai, kad ši byla nėra sudėtinga ar didelės apimties – viena nusikalstama veika, viena kaltinamoji, bylą sudaro ne pilni du tomai, ir, kaip minėta, advokatas dalyvavo dviejuose teismo posėdžiuose, vidutiniškai 40 minučių trukmės. Todėl, atsižvelgus į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis sąžiningumo ir protingumo principais, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė prašomas išieškoti 1 500 Eur bylinėjimosi išlaidas sumažinti. Iš E. V. priteista suma – 700 Eur laikytina atitinkančia nukentėjusiojo K. Š. ir civilinės ieškovės L. Š. atstovo turėtas darbo sąnaudas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl išieškotų atstovavimo išlaidų dydžio, kaip išspręsto teisingai. Dar kartą atkreipiamas apeliantės dėmesys į tai, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nukentėjusiojo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo nurodomą sumą išieškoti iš kaltininko, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį.

36. Taip pat apeliantė L. Š. prašo priteisti lygiomis dalimis iš kaltinamosios E. V. ir civilinio atstovo „Ergo Insurance Se“, Lietuvoje veikiančio per „Ergo Insurance Se“ Lietuvos filialą 500 Eur išlaidų advokato pagalbai už apeliacinio skundo surašymą, pateikė minėtas išlaidas patvirtinantį dokumentą – sąskaitą už teisines paslaugas. Pažymėtina, jog priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti apeliaciniame procese, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-452/2009, 2K-271/2010, 2K-431/2012, 2K-147/2013, 2K-52-942/2016, 2K-143-696/2017, 2K-118-489/2019, 2K-135-693/2019, 2K-41-697/2021 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo K. Š. ir jo atstovės pagal įstatymą bei civilinės ieškovės L. Š. apeliacinį skundą. Šia nutartimi apeliacinis skundas atmetamas, todėl priteisti iš E. V. ir draudimo bendrovės nukentėjusiajam ir civilinei ieškovei L. Š. jos turėtas išlaidas advokato paslaugoms, suteiktoms surašant apeliacinį skundą apmokėti, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nukentėjusiojo K. Š. atstovės pagal įstatymą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. Š. apeliacinį skundą atmesti.