Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. R., gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), Klaipėdos r., profesinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. R. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:

jis, 2025-07-05, apie 12:55 val., Klaipėdoje, Liepų g. ir Joniškės g. sankryžoje vairuodamas automobilį „BMW“, valstybinis numerio ženklas (duomenys neskelbtini), elgdamasis neatsargiai, važiuodamas Liepų g., artėdamas prie šviesoforu reguliuojamos pėsčiųjų perėjos, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2024 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. 935 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>), 28 p. (Reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalui), 127 p. ( <...> Vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas) reikalavimus, nesulėtino greičio ir nesustojo praleisti dviratininkės, dėl ko įvyko eismo įvykis – nepraleido ir kliudė per reguliuojamą pėsčiųjų perėją dviračiu važiavusią R. K. ir jai padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis D. R. pagal pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tikrai padarė kaltinime jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Papildomai paaiškino, kad važiuojant pastebėjo, kad užsidiegė šviesoforo žalia šviesą, tačiau buvo galima sukti tik į kairę, o jis važiavo tiesiai.

Nukentėjusiosios R. K. atstovas advokatas Marius Venckus teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tiek, kiek atlygino draudimo bendrovė nukentėjusiajai neužtenka, nes atlygino tik 4 500 Eur, dėl to prašo priteisti 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Draudimas neįvertino visų pasekmių. Po draudimo išmokos gavimo, nukentėjusioji kreipėsi į gydytoją ir jai buvo paskirta antra reabilitacija. Prieš įvykį nukentėjusioji buvo aktyviai sportuojanti. Po įvykio, nukentėjusiajai buvo atlikta operacija, laukia dar viena, nes reikės ištraukti varžtus.

Kadangi kaltinamasis D. R. kaltu prisipažino ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kiti proceso dalyviai.

Iš 2025 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo dėl eismo įvykio, nustatyta, kad 2025 m. liepos 5 d., 13:01 val. iš Klaipėdos AVPK OVS budėtojo gautas pranešimas, jog adresu Liepų – Joniškės gatvių sankirtoje partrenktas dviratininkas, rankos trauma, 50-60 m. moteris. Partrenkė automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, laukia vietoje. Pranešėjas liudininkas lauks šalia. Atvykus 13.06 val. pasitiko automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavęs, kai vėliau nustatytas D. R. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilių blaivumas), kuris nurodė, kad nematė koks degė šviesoforo signalas, dviračiu važiuojančios moters taip pat nematė. Vietoje taip pat buvo ir kaip vėliau nustatyta R. K. (alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 0,00 promilių blaivumas), kuriai įteiktas šaukimas atvykti į apklausą. Moterį atvykę GMP medikai išsivežė į gydymo įstaigą tolimesnei pagalbai suteikti. Iš Klaipėdos Respublikinės ligoninės gautas pranešimas, kad R. K. nustatytas kairės alkūnės lūžis. Įvykio vietoje taip pat buvo pranešėjas, G. Š., kuris paaiškino, kad degant leidžiamam, žalios spalvos šviesoforo signalui, R. K. dviračiu pajudėjo per sankryžą ir tuomet pranešime minėtas parvažiuodamas BMW automobilis, važiavo per raudonos spalvos šviesoforo signalą ir dviratininkę parbloškė (1 t., b. l. 9-10, 11).

Iš 2025 m. liepos 5 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad 2025 m. liepos 5 d. Liepų-Joniškės g. sankryžoje, Klaipėda, matomas dviejų gatvių kelių susikirtimas. Liepų gatve galimos šešios eismo juostos, t. y. po tris eismo juostas į abi puses. Iš Joniškės gatvės pusės matomos trys eismo juostos. Sankryža reguliuojama šviesoforo signalais, rodančiais eismo judėjimą automobiliams, pėstiesiems bei kitoms transporto priemonėms, važiuojančioms dviračių taku. Sankryžoje taip pat matomas kelio horizontalus ženklinimas, kelio ženklai, raudonos spalvos borteliai bei atitvarai. Važiuojamos dalies kelkraščiuose matomas pėsčiųjų bei dviračių takas. Kryptimi link miesto centro, t. y. už sankryžos, autobusų sustojimo stotelėje matoma stovinti baltos spalvos transporto priemonė „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat matomas mėlynos spalvos dviratis atremtas į atitvarus, esančius toje pačioje pusėje kaip ir stovintis „BMW“ automobilis. Įvykio vieta nefiksuojama vaizdo kameromis (1 t., b. l. 18-29).

Iš 2025 m. liepos 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas dviratis „Rixe“. Išoriniai transporto priemonės sugadinimai: apgadintas priekinis purvasaugis ir susuktas vairas (1 t., b. l. 30-32).

Iš 2025 m. liepos 5 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas automobilis „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Išoriniai transporto priemonės sugadinimai: dešinės pusės galinės durys, kurių apgadinimo matmenys yra nuo 37- 44 cm aukštyje (1 t., b. l. 33-35).

Iš 2025 m. liepos 24 d. apžiūros protokolo nustatyta, kad dalyvaujant specialistui G. P. apžiūrėti VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės pateikta R. K. gydymo stacionare ligos istorija ir du kompaktiniai diskai. Specialistas pateikė išvadą, kad R. K. nustatyti šie sužalojimai ir jų lokalizacija: kairio skruosto srities sumušimas, platus odos nubrozdinimas su kraujosruva kairės alkūnės srityje, kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos skeveldrinis lūžis su poslinkiu. Visi sužalojimai gavosi nuo tiesioginių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, sužalojimai padaryti ankščiau kaip 2025-07-05 13:01val. (nurodyta GMP iškvietimo, priėmimo data ir laikas) padarytas kairio alkūnkaulio alkūnės ataugos lūžis sveikatą sutrikdo ilgalaikiai (ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui), todėl R. K. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Vieno eismo įvykio metu padaryti sužalojimai yra nedalomi (1 t., b. l. 69-72).

Iš 2025 m. liepos 24 d. -2025 m. rugpjūčio 1 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas pateiktas UAB „Klaipėdos paslaugos“. Vaizdo įrašas be garso, spalvotas, ekrano viršuje nurodyta data 2025-07-05, laikas 12:49:58. Vaizdo kamera fiksuoja Liepų g. - Joniškės g. šviesoforais reguliuojamą sankryžą. Filmuojama Liepų gatvės trijų eismo juostų kelias link Klaipėdos miesto centro, matomi 4 šviesoforai, tačiau kokį signalą jie rodo, nesimato, nes filmuojama iš jų galo, ir dviejų eismo juostų kelias iš Klaipėdos miesto centro link Gindulių. Dešinėje vaizdo įrašo pusėje matomas dviejų eismo juostų kelias - Joniškės gatvės sankryža su Liepų gatve. Matoma, kad Joniškės gatvėje prieš sankryžą yra pėsčiųjų ir dviratininkų perėja reguliuojama šviesoforu. Matomas automobilių judėjimas Liepų gatve iš abiejų pusių. Liepų gatve važiuojant link Klaipėdos miesto centro yra papildoma eismo juosta sukti į kairę, į Joniškės gatvę. Važiuojant automobiliams Liepų gatve, papildomoje juostoje automobiliai stovi. Sukti į kairę į Joniškės gatvę automobiliai pradeda, kuomet sustoja tiesiai važiuojantys automobiliai. Tiesiai važiuojant automobiliams matoma, kad pėstiesiems, kertantiems Joniškės gatvę, dega žalios spalvos šviesoforo signalas. Iš Liepų gatvės automobiliams pasukus į kairę, tiesiai Liepų gatve važiuojantys automobiliai stovi, tuomet matosi, kad iš Joniškės gatvės į Liepų gatvę pradeda važiuoti automobiliai. 12:58 val. matoma, kad Liepų gatvėje prie šviesoforo sukti į Joniškės gatvę stovi automobiliai. Pirma ir antra juosta matosi, kad parvažiuoja du baltos spalvos automobiliai. Matosi, kad antra eismo juosta atvažiuojantis automobilis pradeda lėtėti, pirma eismo juosta atvažiuojantis baltos spalvos automobilis „BMW“ nestabdydamas įvažiuoja į sankryžą. Automobilio valstybinių numerių nesimato. Tuo pat metu į kairę, į Joniškės gatvę, pradeda sukti automobiliai. Baltos spalvos „BMW“ automobilis pravažiuoja sankryžą. Antra juosta atvažiavęs baltos spalvos automobilis sustoja prie šviesoforo. Matoma, kad automobiliams nusukus į Joniškės gatvę. Iš Joniškės gatvės į Liepų gatvę pradeda važiuoti automobiliai, tačiau sankryžos nepravažiuoja, nes sustoja, kodėl sustoja nesimato, po kurio laiko iš lėto pradeda važiuoti. Daugiau įraše naudingos informacijos ikiteisminiam tyrimui neužfiksuota. Įrašas baigiasi 13:10:28 (1 t., b. l. 84-89).

Iš 2025 m. rugsėjo 11 d. tarnybinio pranešimo dėl šviesoforo veikimo schemos analizės nustatyta, kad 2025 m. rugsėjo 11 d. el. paštu buvo gauta Liepų - Joniškės gatvių sankryžos šviesoforų veikimo schema ir lentelė. Susisiekus telefonu su UAB „Klaipėdos paslaugos“ Gatvių apšvietimo ir eismo valdymo skyriaus vadovu M. V., jis nurodė, kad pateiktoje lentelėje viršuje esantys skaičiai reiškia sekundes, nurodančias kiek konkreti šviesoforo spalva dega, šone esantys skaičiai žymi konkrečius sankryžos šviesoforus. Schemoje pažymėtas kelio „D2“ (kuriuo įvykio metu važiavo „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)) šviesoforo signalai lentelėje žymimi eilute „G01-K1,R1“, kelio sukti į kairę – „D3“ šviesoforo signalai lentelėje žymimi „G02-K2,R2“. Schemoje nurodytos pėsčiųjų perėjos „PM4“ (kuria dviračiu pradėjo važiuoti R. K.) šviesoforo signalai lentelėje žymimi „G10-P4,R1“. Schemoje nurodytas užrašas „wl“ rodo, kad šviesoforo žalias signalas įjungiamas paspaudus mygtuką. Pagal pateiktą lentelę matyti, kad važiuojant tiesiai Liepų gatve žalias šviesoforo signalas dega 42 s, tuomet 4 sekundes žalias šviesoforo signalas mirksi ir tuomet užsidega geltonas signalas, kuris dega 3 s ir 49 s užsidega raudonas šviesoforo signalas. Sukant į kairę 49 s pradeda mirksėti geltonas šviesoforo signalas ir 50 s užsidega žalias šviesoforo signalas. Pėstiesiems žalias šviesoforo signalas užsidega 55 s. Pagal pateiktą lentelę ir schemą matoma, kad važiuojant Liepų gatve ir užsidegus raudonos spalvos šviesoforui, po sekundės užsidega žalias signalas sukti į kairę, o pėstiesiems, norintiems kirsti Liepų gatvę, žalias šviesoforo signalas užsidega tik po 6 sekundžių kuomet jau tiesiai važiuojantiems automobiliams dega raudonas šviesoforo signalas (1 t., b. l. 95-96).

Iš 2025 m. liepos 8 d. - 2025 m. rugpjūčio 27 d. daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad apžiūrėti policijos pareigūnų, atvykusių į įvykio vietą, kūno kamerų įrašai. Pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas „PSS-20250705-130620UTC+0300.mp4“: 2025-07-05, 13:06 val. pareigūnai atvyko į Liepų g. - Joniškės g. sankryžą, kurią reguliuoja šviesoforo signalai, kur įvyko eismo įvykis, kaip nustatyta automobilio „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas partrenkė moterį, kuri važiavo dviračiu. Pareigūnus pasitiko eismo įvykio liudytojas, tyrimo duomenimis G. Š., automobilio „BMW“ vairuotojas D. R. ir nukentėjusioji R. K., kuri sėdi ant žolyno. D. R. sako, kad nepastebėjo dviračiu važiuojančios moters. R. K. sako, kad ji važiavo degant žaliam šviesoforo signalui. G. Š. sako pareigūnams, kad jie stovėjo prie perėjos, laukė žalio signalo, tik jam užsidegus, moteris galvos nepakėlė, iš karto startavo ir tuomet vairuotojas parlėkė, jo greitis buvo ne 50 km/h, jis kliudė priekiu, dviračio vairą susuko, bet moteris išsigelbėjo keliais centimetrais, nes būtų kilus per kapotą, moteris krito per dviračio vairą į asfaltą stipriai ant šono, o vairuotojas pravažiavo toliau už stotelės, automobilio net nestabdė ir grįžo atgal. R. K. sako, kad jaučia kairės rankos skausmą. D. R. sako, kad jis nepastebėjo, kad jam raudonas signalas užsidegęs. Pareigūnas klausia vairuotojo, ką reikėjo veikti, kad nepastebėti raudono signalo, ar tuo metu į telefoną buvo įlindęs. D. R. sako tikrai ne. Pareigūnė alkotesteriu patikrino D. R. blaivumą ir nustato 0,00 promiles. Taip pat pareigūnė alkotesteriu patikrino R. K. blaivumą ir nustato 0,00 promiles. Pareigūnė įteikia R. K. ir G. Š. šaukimus atvykti į komisariatą apklausai. Atvykę greitosios pagalbos medikai išsiveža R. K. į ligoninę. Pareigūnai priima paaiškinimus, atlieka eismo įvykio vietos apžiūrą, fotografuoja, atlieka matavimus. Įrašo trukmė 30:00 min. Pareigūno vaizdo registratoriaus įrašas „PSS-20250705-130626UTC+0300.mp4“ analogiškas (1 t., b. l. 97-99).

BK 281 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Taigi baudžiamoji atsakomybė pagal BK 281 straipsnį kyla tik už tuos Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kurie susieti priežastiniu ryšiu su šiame straipsnyje numatytais padariniais. Teismų praktikoje priežastinis ryšys paprastai grindžiamas būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymu. Būtinoji padarinių kilimo sąlyga nustatoma sprendžiant, ar eismo įvykis būtų įvykęs, jeigu nebūtų pažeistos kelių eismo taisyklės, t. y. eliminuojant iš eismo įvykio priežastingumo grandinės kelių eismo taisyklių pažeidimą.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (akto redakcija, galiojusi 2024 02 01 iki 2024 12 01) (toliau – KET) 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai <...>. 28 punkte nustatyta, kad reguliuojamoje sankryžoje ar pėsčiųjų perėjoje, kai šviesoforo ar reguliuotojo signalai leidžia važiuoti, vairuotojas privalo duoti kelią nespėjusiam pereiti važiuojamosios dalies pėsčiajam, kuris įžengė į ją esant leidžiančiam eiti signalu; 127 p. vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Vertinant išdėstytų įrodymų visumą, kaltinamojo D. R. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką yra įrodyta ir veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes nustatyta, kad jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus, R. K., sveikata.

Kaltinamojo D. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog jis prisipažino ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis D. R. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, administracine tvarka baustas, turi galiojančių nuobaudų, šiuo metu nedirba, tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į išdėstytas ir nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, kaltinamajam skirtina bausmė – bauda. Kadangi yra visos sąlygos BK 64¹ straipsnio nuostatų taikymui – kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, byla baigiama atlikus sutrumpintą įrodymo tyrimą, kaltinamajam skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo.

Pagal BK 68 straipsnio nuostatas, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų. Teismų praktikoje nustatyta, kad uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

D. R. Kelių eismo taisykles pažeidė dėl neatsargumo, kaltę visiškai pripažino, dėl padaryto neatsargaus nusikaltimo, nuoširdžiai gailėjosi, įvykio metu buvo blaivus. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad penkerių metų laikotarpyje D. R. administracine tvarka baustas 4 kartus, paskirtos baudos sumokėtos. Kad eismo įvykio metu D. R. būtų viršijęs leistiną važiavimo greitį nenustatyta. Nukentėjusiajai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į šias aplinkybes, šiuo atveju kaltinamajam nėra būtina taikyti šios baudžiamojo poveikio priemonės, nes prevenciniai tikslai – užtikrinti, kad kaltinamasis laikytųsi Kelių eismo taisyklių reikalavimų, visuomenės sveikatos, saugumo, vairuotų atsakingai, gali būti pasiekti ir be jos. Įvertinęs visas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones, netaikytina.

Dėl civilinio ieškinio.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla.

Nukentėjusioji R. K. pateikė civilinį ieškinį dėl 3 500 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 687,77 Eur neturtinės žalos atlyginimo bei prašo priteisti iš ADB „Vienna issurance group“ (1 t., b. l. 119-122).Nukentėjusiosios R. K. atstovas, advokatas Marius Venckus teismo posėdžio metu nurodė, jog nukentėjusioji atsisakė pareikšto reikalavimo dėl 687,77 Eur turtinės žalos atlyginimo, kadangi draudimo bendrovė atlygindama turtinę žalą, taikė daiktų nusidėvėjimą.

R. K. civiliniame ieškinyje nurodė, jog patirtą neturtinę žalą įvertino 8 000 Eur. Informavo draudimo bendrovę, jog gydymas dar nėra baigtas, tačiau atsakovas neįvertinęs tolimesnės gydymo eigos ir nukentėjusiosios būklės, priėmė sprendimą išmokėti R. K. 4 500 Eur neturtinės žalos. Dėl šios išmokėtos sumos ginčo nėra, liko neišmokėta 3 500 Eur suma. 2025-09-04 R. K. kreipėsi į gydymo įstaigą planinei pagalbai gauti dėl su eismo įvykio metu sukeltu skausmu, judesių ribojimu. Medikai konstatavo, kad R. K. judesiai per kairės alkūnės sąnarį ženkliai riboti, skausmingi. Sutrikusi apsitarnavimo funkcija. Remiantis šia diagnoze, R. K. buvo paskirtas reabilitacinis gydymas, sudarant didžiausios apimties paslaugą. 2025-09-19 pirminė reabilitacija baigta. Kadangi reabilitacijos pagalba nebuvo pasiekta teigiamų rezultatų ir traumos pasekmės liko išlikusios, dėl šios priežasties kreipėsi į medikus. Dėl šios priežasties jai buvo paskirta antrinė reabilitacija. Visos šios aplinkybės ir medikų išvados patvirtina faktą, kad net ir praėjus nuo autoįvykio nemažam laiko tarpui, nukentėjusioji iki šiol jaučia fizinius skausmus, tie skausmai trunka jau pakankamai ilgą laiko tarpą, kas labai ją vargina, sukelia nepatogumus. Bei nurodo, jog anksčiau buvo aktyvi, sportuojanti, tačiau šiuo metu sportuoti negali ir negali gyventi įprasto aktyvaus gyvenimo būdo. R. K. kelia nerimą ir jos galima būsena dėl ateities, nes R. K. laukia dar viena operacija ir reabilitacijos laikotarpis. Visos šios aplinkybės rodo, kad R. K. reikalauta 8 000 Eur suma iš atsakovo neturtinei žalai atlyginti tikrai yra adekvati, proporcinga, teisinga ir ne per didelė bei atitinka naujausią LR Aukščiausiojo teismo formuojama praktiką.

Civilinis atsakovas ADB „Compensa Vienna Insurance group“ išdėstė savo poziciją dėl ieškinio ir nurodė, kad draudikui susipažinus su byloje pateiktais medicininiais dokumentais, draudikas supranta, kad gydymosi laikotarpis tęsėsi apie 4 mėnesius, tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, Draudikas rėmėsi ir eismo įvykio metu galiojusiomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2024-05-10 įsakymu Nr. 1K-171 patvirtintomis „Eismo įvykio metu padarytos neturinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis“. Rekomendacijų 4.2.3. punkte nurodyta, kad sveikatai esant sutrikdytai nuo 3 iki 6 mėnesių, rekomenduojamas maksimalus neturtinės žalos dydis yra iki 6 minimalių mėnesinių atlyginimų (MMA). Įvykio metu MMA buvo 1 038 Eur. Maksimali rekomenduotina išmoka tokiu atveju 6 228 Eur. Taigi išmokėta 4 500 Eur Draudiko suma atitinka Rekomenduojamas sumas. Papildomų duomenų ar dokumentų, iš kurių Draudikas galėtų suprasti, kaip nukentėjusiosios sveikatos būklė keitėsi po antros reabilitacijos, Draudikui nepateikta. Taip pat nėra pateikta ir prašymų atlyginti gydymosi išlaidas. Pažymi, jog Draudikas atlygino nukentėjusiajai turėtas išlaidas dėl neįvykusios kelionės – 177,77 Eur. dėl prašomų 500 Eur už sugadintą dviratį nurodo, jog Draudikui paprašius pateikti dviračio pirkimo kvitą, nustatyta, kad dviratis pirktas 2012 m., mokėta 1 500 Lt ( 434,43 Eur), taigi pritaikius nusidėvėjimą, Draudikas sutiko kompensuoti 130,33 Eur ir šią sumą pervedė nukentėjusiajai (2 t., b. l. 102-103).

Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnis numato neturtinės žalos atlyginimo pagrindus ir dydį. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

Neturtinės žalos fakto šioje byloje neginčija ir civilinis atsakovas, šią aplinkybę patvirtina civilinio atsakovo sprendimas išmokėti nukentėjusiajai 4 500 Eur neturtinei žalai atlyginti. Esminis civilinės ieškovės ir civilinio atsakovo ginčas šioje byloje kyla dėl neturtinės žalos dydžio.

Vis dėlto, teismas pažymi, kad Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijose nurodyti neturtinės žalos dydžiai yra tik orientaciniai, o pats teisės aktas yra rekomendacinio pobūdžio, todėl spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio, teismas atsižvelgia ne tik į Rekomendacijų nuostatas, bet ir CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus ir pagal juos nustato galutinį neturtinės žalos dydį. Nagrinėjamu atveju, be jau anksčiau aptartų aplinkybių, susijusių su nukentėjusiajam nustatytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusioji lankosi pas gydytojus, gydymas dar nėra baigtas ( 2 t., b. l. 85, 86, 87, 90, 95). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusiosios atstovas advokatas M. Venckus nurodė, kad iki šiol nukentėjusioji jaučia skausmą, jai skiriama reabilitacija, o tai būtų pagrindas didinti neturtinės žalos dydį. Taip pat pateikė 2026 sausio 7 d. ambulatorinio apsilankymo aprašymą. Atsižvelgtina ir į teisiamojo posėdžio metu nurodytas aplinkybes ir į tai, kad iki šiol nukentėjusioji jaučia skausmą bei užsitęsęs nukentėjusiosios gijimo procesas šiuo atveju vertintini kaip tiesioginė eismo įvykio pasekmė ir visa tai apriboja nukentėjusiosios galimybę gyventi pilnavertį socialinį gyvenimą, dėl to nukentėjusioji turi teisę reikalauti neturinės žalos atlyginimo.

Įvertinęs anksčiau aptartus argumentus, byloje esančius duomenis apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, jų pobūdį, gydymo laikotarpį, iki šiol jaučiamas eismo įvykio pasekmes, šios kategorijos bylose teismų formuojamą praktiką, atsižvelgdamas į proporcingumo, teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principus, taip pat įvertinęs tai, jog nusikalstama veika padaryta neatsargia kaltės forma (dėl nusikalstamo nerūpestingumo), teismas nukentėjusiajai R. K. dėl nusikalstamos veikos padarytą neturtinę žalą vertina 8000 Eur. Teismo nuomone, ši suma užtikrins protingą balansą tarp kompensacijos už nukentėjusiosios patirtą fizinį skausmą bei dvasinius išgyvenimus ir draudiko interesų.

Kadangi dalis neturtinės žalos sumos (4 500 Eur) civiliniam ieškovei yra sumokėta, yra pagrindas civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti ir civilinei ieškovei iš civilinio atsakovo papildomai priteisti 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Dėl proceso išlaidų.

Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Sprendžiant klausimą dėl priteistinų išlaidų, turėtų teisinei pagalbai dydžio, būtina atsižvelgti ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atstovo dalyvavimą toje byloje, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą ir kitas reikšmingas aplinkybes.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos išteklių administravimo skyrius pateikė pažymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. APD-2026-00714 ir prašo iš kaltinamojo D. R. priteisti 258,33 Eur patirtų išlaidų už suteiktą antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajai R. K..

Šioje byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nukentėjusiajai R. K. pagal 2025 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. ats-2025-30027 buvo paskirtas advokatas Marius Venckus, teisinė pagalba nukentėjusiajai buvo suteikta pagrįstai, todėl prašomos antrinės teisinės pagalbos išlaidos priteistinos, kadangi nuteistasis yra darbingo amžiaus, nėra duomenų apie jo sunkią finansinę būklę, prašoma valstybei priteisti pinigų suma žymiai nuteistojo turtinės padėties nepaveiks, ši suma už nukentėjusiajai suteiktas atstovavimo paslaugas yra adekvati ir proporcinga.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 MGL (1500 Eur) baudą.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti 1/3 bei D. R. nustatyti 20 MGL (1000 Eur) baudą.

Iš civilinio atsakovo ADB „Compensa Venna Insurance group“ priteisti 3500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiai R. K..

Priteisti iš D. R. 258,33 Eur proceso išlaidų valstybės naudai, sumokant į VMI sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už nukentėjusiajai R. K. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką su CD-R laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje .

Nuosprendis per 20 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.