Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiojo K. Š. atstovei pagal įstatymą, civilinei ieškovei L. Š., jų atstovui advokato padėjėjui Linui Jurevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. V., gimusi (duomenys neskelbtini), Šilalėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, dirbanti UAB (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, neteista,

kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji E. V. vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

2022 m. rugsėjo 27 d., apie 15.50 val., E. V., vairuodama automobilį „Audi A6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) Gargždų mieste, Klaipėdos rajone, elgdamasi neatsargiai, važiuodama šalutiniu keliu, Laukų g., sankryžoje į Vasario 16-osios gatvę, nepraleido Vasario 16-osios gatve tiesiai, pagrindiniu keliu, jai iš dešinės važiavusio mopedo „Aprilia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kurį vairavo D. P. ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu nesunkiai sužalotas mopedo „Aprilia“ keleivis K. Š. ir nežymiai sužalotas D. P..

Šiais savo veiksmais E. V. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. rugsėjo 15 d. Nr. 744 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>) ir 154 p. (Nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu.) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.

Kaltinamoji E. V. pagal pareikštą kaltinimą kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl jos kaltės pažeidžiant kelių eismo taisykles įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas nukentėjusysis.

Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos rajono PK veiklos skyriaus tyrėjos L. L. tarnybinio pranešimo nustatyta, kad apie 15.56 val., adresu Vasario 16-osios ir Laukų g. sankryžoje, Gargžduose, transporto priemonės „Audi“, valstybinis numerio ženklas Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja E. V. išvažiuodama iš šalutinio kelio nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio motorolerio, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), kuri vairavo D. P. bei kartu su juo kaip keleivis važiavo K. Š.. Eismo įvykio metu abi transporto priemonės susidūrė ir nukentėjo motorolerio vairuotojas D. P., diagnozė: kūno paviršiniai sužalojimai, dešinio kelio žaizda, kairio kelio nubrozdinimas, kairio klubo sumušimas bei motorolerio keleivis K. Š., diagnozė: dešinės pusės raktikaulio lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas (1 t., b. l. 11).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų nustatyta, kad eismo įvykis įvyko Laukų ir Vasario 16-osios gatvių sankryžoje, Gargždų mieste, šviesiu paros metu. Sankryža yra paženklinta kelio ženklais. Važiuojant Vasario 16-osios g. nuo Žiburių g. yra matomas ženklas Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, kelio ženklo atstumas iki susidūrimo vietos yra 25,9 m. Važiuojant Laukų g. nuo Liepų g. yra matomas ženklas Nr. 203 „Duoti kelią“, kurio atstumas iki susidūrimo vietos yra 14,8 m. Automobilis „Audi A6“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini) stovi pravažiavęs sankryžą. Matosi apgadintas dešinės pusės priekinis sparnas, priekinis langas ties dešine puse bei galinis dešinės pusės sparnas. Mopedas „Aprilia“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), yra važiuojamojoje kelio dalyje, nuvirtęs ant šono. Matosi apgadintos visos mopedo apdailos plastmasinės dalys, priekinis žibintas bei abu posūkio žibintai (1 t., b. l. 17-37, 39-49).

Iš specialisto išvados Nr. G 1286/2022(03) nustatyta, kad K. Š. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: odos nubrozdinimai dešinės plaštakos ir kelių srityse, dešinio raktikaulio petinio galo lūžis. Dešinės rankos ir kelių sužalojimai gavosi nuo tiesioginio trauminio dinaminio kontakto su kietu buku daiktu ar kietu pagrindu, o dešinio raktikaulio petinio galo lūžis gavosi nuo tiesioginės traumos, galimai kietu buku daiktu ar kietu pagrindu paveikus dešinio peties sritį, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Eismo įvykio metu padarytas dešinio raktikaulio petinio galo lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl K. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 80-81).

Iš specialisto išvados Nr. G 1226/2022(03) nustatyta, kad D. P. padaryti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio klubo sumušimas, dešinio kelio plėštinė žaizda, kairio kelio odos nubrozdinimas. Sužalojimai gavosi paveikus kairio klubo sritį trauminiu būdu kietu buku daiktu bei galimai ir vienmomentiškai trauminiu dinaminiu būdu paveikus abiejų kelių sritis, kas neprieštarauja užduotyje nurodytoms įvykio aplinkybėms. Sužalojimus D. P. patyrė paveikus iš kairės ir iš priekio kūno atžvilgiu. Visi išvados sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b. l. 147-148).

Iš alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo nustatyta, kad vairuotojams E. V. ir D. P., po eismo įvykio alkotesteriu nustatytas 0,00 promilių blaivumas (1 t., b. l. 64-66).

Motyvuojamoji dalis

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamosios E. V. kaltė padarius jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad ji vairuodama transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Nukentėjusiojo K. Š. atstovė pagal įstatymą ir civilinė ieškovė L. Š. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo K. Š., L. Š. priteisti 915,08 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (2 t., b. l. 59-71).

Civilinis atsakovas – ERGO Insurance SE Lietuvos filialas išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes civilinei ieškovei L. Š. ir K. Š. jau yra išmokėjęs bendroje sumoje 3340,19 EUR dydžio draudimo išmokų sumą: 2022-12-29 išmokėta 3000,00 EUR dydžio neturtinės žalos išmoka ir 2023-01-02 išmokėta 340,19 Eur dydžio išmoka už eismo įvykio metu sugadintus batus, striukę, kuprinę ir telefoną, įvertinus daiktų nusidėvėjimą. Dėl turtinės žalos reikalavimo - civiliniu ieškiniu prašoma priteisti 915,08 EUR turtinės žalos atlyginimą pagal kartu su ieškiniu pateiktus patirtų išlaidų dokumentus. Civilinis atsakovas, tik 2022-12-09 buvo informuotas, jog yra į bylą įtrauktas civiliniu atsakovu. Atsakovas susipažinęs su civilinio ieškinio priedais įvertino jų pagrįstumą ir sąsajumą su eismo įvykiu, ir 2023-01-02 atlygino ieškovams 340,19 EUR patirtų išlaidų. Civilinis atsakovas nurodo, jog likusi neatlyginta turtinio reikalavimo dalis yra dėl pritaikyto daiktų nusidėvėjimo bei pateiktos informacijos trūkumo. Civilinis atsakovas kreipėsi tiek į civilinius ieškovus, tiek į gydymo įstaigas dėl papildomos informacijos suteikimo ir negavo papildomų duomenų, todėl nebuvo priimti sprendimai dėl likusios turtinės žalos atlyginimo. Civilinio atsakovo manymu šioje dalyje civilinių ieškovų ieškinys turėtų būti atmestas, nes įrodymais pagrįsta turtinė žala patirta eismo įvykio metu yra atlyginta, o dėl kitos turtinės žalos dydžio į byloje nėra pateikta tuos dydžius patvirtinantys visi įrodymai, todėl likusios žalos dydžio sumos laikytinos neįrodytomis. Dėl neturtinės žalos reikalavimo K. Š. mano, jog civilinis atsakovas, remdamasis pateiktais duomenimis apie ieškovo patirtą sužalojimą, taikytą gydymą, atsižvelgdamas į rekomendacijas, teismų praktiką bei sąžiningumo, protingumo kriterijus, jau yra atlyginęs ieškovui neturtinę žalą visa apimtimi, todėl nėra pagrindo tenkinti civilinį ieškinį šioje dalyje. Dėl L. Š. reikalavimo atlyginti neturtinę žalą nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką dėl nepilnamečių asmenų sužalojimo, neturtinės žalos atlyginimas jų tėvams yra išskirtinai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kai nukentėjusio asmens sužalojimai ypatingai dideli, sudėtingi, taikomas sudėtingas, chirurginis, ilgalaikis gydymas, pasekmės ypatingai stipriai, ilgam laikui įtakoja ar net visam laikui pakeičia asmens gyvenimo kokybę, todėl tėvų išgyvenimai taip pat yra sunkūs ir ilgalaikiai (2 t., b. l. 85-106).

Dėl K. Š. ieškinio

Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies. Neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.

Kaltinamosios E. V. civilinė atsakomybė buvo apdrausta draudimo kompanijoje ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. Civilinis atsakovas pateikė rašytinius duomenis, kad nukentėjusiajam išmokėjo 3000 Eur draudimo išmoką dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismui nekyla abejonių, kad autoįvykio metu nukentėjusysis K. Š. patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, emocinius išgyvenimus, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas įvertina šioje byloje nustatytas aplinkybes: nukentėjusiojo veiksmai neturėjo jokios įtakos autoįvykio kilimui; autoįvykio metu nukentėjusysis patyrė išgąstį; dėl patirtų sužalojimų kentė didelį fizinį skausmą. Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad E. V. padarė neatsargų nusikaltimą, eismo įvykis, kurį padarė E. V. yra atsitiktinis įvykis jos gyvenime, ji vairavo blaivi, į sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus, teismas sprendžia, jog 4000 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma kompensuotų nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, atitiktų įstatyme numatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Kadangi draudimo bendrovė sumokėjo 3000 Eur sumą, nukentėjusiajam papildomai iš draudimo bendrovės priteistina 1000 Eur neturtinės žalos.

Dėl L. Š. ieškinio

Civilinė ieškovė L. Š. iš civilinio atsakovo prašė priteisti 915,08 Eur turtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas ieškovei sumokėjo iš viso 456,12 Eur turtinės žalos (2 t., b. l. 115, 156-157). Dėl likusios prašomos turtinės žalos atlyginimo atsakovas teigia, kad dėjo visas pastangas gauti papildomą informaciją, siekiant atlyginti visą padarytą turtinę žalą, tačiau papildomos informacijos negavo. Pagal byloje pateiktus dokumentus su atsakovo pozicija teismas sutinka ir daro išvadą, kad turtinė žala yra visiškai atlyginta, todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas.

Civilinė ieškovė L. Š. iš civilinio atsakovo taip pat prašė priteisti 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Kasacinis teismas laikosi nuostatos, jog neturtinės žalos asmeninis pobūdis, t. y. tai, kad ji tiesiogiai susijusi su asmeniu ir priklauso nuo jo paties išgyventų emocijų, lemia tai, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013).

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta rimta neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu, ir kad tai pirmiausia yra asmenys, kurių santykiai yra labai glaudūs, tačiau apie tai sprendžiama kiekvienoje byloje individualiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2005 m. balandžio 18 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005, kaip esminį kriterijų neturtinei žalai nukentėjusių dviejų vaikų tėvams atlyginti nurodė ypač didelį nukentėjusiųjų sužalojimą ir jo padarinius vaikų sveikatai, taip pat ypatingą dvasinį ir fizinį vaikų bei tėvų ryšį, kartu neatmesdama ir teisingumo kriterijaus. Kasacinio teismo 2016 m. sausio 5 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-696/2016 kaip esminis kriterijus neturtinei žalai nukentėjusiojo motinai atlyginti nurodytas ypač didelis nukentėjusiojo sužalojimas ir jo padariniai vaiko sveikatai, itin artimas mamos ir vaiko ryšys. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K-331-976/2018 esminis kriterijus – ypač didelis nukentėjusiosios sužalojimas ir itin artimas, glaudus tėvų ir dukters ryšys. Apygardų teismų praktikoje taip pat pabrėžiama būtina sąlyga tretiesiems asmenims neturtinei žalai atlyginti – sunkus nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymas (Kauno apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-42-485/2021; Klaipėdos apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-15-417/2020). Lietuvos apeliacinis teismas nuosprendyje, priimtame baudžiamojoje byloje Nr. 1A-13-245/2019, taip pat pabrėžė sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam reikšmę sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tretiesiems asmenims.

Taigi išanalizavus teismų praktiką akivaizdu, jog atvejai, kai neturtinės žalos atlyginimas priteisiamas tretiesiems asmenims, kurie patys nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl savo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus, yra ne tik itin reti, tačiau ir absoliuti dauguma šių atvejų yra bylose, kuriose nukentėjusiajam nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y., kai nukentėjusiojo asmens sužalojimai ypač dideli, sudėtingi, taikomas sudėtingas, chirurginis, ilgalaikis gydymas, pasekmės ypač stipriai, ilgam laikui veikia ar net visam laikui pakeičia asmens gyvenimo kokybę, todėl ir tėvų išgyvenimai vertinami kaip sunkūs ir ilgalaikiai.

Šiuo atveju nustatyta, kad K. Š. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, vykstant gydymui žymesnių nusiskundimų neturėjo, nagrinėjamu atveju byloje nėra įrodymų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą apie sudėtingą gijimo procesą ar sudėtingas, ilgalaikes, sunkias lūžio pasekmes. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, civilinės ieškovės ieškinys atmestinas.

Civilinė ieškovė prašė iš kaltinamosios priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1500 Eur bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 146-150). Kaltinamoji ir jos gynėjas prašė šias išlaidas sumažinti.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali proceso išlaidų, skirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti, iš kaltinamojo nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nukentėjusiojo ir / ar civilinio ieškovo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (žr. pvz. kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, Nr. 2K-210/2014, Nr. 2K-155-511/2017). Pažymėtina, kad ši byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, nukentėjusiojo ir civilinės ieškovės atstovas dalyvavo 2 apklausose ikiteisminiame tyrime, surašė ieškinį, dalyvavo 2 teismo posėdžiuose.

Nagrinėjamu atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kaltinamoji yra vaiko auginimo atostogose, gauna nedideles pajamas, šeima paėmusi 3 kreditus (2 t., b. l. 127-144), tai gali tapti jai nepakeliama finansinė našta. Teismo priteisiamas proceso išlaidų atlyginimo už advokato suteiktas paslaugas dydis neturi būti asmens nubaudimas už padarytą nusikalstamą – neatsargią veiką. Įvertinus atstovavimo apimtį, proceso sudėtingumą (byla išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka), nagrinėjimo trukmę, reikalingas teisines paslaugas, taip pat prašomą priteisti išlaidų dydį, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas mažina prašomą priteisiamą proceso išlaidų atlyginimą advokato paslaugoms apmokėti iki 700 Eur.

Kaltinamoji E. V. padarė neatsargų nusikaltimą. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Baudžiamosios bylos medžiaga nustatyta, jog kaltinamoji ankščiau neteista, nebuvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, administracine tvarka bausta 2 kartus už nežymius KET pažeidimus, charakterizuojama teigiamai (2 t., b. l. 22-25,124). Akivaizdu, jog E. V. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, padarytą žalą nukentėjusiajam, valstybei ir visuomenei neabejotinai suvokė ir tinkamai įvertino. Visa šių aplinkybių visuma leidžia teigti, jog E. V. naujų veikų, pažeidžiančių įstatymų reikalavimus, nedarys. Konstatuotina, jog E. V. verta teismo pasitikėjimo, todėl, esant BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, E. V. atžvilgiu taikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutas. E. V. laiduotoja skirtina anyta R. V., kuri, vadovaujantis byloje surinkta medžiaga, neabejotinai yra verta pasitikėjimo ir tinkama laiduoti už E. V. asmuo, ir teismo vertinimu ji laikytina teigiama asmenybe, kuri laikosi visuomenei priimtinų teisės normų ir įstatymų (2 t., b. l. 117-123).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

E. V. pripažinti padarius nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalį ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 1, 4 dalimis nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą, netaikant užstato, E. V. perduodant R. V. atsakomybei.

E. V. laiduotoja paskirti R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Laidavimo terminą nustatyti vienerius metus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti, jog jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti, dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas, o jeigu asmuo padarė tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinės ieškovės L. Š. ieškinį atmesti.

Iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE Lietuvos filialo priteisti 1000 Eur neturtinės žalos K. Š..

Iš kaltinamosios E. V. priteisti 700 Eur bylinėjimosi išlaidų L. Š..

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.