- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-11-21
- Bylos Nr.
- 1A-511-634/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-03030-2022-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Giedrius Endriukaitis, Danutė Giačaitė, Jūratė Petraškienė
- Nukentėjusysis
- L. M.
- Civilinis atsakovas
- AAS „(duomenys neskelbtini)“
- Civilinis ieškovas
- L. M.
- Advokatai
- Iveta Vitkutė, Dalius Mecelica, Iveta Vitkutė-Zvezdinienė, Dalius Mecelicap
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.2.25.4.1Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 1 d.)
- 2.1.15.3.2Civilinio ieškinio nagrinėjimas (BPK 113, 114 str.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
- 2.4.7Apeliacinės instancijos teismo nutarties ir nuosprendžio turinys (BPK 331, 332 str.)
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Giedriaus Endriukaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Danutės Giačaitės ir Jūratės Petraškienės,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu pagal laidavimą, paskiriant 500 Eur dydžio užstatą ir perduodant A. B. 1 (vieneriems) metams laiduotojos G. B. atsakomybėn, įpareigojant laiduotoją po nuosprendžio įsiteisėjimo sumokėti 500 Eur užstatą.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. civilinis ieškinys atmestas.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. 1 500 Eur išlaidos teisinei pagalbai apmokėti pripažintos proceso išlaidomis ir priteistos iš A. B. nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. naudai.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. A. B. nuteistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžiu už tai, kad 2021 m. spalio 5 d. apie 18.30 val. Kaune, (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 126 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo nuo priekyje ta pačia eismo kryptimi važiavusio ir sustojusio automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dėl to su juo susidūrė, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilio „Volkswagen Golf“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojui L. M. buvo padarytas sužalojimas, vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Žemesnės instancijos teismas
2. Kauno apylinkės teismas, nuosprendyje konstatavo, kad:
2.1. kaltinimas A. B. dėl BK 281 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, pasitvirtino. A. B. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo duoti parodymai, tarnybiniai pranešimai, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. Nukentėjusiojo patirti sužalojimai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su A. B. padarytu kelių eismo taisyklių pažeidimu.
2.2. Atleisdamas A. B. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą pirmosios instancijos teismas nurodė, kad buvo nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nei vienos sunkinančios aplinkybės, teisiamas pirmą kartą, baustas tik už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjęs, vykdo individualią veiklą, studijuoja, charakterizuojamas teigiamai, veika padarytą žalą atlygino draudimo bendrovė. Taip pat įvertino, kad laiduotoja yra neteista, taip pat bausta už smulkius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjusi, galiojančių nuobaudų neturi, dirba, yra charakterizuojama teigiamai, yra kaltinamojo mama. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad yra pagrindas A. B. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.3. Spręsdamas dėl turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių patirtų išlaidų dydį ir neįrodė, kad jo prašomas negautų pajamų atlyginimas iš tiesų yra realus ir pagrįstas, kadangi nėra jokių objektyvių duomenų, kad jis tokias pajamas būtų gavęs. Civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos taip pat buvo atmestas, konstatuojant, kad draudimo bendrovė jau atlygino 3 852 Eur turtinės žalos ir toks išmokėtas dydis laikytinas pakankamu, pagrįstu, teisingu ir atitinkančiu įstatymus ir teismų praktiką.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. birželio 14 d. nuosprendžio dalį ir L. M. civilinį ieškinį tenkinti visiškai, priteisiant iš AAS „(duomenys neskelbtini)“ 32 293,69 Eur turtinės žalos (200 Eur tiesioginių nuostolių ir 32 093,69 Eur negautų pajamų) ir 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui. Priteisti iš A. B. L. M. 2 200 Eur proceso išlaidų ir proceso išlaidas, turėtas apeliaciniame procese.
3.1. Skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, esant prieštaravimams ir atlikęs sutrumpintą įrodymų tyrimą ne tik dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, bet ir sprendžiant civilinį ieškinį tiek pagrįstumo, tiek įrodymų kontekste, padarė esminį procesinį pažeidimą ir teisės taikymo klaidą. Įstatyme nenumatyta, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas atliekamas ir dėl kitų bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo ir ištyrimo be nusikalstamos veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo.
3.2. Atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, pirmosios instancijos teismas nustatė tik du deliktinės civilinės atsakomybės elementus: neteisėtus veiksmus ir kaltę. Tačiau norėdamas priimti teisingą sprendimą dėl civilinio ieškinio, teismas turėjo nustatyti ir žalą bei priežastinį ryšį. Byloje esantys duomenys yra prieštaringi, o pirmosios instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino.
Žemesnės instancijos teismas
3.3. Skunde nurodoma, kad byloje yra papildoma specialistės Z. M. išvada, kuri patvirtina, kad pirmo ir antro slankstelio skersinių ataugų lūžiai negalėjo atsirasti vėliau nei 2021 m. spalio 5 d. eismo įvykio metu. Specialistė šią išvadą padarė pagal atsiradusią pastovią simptomatiką. Apie nuolatinius skausmus patvirtina ir į bylą pateikti medicininiai dokumentai.
3.4. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas neturėjo galimybės patikslinti civilinį ieškinį. Atsiliepimas į civilinį ieškinį buvo gautas savaitę iki teismo posėdžio, kuriuo buvo sprendžiamas civilinio ieškinio pagrįstumas. Tuo pačiu atsakovas pervedė 1 052 Eur už papildomą neturtinę žalą, tačiau vis tiek lieka neaišku, kodėl mokant pagal rekomendacijas MMA dydis yra nustatytas pagal 2021 metų Vyriausybės nutarimą, o ne pagal 2023 metais nustatytą 840 Eur MMA. Išmokant neturtinę žalą turi būti vadovaujamasi MMA dydžiu pagal išmokėtiną dieną nustatytą MMA dydį, o ne nusikalstamos veikos padarymo metu nustatytą MMA dydį. Pirmosios instancijos teismas nevertino potrauminių skausmų, prieštaringų medicininių duomenų, to, kad dėl traumos nukentėjusiojo teisė pasirinkti darbą yra apribota.
Šalies argumentai
3.5. Priteisdamas bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas jas nepagrįstai sumažino, priteisdamas 1 500 Eur, o ne prašytus 2 200 Eur. Skunde pabrėžiama, jog nėra prašoma kelionės išlaidų už atstovavimą, o civiliniam ieškovui reikėjo surinkti medicininius dokumentus, pagrindžiančius faktines aplinkybes. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas turėjo įrodinėti, kad jo atžvilgiu buvo padaryta nusikalstama veika. Be to, nukentėjusiajam nebuvo teikiamos perteklinės, ar nereikalingos teisinės paslaugos.
4. Asmens, kurio atžvilgiu byla nutraukta A. B. gynėjas advokatas Dalius Mecelica pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo atstovės advokatės skundą, kuriuo prašo nukentėjusiojo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą atmesti dalyje dėl 2 200 Eur proceso išlaidų kaip visiškai nepagrįstą ir palikti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nepakeistą.
Atsiliepimas
4.1. Atsiliepime nurodoma, kad ginče dėl draudimo išmokos priteisimo nuteistasis negali būti civiliniu atsakovu. Pirmosios instancijos teismas, priteisė teisingą bylinėjimosi išlaidų sumą, nepaisydamas to, jog prašymas jas priteisti buvo pateiktas detaliai nenurodant suteiktų paslaugų.
4.2. Atsiliepime pabrėžiama, kad nukentėjusiajam nereikėjo įrodinėti A. B. kaltės, kadangi pastarasis pats prisipažino. Be to, nukentėjusiojo civilinis ieškinys nebuvo patenkintas. Vadovaudamasis teismų praktika nurodo, kad advokato išlaidų priteisimas yra siejamas su atstovavimo veiksmų būtinybe ir gautu rezultatu. Nukentėjusiojo ieškinį nagrinėjant civilinio proceso tvarka ir jį atmetus, bylinėjimosi išlaidos būtų visiškai nepriteistos.
4.3. Nukentėjusysis negali prašyti patenkinti civilinį ieškinį visiškai, kadangi civilinis ieškinys buvo pareikštas ir atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui ir draudimo bendrovei. Taigi, net ir patenkinus apeliacinį skundą, civilinis ieškinys nebus patenkintas visiškai, nes apeliaciniu skundu neprašoma priteisti bylinėjimosi išlaidų ir iš A. B.. Įvertinus šias aplinkybes, atsiliepime nurodoma, kad atitinkamai turėtų būti sumažintos ir bylinėjimosi išlaidos.
4.4. Priteisiant bylinėjimosi išlaidas, pirmosios instancijos teismas teisingai atsižvelgė į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių trukmę. Be to, byla galėjo būti išnagrinėta per vieną teismo posėdį, jeigu civilinis ieškinys būtų pateiktas laiku.
4.5. Dėl bylinėjimo išlaidų apeliacinėje instancijoje, atsiliepime pažymima, jog bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu, pagrindinis ginčas vyks tarp nukentėjusiojo ir draudimo bendrovės, o bylinėjimasis vyks kaltinamojo sąskaita.
Atsiliepimas
5. Civilinio atsakovo AAS „(duomenys neskelbtini)“ filialo Lietuvoje atstovės G. L. atsiliepime prašoma apelianto L. M. apeliacinį skundą ir visus jame pateiktus reikalavimus atmesti kaip nepagrįstus.
5.1. Atsiliepime nurodoma, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, atsiliepimas buvo pateiktas laiku, kadangi jis buvo gautas 2023 m. gegužės 10 d., o atsiliepimas buvo pateiktas 2023 m. gegužės 23 d., nepraleidus termino. Apeliantas ir pirmosios instancijos teisme buvo atstovaujamas advokato, todėl turėjo galimybę įgyvendinti savo teises, patikslinti ieškinį.
5.2. Atsiliepime nurodoma, kad mokant išmoką, MMA dydis buvo nustatomas pagal 2021 metų Vyriausybės nutarimą, kadangi taikant MMA dydį, galiojantį išmokos metu, susidarytų situacija, kuomet nukentėjusieji būtų skatinami visuomet kreiptis į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo ir tai galimai skatintų kuo ilgiau bylinėtis. Be to, susiklostytų situacija, kai dėl ilgo ginčo nagrinėjimo pasikeitus MMA, draudikas turėtų perskaičiuoti išmoką.
Šalies argumentai
5.3. Be to, civilinis ieškovas teismo posėdžio metu patikslino savo ieškinio reikalavimą ir nurodė, kad po išmokėtos papildomos išmokos prašo sumažinti reikalavimą iki 6 148 Eur, todėl neaišku, kodėl apeliaciniu skundu prašoma priteisti 7 200 Eur, be to, nepateikta jokių duomenų, kokie teisės normų pažeidimai padaryti dėl neatlygintų 32 293,69 Eur ir 200 Eur. Civilinis atsakovas nemato priežasčių, kodėl turėtų atlyginti 32 093,69 Eur negautų pajamų, kadangi neaišku, kaip ši suma buvo apskaičiuota.
6. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusiojo atstovė advokatė Iveta Vitkutė-Zvezdinienė prašė tenkinti skundą, kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Prokuroras Mindaugas Šukys siūlė skundą atmesti. Asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės gynėjas advokatas Dalius Mecelica prašė civilinio ieškovo patirtų bylinėjimo išlaidų iš jo ginamojo nepriteisti, kadangi nėra jokių reikalavimų, kurie būtų nukreipti į ginamąjį.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinis skundas atmetamas.
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliaciniame skunde nesutinkama su civilinio ieškinio išsprendimu skundžiamame nuosprendyje, prašoma priteisti 200 Eur tiesioginių nuostolių ir negautas pajamas bei priteisti 7 200 Eur neturtinės žalos atlyginimui, 2 200 Eur proceso išlaidų iš A. B. ir iš pastarojo priteisti proceso išlaidas, turėtas bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje metu.
8. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Motyvuojamoji dalis
9. Kolegija pažymi, kad draudimo sutarties pagrindu pareiga atlyginti nukentėjusiojo patirtą žalą eismo įvykio metu tenka ne pačiam atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui, o civiliniam atsakovui AAS „(duomenys neskelbtini)“. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas numato, kad Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo. Įvykus draudiminiam įvykiui pareiga atlyginti padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą atsiranda visų pirma draudimo bendrovei, o iš kaltininko gali būti priteisiamas žalos dydis, viršijantis aukščiau minėto įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nurodytas sumas – maksimali draudimo išmoka dėl šio įvykio yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Taigi nagrinėjamu atveju, tai yra įvykus sąlyginai nedideliam eismo įvykiui, dėl žalos atlyginimo eismo įvykio kaltininkas (A. B.) nebus atsakingas.
10. Pagal susiformavusią teismų praktiką eismo įvykių bylose, kuriose nukentėjusiesiems padaromas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiama nuo 580 eurų iki 2 900 eurų neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232- 507/2015; 2K-95-222/2017). Neturtinės žalos paskirtis kompensacinė, skirta atkurti socialiniam teisingumui.
11. Kaip matyti, draudimo kompanija iš viso išmokėjo nukentėjusiajam 3852 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Žalos atlyginimo ir apskaičiavimo principai nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių ir indeksuotų draudimo sumų dydžių patvirtinimo“. Kolegija sprendžia, kad išmoka apskaičiuota nepažeidžiant norminių aktų reikalavimų, išmokėta neturtinės žalos atlyginimo suma atitinka nukentėjusiojo patirtus nepatogumus ir iš esmės atitinka aukščiau paminėtą teismų formuojamą praktiką analogiškose bylose. Pritartina apylinkės teismo argumentams, kad byloje nenustatyta, jog nukentėjusysis dėl nagrinėjamo eismo įvykio patyrė kokius nors išskirtinius emocinius išgyvenimus ar sužalojimus, liekamuosius reiškinius dėl kurių negalėtų vykdyti savo įprastų funkcijų, dirbti ar kad padariniai išliks visą gyvenimą, nukentėjusiajam neprireikė stacionarinio ar specifinio gydymo, sužalojimai padaryti ne gyvybiškai pavojingose kūno vietose, dėl jų nebuvo atliekamos operacijos, liekamųjų reiškinių neliko ir jie nebuvo vizualiai matomi. Kolegija papildomai akcentuoja ir tą aplinkybę, kad nukentėjusysis ir toliau dirba įprastą vairuotojo darbą. Apeliaciniame skunde dar keliamas ir klausimas, kodėl apskaičiuojant išmokos dydį nebuvo vadovaujamasi išmokos dieną galiojusiu MMA dydžiu. Pripažinus išmokėto neturtinės žalos dydį pakankamu žalai kompensuoti, šis klausimas nėra aktualus, tačiau teismas pabrėžia, kad apskaičiuojant žalos dydį, visada atsižvelgiama į žalos padarymo dieną egzistavusius kriterijus – turto vertę, MMA dydį ir pan. Taigi apeliacinio skundo argumentai dėl per mažo neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestini kaip nepagrįsti.
12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žalos instituto esmė yra visiško nuostolių atlyginimo principas (CK 6.263 straipsnio 2 dalis), kuris reiškia, jog žalą būtina tiksliai įvertinti, kad nukentėjusiajam būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado dėl žalą padariusio asmens neteisėtų veiksmų. Ieškovas privalo įrodyti patį žalos faktą ir žalos dydį, o iš atsakovo negali būti priteisiama nei daugiau, nei mažiau, negu buvo padaryta žalos nukentėjusiajam. Teismų praktikoje sprendžiant, ar išlaidos dėl padarinių, atsiradusių dėl sveikatos sutrikdymo, turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos išlaidos yra realios, būtinos. Baudžiamosios bylos duomenimis, civilinė atsakovė AAS „(duomenys neskelbtini)“ nukentėjusiajam L. M. sumokėjo 109,70 Eur turtinei žalai atlyginti, kurias sudaro 33,80 Eur gydymosi išlaidos, 5,90 Eur parkavimosi išlaidos ir 70 Eur kuro išlaidos (1 t., b. l. 41). Nukentėjusysis taip pat teikia prašymą jam atlyginti dar 200 Eur turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos medikamentams, kurui, medicininėms prekėms (apykaklei), tačiau nei pirmosios instancijos teismui nei apeliacinės instancijos teismui nebuvo pateikti jokie minėtas išlaidas patvirtinantys įrodymai. Įvertinus šias aplinkybes, ir šioje dalyje nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
13. Sprendžiant dėl reikalavimo atlyginti negautas pajamas pagrįstumo, atsižvelgtina, kad aukščiau minėtų „Dėl Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 8 punktas numato, kad „Nukentėjusio trečiojo asmens negautas pajamas, kurias nukentėjęs trečiasis asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, apskaičiuoja atsakingas draudikas ar Biuras, atsižvelgdamas į nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus dokumentus dėl pajamų netekimo. Žalos dydis dėl negautų pajamų nustatomas atsižvelgiant į asmens sveikatos priežiūros įstaigų išrašus apie nedarbingumo laikotarpį bei priežastis ir (ar) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos išduotus darbingumo ir neįgalumo lygio dokumentus, nukentėjusio trečiojo asmens pateiktus arba iš nukentėjusio trečiojo asmens darbovietės gautus dokumentus, įrodančius turėtas pajamas iki sveikatos sužalojimo (negautas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos, atskaičius nukentėjusio trečiojo asmens mokamą gyventojų pajamų mokestį ir dėl eismo įvykio metu patirto sužalojimo pagal teisės aktus mokamas socialinio draudimo išmokas, ligos pašalpas, netekto darbingumo pensijas ar kompensacijas)“.
14. Skundžiamame nuosprendyje pagrįstai pažymėta, kad įvykio metu L. M. nedirbo, ir nors nurodė, kad dieną prieš įvykį išėjo iš darbo, tikėjosi sudaryti darbo sutartį su kita įmone, kurioje per dieną būtų gavęs 100 Eur, tačiau nukentėjusysis be darbo skelbimo daugiau jokių duomenų apie realų įdarbinimą nepateikė. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vien aplinkybė, kad L. M. tikėjosi būti įdarbintas dar nereiškia, kad jis iš tiesų būtų įdarbintas ir būtų gavęs nurodytas pajamas. L. M. nurodė, kad po autoįvykio dirbo keliose įmonėse, tačiau iš darbo išėjo savo noru, nes darbdaviai norėjo jį išnaudoti ir tik teisme nukentėjusysis nurodė, jog išėjo dėl sveikatos, tačiau jokių objektyvių tai įrodančių duomenų nepateikė. Įvertinus tai, kad byloje nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių negautas pajamas ar jų dydį, pritariant pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, konstatuotina, kad nėra pagrindo tenkinti apeliacinį skundą ir dalyje dėl negautų pajamų.
15. .Pirmosios instancijos nuosprendžio priėmimo metu byloje buvo duomenys apie tai, jog paskutinis L. M. apsilankymas gydymo įstaigoje buvo 2022 m. liepos 19 d., taigi, prieš metus iki priimant nuosprendį. Nors apeliaciniame skunde kalbama apie liekamuosius reiškinius po autoįvykio, tačiau kartu su apeliaciniu skundu taip pat nebuvo pateikta jokių naujų medicininių duomenų, kurie patvirtintų liekamųjų reiškinių buvimą. Spręsdamas klausimą dėl žalos atlyginimo pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje buvusius medicininius L. M. duomenis, tai, kad praėjus mėnesiui po eismo įvykio jam nebuvo skiriami jokie medikamentai, nustatytas ambulatorinis režimas, ramybė ir fizinio krūvio ribojimas. Teismas taip pat įvertino, jog buvo nustatytas krūtinės slankstelio lūžis, T1 ir T2 lygio ir kaklinės stuburo dalies sąnarių raiščių patempimas, tačiau tai nereikalauja papildomo gydymo, konstatuoti kiti sužalojimai. Siekiant taikyti deliktinę atsakomybę, turi būti nustatyti visi deliktinės atsakomybės kriterijai, tarp jų ir priežastinis ryšys, kadangi taikant deliktinę atsakomybę atlyginami tik tiek nuostoliai, kurie priežastiniu ryšiu susiję su nustatytais neteisėtais veiksmais (CK 6.247 straipsnis).
16. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme ir bylinėjimosi išlaidas patirtas pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinis skundas atmetamas, todėl bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme, pažymėtina, jog BK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Įvertinus suteiktas teisines paslaugas, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų sumą ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 „Dėl rekomendacijų dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo“, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas minėtų išlaidų dydį sumažinti iki 1500 Eur yra išsamiai motyvuotas ir pagrįstas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. M. atstovės advokatės Ivetos Vitkutės-Zvezdinienės apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.