Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės, Dalios Kačinskienės ir Agnės Tikniūtės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja)

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo R. B. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys – Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas ir S. Č..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. R. B. (toliau – ieškovas) 2018 m. sausio 16 d. pareikštu ieškiniu pareiškė reikalavimą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (toliau – Klaipėdos AVPK) ir prašė priteisti 65 234,16 Eur turtinės ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2018 m. rugpjūčio 2 d. ieškinį patikslino ir prašė priteisti iš atsakovės akcinės bendrovės (toliau – AB) „Lietuvos draudimas“ (toliau – atsakovė) 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš Klaipėdos AVPK – 50 215,68 Eur turtinei ir 15 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 11 d. dar kartą patikslinto ieškinį, prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės ir 26 183,22 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 proc. palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo ir nurodė, kad atsisako reikalavimo Klaipėdos AVPK.

2. Nurodė, kad yra buvęs statutinis vidaus tarnybos pareigūnas. 2016 m. kovo 26 d. buvo sužalotas dėl kitos pareigūnės S. Č. kaltės įvykusio eismo įvykio metu tarnybiniu automobiliu vykdamas į įvykio vietą. Ligoninėje diagnozuotas dešinio peties sumušimas, bursitas, galvos sumušimas, kairės plaštakos sumušimas. 2016 m. balandžio 25 d. specialisto išvadoje nurodyta, kad dėl eismo įvykio patyrė traumą, kuri atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Po šio įvykio ieškovas nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo laikinai nedarbingas. Ligoninėje 2016 m. gegužės 10 d. nustatyta patikslinta diagnozė – petinio raktikaulio sąnario išnirimas, 2016 m. birželio 27 d. uždarosios akcinės bendrovės (toliu – UAB) „Ortogida“ nustatyta diagnozė: „Arthrosis AcromioClavicularis“ (AC), „Livcatio partis acromialis clavicule dex“ TLK: S43.1 //M7S.8. Ieškovas 2016 m. rugpjūčio 11 d. operuotas ir atlikta dešinio raktikaulio petinio galo fiksacija, taikytas stacionarus reabilitacinis gydymas 2016 m. gruodžio 7 d. iki 23 d., atliktos ambulatorinės reabilitacinės procedūros, tačiau išliko dešinio peties maudimas, nevisavertė funkcija. Tarnybinio patikrinimo metu pripažinta, kad ieškovas traumą patyrė tarnybos metu, tačiau sužalojimas nesusijęs su padidėjusiu pavojumi ar rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai. 2017 m. balandžio 20 d. ieškovas atleistas iš vidaus tarnybos, nes dėl sveikatos būklės pripažintas netinkamu tolesnei tarnybai.

3. Ieškovas nurodė, kad transporto priemonės valdytojas Klaipėdos AVPK (draudėjas) sudarė su atsakove (draudikas) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, pagal kurią apdraudė transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę įvykus eismo įvykiui. Atsakovė išmokėjo jam, kaip nukentėjusiajam asmeniui, 497,79 Eur turtinės ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

6. Dėl reikalavimo priteisti negautas pajamas atsakovė argumentavo, kad remiantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) išvada dėl ieškovo darbingumo lygio, ieškovas ir po eismo įvykio yra 100 proc. darbingas, tačiau ieškinyje nenurodo, kodėl negali dirbti kitokio darbo ir gauti pajamų. Pažymėjo, kad ieškovas gauna valstybinę pareigūno pensiją ir priedą, šios pajamos padidina jo galimybes darbo rinkoje, nes gali dirbti ne visą darbo dieną, nėra priverstas dirbti bet kokį darbą, kad išgyventų, todėl gali skirti laiko geresnio darbo paieškoms. Manė, kad ieškovas pajamų neprarado ir neturi pagrindo reikalauti jas priteisti bei netinkamai skaičiuoja prašomas priteisti negautas pajamas. Nurodė, kad nors ieškovas yra 100 proc. darbingas, tačiau net ir darant prielaidą, kad jis 100 proc. nedarbingas, o gaunamos valstybinio socialinio draudimo išmokos ateityje nedidės, hipotetines ieškovo prarastas pajamas laikotarpiu nuo 2017 m. balandžio 21 d. (atleidimo) iki 2023 m. kovo 23 d. (iki ieškovui sukaks 55 metai) galėtų sudaryti daugiausiai 6 632,53 Eur, t. y. ieškovo vidutinės grynosios pajamos iki atleidimo 2017 m. sausį – kovą sudarė 651,69 Eur (darbo užmokestis), iš kurio reikėtų atimti 4 167,31 Eur išeitinę išmoką, gaunamą pensiją ir kitas socialinio draudimo bei nedarbo išmokas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Teismas nustatė, kad atsakovė ieškovui sumokėjo 497,79 Eur patirtai turtinei žalai atlyginti (už atliktą operaciją) ir 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Nagrinėjamoje civilinėje byloje paskyrus teismo medicininę ekspertizę ir 2019 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktu konstatavus, kad sužalojimai kvalifikuotini kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl dešinio raktikaulio išnirimo su raiščių plyšimais jo sveikata sutriko ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui, o pirminėje specialisto išvadoje nebuvo diagnozuotas dešinio raktikaulio petinio galo išnirimas, ieškovui papildomai atsakovė 2019 m. birželio 5 d. sumokėjo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2019 m. gegužės 6 d. ekspertizės aktu taip pat konstatuota, kad ieškovo patirta dešinio peties trauma didesne apimtimi turėjo įtakos jo atleidimui iš vidaus tarnybos.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11.1. Teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas atsisakydamas pripažinti jo teisę į negautų pajamų atlyginimą. Išmokėta ieškovui 3 000 Eur suma nėra pakankama kompensuoti ieškovo patirtus ir patiriamus išgyvenimus, nepatogumus. 5 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus. Neturtinę žalą sužalojus sveikatą patyrė dėl profesinių sugebėjimų ir galimybių praradimo, iškęsto fizinio ir dvasinio skausmo, vidinės depresijos, dėl iš esmės pasikeitusio gyvenimo būdo: jis negali tęsti profesinės veiklos, sumažėjo jo ir šeimos pragyvenimo pajamos.

11.2. Teismas nenurodė nė vienos bylos, kurioje įvykio aplinkybės būtų panašios, todėl nepagrįstai rėmėsi kasacinio teismo praktika dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo.

11.7. Negalima sutikti su teismo atsisakymu kompensuoti ieškovo patirtas išlaidas, susijusias su ekspertizės atlikimu. Dėl atsakovės kaltės ieškovas turėjo kreiptis į teismą, sumokėti 545 Eur už ekspertizės paskyrimą. Šios ekspertizės išvados dėka atsakovė sutiko papildomai sumokėti ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimui.

12. Atsakovė atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

12.1. Įprastai teismai tokiais atvejais dėl neturtinės žalos priteisia sumas nuo 600 Eur iki 3 500 Eur. Ieškovo patirta trauma pagal pasekmes balansuoja ant nežymaus ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo mastų ribos (tikėtina, kad dėl to teismo medikai pradžioje ieškovui buvo nustatę nežymų sveikatos sutrikdymą), todėl ieškovui priteistina suma turėtų būti minėto intervalo pradžioje, tačiau vertinant tai, kad iš dalies dėl šios traumos jis atleistas iš tarnybos, priimtas sprendimas išmokėti išmoką, kurios dydis netoli minėto intervalo maksimumo. Ieškovui išmokėta išmoka viršija maksimalius minėtų Rekomendacijų dydžius. Išmoka atitinka teismų praktiką ir teisės aktų nuostatas bei visiškai atlygina jo patirtą neturtinę žalą.

12.2. Tai, kad ieškovas dirbo ne pagal darbo sutartį, o buvo statutinis pareigūnas šiuo atveju esminės reikšmės neturi, nes abiem atvejais asmens veikla yra nukreipta pajamų gavimui. Ieškovo veiklos pasikeitimas, kurį iš dalies įtakojo trauma, yra neturtinio pobūdžio veiksnys, jau įvertintas nustatant ieškovui mokėtinos neturtinės žalos dydį.

12.4. Ieškovas pradinį ieškinį pareiškė ne atsakovei, o Klaipėdos AVPK. Ieškovo prašymas atlikti teismo ekspertizę atsirado gavus ne atsakovės, o Klaipėdos AVPK atsiliepimą į ieškinį ir yra nurodytas ieškovo pirmajame patikslintame ieškinyje kartu su prašymu pakeisti atsakovės procesinę padėtį į bendraatsakovės. Žalos ir jos dydžio įrodymas yra ieškovo pareiga, todėl šiuo atveju ne atsakovės procesinis elgesys nulėmė ekspertizės išlaidų atsiradimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl apeliacinio proceso ribų

13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal apeliacinio skundo ribas.

14. Apeliaciniu skundu ieškovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys atsakovei dėl 2 000 Eur neturtinės ir 26 183,22 Eur turtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Dėl turtinės žalos (negautų pajamų)

15. Jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo ar asmenys privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis). Draudiko pareiga atlyginti žalą kyla iš draudimo sutarties. Draudimo sutartinius santykius reglamentuojančios teisės normos ir pati draudimo sutartis nustato, kokią žalą ir kokia apimtimi atlygina draudikas (CK 6.254 straipsnio 1 dalis, 6.1018 straipsnis). Nagrinėjamu atveju, ieškovas prašo žalos, kilusios jam autoįvykio metu, atlyginimo iš draudiko pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 2 dalį (draudimo išmoka – draudiko ar Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro mokama nukentėjusiam trečiajam asmeniui pinigų suma arba kita sutarta išmokos mokėjimo forma, skirta žalai asmeniui, turtui ir (ar) neturtinei žalai atlyginti). Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 dalį, kai žala padaryta asmens sveikatai, turi būti įvertinama visa dėl sveikatos sužalojimo asmens patirta žala. Tokiu atveju nuostolius sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (TPVCAPDĮ 15 straipsnio 4 dalis).

16. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, turtinė žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

17. Nagrinėjamu atveju, ieškovas iš atsakovės (draudikė) reikalauja negautų pajamų. Teigia, kad ir toliau būtų gavęs pajamas iš tarnybos policijoje, jeigu eismo įvykis nebūtų įvykęs. Ieškovas mano, kad jam turėtų būti priteistos negautos pajamos už 72 mėn., kadangi jis, kaip pirminės grandies pareigūnas, jei ne minėtas autoįvykis, pagal Vidaus tarnybos statutą galėjo tarnauti iki 55 metų amžiaus, taigi iki 2023 m. kovo 23 d. Todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovės už laikotarpį nuo jo atleidimo iš tarnybos 2017 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. kovo 23 d. negautas pajamas – 26 183,22 Eur.

18. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbuotojo sveikatos sužalojimo atvejais CK 6.283 straipsnio 1 dalyje aptartos negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Nustatant realiai negautų pajamų dydį turi būti atsižvelgiama ir į darbuotojo netekto darbingumo lygį – negautų pajamų sąvoka turi būti suprantama kaip prarasto darbingumo procento piniginė išraiška. Turtinės žalos dėl negautų pajamų atlyginimo laikotarpį lemia sužaloto darbuotojo atitinkamo darbingumo netekimo laikotarpis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2013, 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-1075/2019).

19. Ieškovas nurodė, kad iki pirmosios grandies pareigūnams leidžiamo tarnauti amžiaus ieškovui jo atleidimo iš tarnybos metu buvo likę tarnauti 72 mėn., todėl jo minimalus turtinis praradimas sudaro 65 234,16 Eur (906,03 Eur x 72 mėn.). Nurodė, kad ieškovas po atleidimo iki Vidaus tarnybos statuse numatyto amžiaus suėjimo (55 metai) vis tiek gaus pajamas – 39 050,94 Eur. Todėl ieškovo patirtus netiesioginius nuostolius sudaro 26 183,22 Eur (65 234,16 Eur – 39 050,94 Eur).

20. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas 100 proc. darbingas ir sprendė, jog ieškovas nepagrindė savo teiginių, kad nebegali dirbti ir užsidirbti. Teismas nustatė, kad nedirbti yra ieškovo pasirinkimas, ieškovas akcentavo jam nepriimtiną darbo užmokestį už darbus, kuriuos siūlo Užimtumo tarnyba, teigdamas, jog darbo užmokestis per mažas, o pradėjęs dirbti prarastų kai kurias socialinio draudimo išmokas. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo manyti, jog ieškovas yra netekęs pajamų dėl patirtos traumos.

21. Apeliaciniame skunde ieškovas nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad jeigu ieškovas neprarado darbingumo, nėra pagrindo atlyginti nuostolius. Ieškovo pajamos po draudžiamojo įvykio faktiškai sumažėjo – ieškovas nuolat gauna pareigūnų pensiją ir papildomai „SoDra“ išmokas (apie 120 Eur), tais laikotarpiais, kai neturi darbo. Ieškovas turėjo lūkesčius, kad jis visada gaus policijos pareigūno darbo užmokestį ir jo atlyginimas kils, jog jis įgis teisę į pareigūnų pensiją, kurios dydis jam išėjus į pensiją 55 metų būtų didesnis, negu faktinio atleidimo dieną. Ieškovas negauna pasiūlymų iš Užimtumo tarnybos, nes dėl traumos liekamųjų pasekmių negali dirbti sunkaus darbo, nuolat turi saugotis nuo pakartotinės traumos, jam buvo pasiūlytas tik valytojo (kiemsargio) darbas. Jis pats susirado nenuolatinio pobūdžio apsaugos darbuotojo darbą. Taigi, ieškovas ne dėl jo valios negali gauti pajamų, nors iš dalies lygių jo darbo užmokesčiui policijos sistemoje.

22. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d. redakcija) 8 punkte įtvirtinta, kad nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Transporto priemonių draudikų biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas).

23. Draudikas draudimo išmokos, kuri skirta atlyginti nukentėjusio asmens dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, dydį, apskaičiuoja pagal nukentėjusio asmens iki sveikatos suluošinimo turėtas pajamas ir pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus.

24. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu netenkintas ieškovo skundas ir paliktas nepakeistas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos 2017 m. birželio 27 d. sprendimas, kuriuo ieškovui nustatytas 100 proc. darbingumas. Minėto Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimo ieškovas administraciniam teismui neskundė.

26. Taigi, Ginčų komisijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2017 m. rugpjūčio 1 d. sprendimui įsiteisėjus, ieškovui esant nustatytam 100 proc. darbingumo lygiui, ieškovas laikomas darbingu asmeniu. Kaip jau minėta, draudimo išmokos, kuri skirta atlyginti nukentėjusio asmens dėl sveikatos sužalojimo negautas pajamas, dydis apskaičiuojamas pagal nukentėjusio asmens iki sveikatos suluošinimo gautas pajamas ir pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus. Kadangi ieškovas reikalauja priteisti negautas pajamas po jo atleidimo iš tarnybos iki laikotarpio, kuomet jam sukaks amžius, iki kurio leidžiama tarnauti pirmosios grandies pareigūnu vidaus tarnyboje, atsakovė (draudikė), skaičiuodama tikėtinų negautų pajamų dydį, turėjo atsižvelgti į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus. Kadangi, kaip jau minėta, esant nustatytam 100 proc. ieškovo darbingumo lygiui jis laikomas darbingu asmeniu, atsakovė (draudikė) neturėjo pagrindo mokėti draudimo išmokos, kompensuojančios jo tikėtinas negauti pajamas.

27. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinta, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2012). Nesutiktina su ieškovo argumentu, kad sprendžiant dėl negautų pajamų jam priteisimo neturėtų būti vadovaujamasi teismų praktika dėl pagal darbo sutartis dirbusių asmenų negautų pajamų apskaičiavimo, nes ieškovas dirbo vidaus tarnybos pareigūnu. Sutiktina su atsakovės argumentu, kad ieškovo tarnyba, kaip ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartis, veikla, yra nukreipta į pajamų gavimą, todėl ieškovo negautos pajamos turi būti skaičiuojamos pagal tas pačias taisykles, kaip ir pagal darbo sutartis dirbančių asmenų.

28. CK 6.249 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad kai dėl to paties veiksmo atsirado ir žala, ir nauda nukentėjusiam asmeniui, tai gauta nauda nepažeidžiant protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijų gali būti įskaitoma į nuostolius. Kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovą atleidus iš tarnybos, jam nuo 2017 m. balandžio 21 d. neterminuotai paskirta 292,88 Eur pareigūnų ir karių valstybinė pensija ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedas už tarnybą nuo 2017 m. balandžio 21 d. iki teisės jį gauti išnykimo. Taigi, ieškovas kas mėnesį gauna pareigūnų ir karių valstybinę pensiją ir valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio priedą už tarnybą, kurių suma kiekvieną mėnesį sudaro apie 450 Eur. Taip pat ieškovui nuo 2017 m. gegužės 26 d. iki 2017 m. spalio 27 d. išmokėta iš viso 4 167,31 Eur dydžio išeitinė išmoka. Minėtos papildomos pajamos ne tik padidina ieškovo galimybes darbo rinkoje rasti geriausiai jo interesus atitinkantį darbą, bet ir yra kvalifikuotinos kaip ieškovo gauta nauda, kuri pagrįstai išskaičiuota nustatant žalos dydį.

29. Teisėjų kolegija pritaria ieškovo argumentams, kad ieškovas, nebegalėdamas dirbti vidaus tarnyboje, kurioje ištarnavo 28 su puse metų, patiria nepatogumus dėl adaptavimosi darbo rinkoje, tačiau šie nepatogumai yra neturtinio pobūdžio ir per daug nutolę nuo žalos, kurią atlyginti yra atsakovės pareiga. Kadangi ieškovas yra 100 proc. darbingas, tačiau pats atsisako dirbti kitokio pobūdžio darbą, jo pajamų sumažėjimas yra susijęs priežastiniu ryšiu tik su jo paties veiksmais. Sutiktina ir su ieškovo argumentais, kad po darbo vidaus tarnyboje ieškovui siūlomi darbai ir jų pobūdis gali neatitikti ieškovo turimos profesinės kvalifikacijos, arba gali būti nekvalifikuoti, tačiau aplinkybė, kad ieškovas atsisako dirbti jam nepriimtiną arba nepakankamai apmokamą darbą, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas dėl eismo įvykio prarado pajamas.

30. Dėl nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo reikalavimą atsakovei dėl draudimo išmokos (negautų pajamų) priteisimo.

Dėl neturtinės žalos dydžio

31. Ieškovas patikslintu ieškiniu pirmosios instancijos teisme prašė priteisti iš atsakovės 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Ieškovas mano, kad 5 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka protingumo ir sąžiningumo kriterijus, o atsakovė atlygino ieškovui tik 3 000 Eur neturtinę žalą, remdamasi teismo ekspertų nustatytu sužalojimų mastu.

32. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad 3 000 Eur suma yra pakankama kompensuoti ieškovo patirtus ir patiriamus išgyvenimus, nepatogumus ir ieškovo reikalavimo netenkino. Ieškovas su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, nes liko neįvertinta aplinkybė, kad dėl sužeidimo jis neteko darbo bei neturtinės žalos dydis nustatytas neatsižvelgus į pasikeitusią ekonominę situaciją, pinigų nuvertėjimą, nes atsižvelgta į bylas, kuriose žalos dydis nustatytas ankščiau nei ieškovui.

33. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus, patikrina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovės (draudiko) išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas – 3 000 Eur yra pakankamas, pagal byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes.

34. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

35. Pagal TPVCAPDĮ 2 straipsnio 22 dalį neturtinė eismo įvykio žala – asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitos piniginės išraiškos neturinčios pasekmės, atsiradusios dėl padarytos per eismo įvykį žalos asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Pagal TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje yra 5 000 Eur neturtinės žalos asmeniui.

36. Taigi, TPVCAPDĮ 11 straipsnio 1 dalies 3 punktas įtvirtina maksimalią pagal šį įstatymą atlygintinos neturtinės žalos sumą – 5 000 Eur. Iki šios ribos teismui palikta spęsti, kiek neturtinės žalos patyrė eismo įvykyje sužalotas asmuo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymas pakenkimo sveikatai bylose yra specifinis tuo, kad teismas turi atsižvelgti ne tik į bendruosius neturtinės žalos nustatymo kriterijus: žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), bet ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas nustatant jų piniginį kompensacinį ekvivalentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2010; 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-255/2005; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-490/2010).

37. Nagrinėjamu atveju, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo dydžio tretiesiems asmenims sužalojus sveikatą draudžiamojo eismo įvykio metu, draudikas neturtinės žalos atlyginimo dydį apskaičiavo pagal tuo metu galiojusios redakcijos (2015 m. sausio 1 d. – 2018 m. spalio 31 d.) Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių nuostatas. Vadovaujantis minėtų Taisyklių 12 punktu, šiuo atveju draudikas ar biuras privalo vadovautis nukentėjusių trečiųjų asmenų pateiktais kompetentingų įstaigų dokumentais apie laikinojo nedarbingumo trukmę, darbingumo ar neįgalumo lygį, mirties faktą, priežastis ir kitais dokumentais. Taisyklių 12.1 papunktyje buvo įtvirtintas konkretus neturtinės žalos atlyginimo dydis laikino nedarbingumo atveju – už kiekvieną nedarbingumo dieną išmokama po 6 Eur, kol mokama suma neviršija galimos mokėti pagal TPVCAPDĮ maksimalios sumos dėl nukentėjusiam trečiajam asmeniui padarytos neturtinės žalos (5 000 Eur).

38. Ieškovas byloje nurodė, kad dėl eismo įvykio nuo 2016 m. kovo 23 d. iki 2017 m. balandžio 18 d. buvo laikinai nedarbingas – iš viso 392 dienas. Skaičiuojant pagal Taisyklių 12.1 papunkčio nuostatas, ieškovui už minėtos trukmės laikinojo nedarbingumo laikotarpį turėtų būtų išmokėtas patirtos neturtinės žalos atlyginimas – 2 352 Eur (392 x 6 Eur). Atsakovė nurodė, kad atsižvelgdama į tai, kad ieškovas dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų buvo ne tik nedarbingas, tačiau ir didžiąja dalimi dėl patirtų sužalojimų buvo atleistas iš tarnybos, sumokėjo ieškovui didesnį – 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

39. Kasacinis teismas yra pabrėžęs, kad teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje išvardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-174/2009; 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-426/2013; 2020 m. liepos 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-219-701/2020).

40. Sutiktina su ieškovo pozicija, kad spręsdamas dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio teismas, be kita ko, turėjo įvertinti neigiamus ieškovo gyvenimo pokyčius profesinėje srityje, taip pat, lygindamas nukentėjusiesiems priteistas neturtinės žalos atlyginimo sumas panašiose savo faktinėmis aplinkybėmis bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-677-969/2015) turėjo papildomai spręsti, ar šios sumos neturėtų būti koreguojamos atsižvelgus į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-181-611/2020, 51 punktas).

41. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino abi šias aplinkybes. Dėl aplinkybės, kad nustatant žalos dydį turėjo būti įvertinta, ar nepasikeitė ekonominė situacija, dėl kurios turėtų būti indeksuojamas neturtinės žalos dydis, pasakytina, kad ieškovui išmokėta neturtinės žalos suma atitinka ir šiuo metu galiojančių Taisyklių redakcijos reikalavimus žalos dydžiui, kurie, teismo vertinimu, parengti atsižvelgus į dabartinę ekonominę situaciją. Šiuo metu galiojančios Taisyklių redakcijos 12 punkte nurodyta, kad patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų 4.2 papunktyje nurodytas orientacinis neturtinės žalos dydis esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį, t. y. iki 1 mėnesio – iki 4 MMA; nuo 1 iki 3 mėnesių – iki 5 MMA; nuo 3 iki 6 mėnesių – iki 6 MMA; virš 6 mėnesių – iki 8 MMA. Nuo 2016 m. sausio 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. (ieškovo sveikatos sutrikdymo metu) Lietuvoje MMA buvo 350 Eur. Taigi, pagal aktualias Rekomendacijas ieškovui turėtų būtų išmokėtas iki 8 MMA dydžio neturtinės žalos atlyginimas, o tai sudaro 2 800 Eur (8 MMA x 350 Eur). Kaip matyti iš aptartų Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatų bei byloje esančių duomenų apie ieškovui sumokėto neturtinės žalos atlyginimo dydį, ieškovui sumokėta suma (3 000 Eur) netgi viršija šiuo metu rekomenduojamą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

42. Dėl aplinkybės, kad ieškovui išmokėtas žalos dydis turėjo būti nustatytas įvertinus aplinkybę, jog jis dėl autoįvykio, be kitų neigiamų pasekmių sveikatai, neteko darbo, pažymėtina, kad ieškovui buvo išmokėtas įvykio metu galiojusių Taisyklių ir aktualių Rekomendacijų dydžius viršijantis neturtinės žalos atlyginimas būtent atsižvelgus į aplinkybę, kad didžiąja dalimi dėl patirtų sužalojimų ieškovas buvo atleistas iš tarnybos.

43. Be to, sprendžiant, ar atlygintina suma atitinka teisingumo principą, buvo tinkamai įvertintina teismų praktika panašiose bylose. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi būtent panašia savo faktinėmis aplinkybėmis teismų praktika – bylomis, kuriose iš asmenų, nuteistų pagal BK 281 straipsnio 1 dalį (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimas, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), taip pat bylomis, kuriose iš draudimo bendrovių baudžiamosiose bylose tenkinant civilinį ieškinį, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiems asmenims. Teismas, be kita ko, rėmėsi ir tomis bylomis, kuriose nesunkiai sužaloti pareigūnai, kaip ir ieškovas nagrinėjamoje byloje, taip pat ir byla, kurioje vidaus tarnybos pareigūnė dėl sužalojimo eismo įvykyje neteko darbo. Pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartyje byloje Nr. 2K-211-895/2018 teisėjų kolegija sprendė, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes (nukentėjusiajai eismo įvykio metu patirti sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, jos prarastas bendrasis darbingumas, atleidimas iš VRM sistemos ir kt.), nukentėjusiajai draudimo bendrovės išmokėtos neturtinės žalos dydis 10 000 Lt (2 896,20 Eur) nėra aiškiai per mažas, atitinka tiek teisingumo, tiek protingumo kriterijus. Kitoje 2015 m. gegužės 15 d. nutartyje byloje Nr. 2K-252-677/2015 kasacinis teismas nustatė, kad nukentėjusysis (patrulis, tarnybos metu nukentėjęs per kito asmens veiksmais, pažeidžiant kelių eismo taisykles, sukeltą eismo įvykį) patyrė galvos, abiejų kojų sužalojimus, vienos kojos kelias buvo sutraiškytas, po gydymo ir reabilitacijos kurso išliko liekamieji reiškiniai, iki šiol nukentėjusysis jaučia skausmą, negali užsiimti sportu, iš esmės pasikeitė jo gyvenimo kokybė ir sprendė, kad 12 000 Lt (3 475 Eur) suma nelaikytina pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu.

44. Įvertinusi minėtą teismų praktiką, byloje susiklosčiusias faktines aplinkybes, Taisyklių ir Rekomendacijų nuostatas, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovui nepriteisė jo prašyto priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo iš atsakovės, kadangi ieškovui išmokėtas neturtinės žalos atlyginimas (3 000 Eur) yra pakankamas tokio pobūdžio bylose nukentėjusio asmens neturtinio pobūdžio žalai atlyginti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su ekspertizės apmokėjimu

45. Apeliaciniame skunde ieškovas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir prašo priteisti ieškovui iš atsakovės 525,40 Eur sumokėtus už ekspertizę neatsižvelgiant į bylos baigtį, kadangi ieškovas turėjo kreiptis į teismą, sumokėti 525,40 Eur už ekspertizės paskyrimą. Tik po atliktos ekspertizės atsakovė sutiko papildomai sumokėti ieškovui 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

46. Pagal CPK 79 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktą, prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos sumos, išmokėtos liudytojams, ekspertams, ekspertinėms įstaigoms ir vertėjams, bei išlaidos, susijusius su vietos apžiūra.

47. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas už teismo medicininę ekspertizę šioje byloje yra sumokėjęs 525,40 Eur. Ši teismo medicininė ekspertizė skirta siekiant nustatyti ieškovui eismo įvykio metu padaryto sveikatos sutrikdymo mastą, o ekspertams nustačius, kad ieškovui padarytas sveikatos sutrikdymas laikytinas nesunkiu, ieškovas įgijo teisę į didesnę draudimo išmokos, kompensuojančios ieškovo dėl eismo įvykio patirtą neturtinę žalą, dalį, kurią atsakovė ieškovui sumokėjo (2 000 Eur) dar iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės byloje priėmimo. Po minėtos papildomos išmokos sumokėjimo ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus atsakovei nuo 4 000 Eur iki 2 000 Eur, kadangi ieškovas manė, kad pagrįstas išmokos dydis būtų iš viso 5 000 Eur (1 000 Eur atsakovė buvo sumokėjusi ieškovui dar iki kreipimosi į teismą). Taigi, šioje byloje ieškovas iš esmės atsisakė dalies ieškinio reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, nes atsakovė dalį jų patenkino dar iki teismo sprendimo dėl ginčo esmės priėmimo (po teismo medicininės ekspertizės atlikimo).

48. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

49. Kadangi ieškovas 525,40 Eur bylinėjimosi išlaidas už teismo medicininės ekspertizės apmokėjimą patyrė siekdamas įrodyti savo 4 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimo atsakovei pagrįstumą, o po šios ekspertizės atlikimo atsakovė patenkino 2 000 Eur (1/2 dalį) ieškovo reikalavimo, teisėjų kolegija vertina, kad yra pagrindas ieškovui iš atsakovės priteisti 1/2 dalį bylinėjimosi išlaidų už ekspertizės apmokėjimą, o kita 1/2 šių bylinėjimosi išlaidų dalis turi tekti ieškovui, kadangi jis net ir po ekspertizės atlikimo palaikė 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo reikalavimą atsakovei, kuris šiuo apeliacinės instancijos teismo procesiniu sprendimu pripažintas nepagrįstu. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas dalyje dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo patikslintinas, priteisiant ieškovui iš atsakovės 262,70 Eur (525,40 Eur / 2) bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

50. Dėl šioje nutartyje nurodytų aplinkybių, teisėjų kolegija priėjo išvados, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, pagrįstai atmetė ieškovo patikslinto ieškinio materialinius reikalavimus atsakovei, tačiau nevisiškai tinkamai išsprendė ekspertizės išlaidų paskirstymo klausimą, todėl teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tik patikslintina, paliekant sprendimą iš esmės nepakeistą (CPK 328 straipsnis).

51. Šalys nepateikė įrodymų dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu nepasisako.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. gruodžio 23 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Priteisti ieškovui R. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 262,70 Eur (dviejų šimtų šešiasdešimt dviejų eurų ir septyniasdešimties euro centų) bylinėjimosi išlaidas.