- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-06-19
- Bylos Nr.
- 1A-155-882/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09040-2023-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Nerijus Masiulis, Ilona Jakubėnienė, Audrius Sadauskas
- Civilinis atsakovas
- ADB „C. V. I. G.“
- Nukentėjusysis
- A. J., J. J.
- Advokatai
- Vilmantas Poškus, Virgilijus Januška
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ilonos Jakubėnienės, Nerijaus Masiulio, Audriaus Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. – M. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio, kuriuo
I. P. dėl nusikalstamos veikos padarymo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 40 straipsniu, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojos R. S. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienų) metų terminą, ir baudžiamoji byla nutraukta.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu atleistai nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (penkių šimtų eurų) didžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką įpareigota susimokėti per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nukentėjusiosios A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš ADB „C. V. I. G.“, į. k. 304080146, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteista nukentėjusiajai A. J. 6 000 (šeši tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Nukentėjusiosios A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš ADB „C. V. I. G.“, į. k. 304080146, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteista nukentėjusiajai A. J.:
- 3.452,71 (trys tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt du Eur 71 ct) netektų pajamų (jeigu nebuvo atlyginta iki nuosprendžio priėmimo);
- 1 201,67 (vienas tūkstantis du šimtai vienas Eur 67 ct) už pirktus vaistus ir sumokėtas mokamas paslaugas (jeigu nebuvo atlyginta iki nuosprendžio priėmimo).
Nukentėjusiosios J. J. – M. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies. Iš ADB „C. V. I. G.“, į. k. 304080146, buveinės adresas (duomenys neskelbtini), priteista nukentėjusiajai J. J. -M. 2 000 (du tūkstančiai) eurų neturtinės žalos atlyginimo.
Iš I. P. priteista nukentėjusiosioms A. J. 968 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt aštuoni Eur), J. J. – M. 484 Eur (keturi šimtai aštuoniasdešimt keturi Eur) proceso išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos suteikimu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. I. P. 2023-03-12, apie 18:00 val., kelio Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), 3,7 kilometre, vairuodama kelių transporto priemonę-automobilį „F. F.“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, t.y. važiuodama keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nelėtino greičio (KET 127 p.) esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga eismo juosta važiavusiu automobiliu "Honda HR-V", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo A. J., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Honda HR-V" vairuotojai A. J. dėl dešinės vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžio, kraujosruvos dešinės vidinės kulkšnies srityje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Honda HR-V“ keleivei J. J. – M. dėl poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinės-pilvo srityje, pilve, dešinėje klubinėje-kirkšnies srityje, kairėje klubinėje-pilvo srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinuimo dešiniame kelyje; kairės čiurnos sąnario išnirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „F. F.“ keleivei R. K. dėl kairės plaštakos II piršto nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
2. Apeliaciniu skundu nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. – M. atstovas advokatas Virgilijus Januška nesutinka su priimtu nuosprendžiu paskirta bausme ir prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendį, nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. – M. ieškinius tenkinant visiškai. A. J. naudai priteisti iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ 30 000 Eur neturtinę žalą. J. J. – M. naudai priteisti iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ 3 000 Eur neturtinę žalą.
2.1. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad A. J. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Įvykio metu apeliantė patyrė šiuos sužalojimus: dešinės vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžius, kraujosruvos dešinės vidinės kulkšnies srityje. Dėl eismo įvykio patirtų sužalojimų A. J. nedarbinga nuo 2023 m. kovo 12 d. iki šiol ir pagal šiuo metu esančią gydymo eigą negalės grįžti į darbą, nes darbas susijęs su vaikų priežiūra (dirba darželio auklėtoja). Nuo 2023 m. rugsėjo 26 d. A. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, apeliantė jautė ir iki šiol jaučia nuolatinį skausmą, baimę. Apeliantė po įvykio pasidarė jautri, jaučia nuolatinę baimę, jaučiasi nuolatinis nuovargis, blogai miega, nuolat skaudą galvą, yra priversta gerti vaistus nuo nemigos. Apeliantė papildomai gydosi nuo depresijos, keturis mėnesius po autoįvykio negalėjo vaikščioti, buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių, po eismo įvyko tik praėjus šešiems mėnesiams su kitų asmenų pagalba galėjo išeiti į lauką. A. J. ir šiuo metu sunkiai vaikščioja, nuolat jaučia skausmą, todėl priversta nuolat vartoti vaistus nuo skausmo. Eismo įvykio metu pairti sužalojimai ilgalaikiai ir akivaizdu, kad iki šiol turi neigiamą poveikį ir ateityje turės. Pagal gydytojų nustatytą diagnozę, esant tokio pobūdžio sužalojimams skausmas bus jaučiamas visą gyvenimą. 2024 m. gegužės mėn. bus sprendžiama, ar reikalinga papildoma operacija, nes dėl eismo įvykio metu patirti sužalojimai negyja, jaučiamas nuolatinis skausmas, išgyvenimų pobūdį dėl patirtų sužalojimų patvirtina ir tai, kad jai po eismo įvykio įprasti nuskausminamieji nepadėjo, buvo priversta leistis narkotinio poveikio nuskausminamuosius.
2.2. Teigia, kad skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad atsižvelgiant į nusikalstamos veikos aplinkybes, sukeltas fizines ir psichologines pasekmes, kūno sužalojimo mastą, nepatogumus, judėjimo ribojimus ilgą laiką, formuojamą teismų praktiką ir tai kad padarytas nesunkus nusikaltimas, priteistina mažesnė suma nei nukentusioji prašo (nukentėjusioji prašė 30 000 Eur neturtinės žalos). Skundžiamame sprendime iš esmės neįvertinta, jog eismo įvykio metu sukelti sužalojimai, nors kvalifikuojami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusiajai sukėlė sunkias pasekmes, jos gyvenimo kokybė pasikeitė lyginant su prieš tai gyventu pilnaverčiu gyvenimu. Dėl patirtų sužalojimų, besitęsiančio gydymo buvo sutrikdytas nukentėjusiosios normalus ir jai įprastas gyvenimo ritmas, išgyvenimai dėl padarytų kūno sužalojimų, kilusių padarinių, akivaizdu, jog sukėlė neigiamus dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusioji patyrė įvairius nepatogumus, susijusius su gydymu, didelį fizinį skausmą, ilgą reabilitacijos laikotarpį bei tai turėjo įtakos jos psichologinei būklei. Nukentėjusiajai kilusi žala yra ilgalaikė, jau daugiau nei metai tęsiasi gydymas ir reabilitacija, jaučiamas nuolatinis skausmas, kuris iki šios slopinamas medikamentais, ir nėra jokių realių duomenų, kada nukentėjusioji pradės dirbti, ir ar iš viso galės dirbti. Pagal dabartines gydytojų prognozes, nukentėjusioji negalės dirbti darželio auklėtoja.
2.3. Atstovas advokatas cituoja teismų praktiką ir nurodo, kad nustatydamas nukentėjusiajai A. J. padarytą neturtinę žalą bei jos dydį, pirmosios instancijos teismas nepakankamai įvertino įstatyme įtvirtintas aplinkybes, nusikalstama veika pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, nusikalstamų veiksmų padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį. Pažymi, kad neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas – kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Antai, asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Jeigu pasekmės, susijusios su asmens sveikatos sutrikdymu, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimu nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių ar tokių sužalojimų pobūdžiu, kad iš karto jų pasekmės nepašalinamos ar iš viso nebepašalinamos, tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus.
2.4. Nurodo, kad byloje nustatyta, kad J. J. – M. eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, nukentėjusioji jautė ir iki šiol jaučia nuolatinį skausmą, baimę, po įvykio pasidarė jautri, jaučia nuolatinę baimę važiuojant automobiliu, jaučiasi nuolatinis nuovargis, blogai miega, nuolat skaudą galvą. Pirmosios instancijos teismas iš esmės eliminavo tai, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji laukėsi, todėl jautė nuolatinę baimę dėl persileidimo, buvo priversta vartoti vaistus nuo skausmo, naudoti antidepresantus, nes jautė nuolatinę baimę ir nerimą, negalėjo užmigti, o tai turėjo įtakos ir nukentėjusiosios nėštumui.
Atsiliepimas
3. Atsiliepimu į nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. – M. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinį skundą atleistos nuo baudžiamos atsakomybės I. P. gynėjas advokatas Vilmantas Poškus su skundu sutinka iš dalies.
3.1. Cituoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normas, teismų praktiką ir teigia, kad I. P. sutinka ir neginčija apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiosioms A. J. bei J. J. – M. padarytą neturtinę žalą bei jos dydžius, nepakankamai įvertino faktines aplinkybes, dėl eismo įvykio pažeistų socialinių vertybių reikšmingumą, įvykio padarinius ir kitas svarbias aplinkybes, nustatant teisingą neturtinės žalos dydį.
3.2. Nurodo, kad I. P. įvykio metu turėjo galiojančią automobilio F. F., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ADB „C. V. I. G.“ privalomojo civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr. 3002225918. TPVCAPDĮ numatyta, kad transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą). I. P. neprieštarauja, kad nukentėjusiosioms A. J. bei J. J. – M. būtu nustatyti ir priteisti didesni neturtinės žalos dydžiai nei pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo ir priteisimo paliekama spręsti apeliacinės instancijos teismui.
4. Teismo posėdyje nukentėjusioji A. J. ir nukentėjusiųjų A. J. ir J. J. – M. atstovas advokatas Virgilijus Januška palaikė apeliacinį skundą, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P. ir jos gynėjas advokatas Vilmantas Poškus prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Linas Vitkus prašė apeliacinį skundą tenkinti, civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atstovas K. G. prašė apeliacinio skundo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. J. ir J. J. – M. atstovo advokato Virgilijaus Januškos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl I. P. kaltės bei jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliaciniu skundu neginčijamos teismo nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės, kvalifikacija, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. J. ir J. J. – M. atstovas advokatas Virgilijus Januška nesutinka su teismo sprendimu dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
6. Apeliaciniu skundu nėra ginčijama nukentėjusiųjų teisė į neturtinės žalos atlyginimą, kaip ir civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atsakomybės klausimas dėl žalos atlyginimo nukentėjusiosioms, todėl teisėjų kolegija toliau pasisako tik nukentėjusiosioms atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimu.
7. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas nėra baigtinis. Kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, tad teismas dėl materialinės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio turi spręsti aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes, atsižvelgti ir į individualias nukentėjusiojo savybes. Tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką tai turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Esant sveikatos sutrikdymui, vertinamas jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016). Kartu pažymėtina, jog neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 3K-3-371/2003, 3K-3-103/2009, 2K-181/2010 ir kt.). Tačiau negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas ir numatė kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį.
8. Kaip pagrįstai nurodyta ir apeliaciniame skunde, asmens sveikata, kaip psichinės ir fizinės gerovės būsena, suvokiama kaip viena fundamentaliausių ir vertingiausių asmeninių neturtinių vertybių, kurios pažeidimas gali sukelti stiprius dvasinius išgyvenimus, ypač sunkius bei skausmingus padarinius, todėl žalos sveikatai padarymo atvejais teismų praktikoje paprastai priteisiamos didesnės piniginės kompensacijos nei pažeidus kitokias neturtines vertybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant neturtinės žalos dydį sveikatos sužalojimo atveju yra padarytos žalos pasekmės, kurios vertinamos atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolimesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeimyniniams santykiams ir pan.
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra įvairi. Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama apytiksliai nuo 600 Eur iki 6000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200/2010, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-372-942/2015, 2K-95-222/2017, 2K-35-895/2017; 2K-201-895/2020; 2K-132-942/2021; 2K-191-942/2021, 2K-9-976/2022). Pagal apeliacinės instancijos teismų praktiką, priteistinos neturtinės žalos sumos analogiškose bylose siekia iki 8000 Eur (Šiaulių apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-159-875/2020, Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-197-417/2020; Panevėžio apygardos teismo 2022 m. lapkričio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-170-491/2022). Didesnės sumos priteisiamos paprastai tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo itin ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog dėl sukelto eismo įvykio sužalojus žmogų priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo bylose suvienodinti teismų praktiką priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio prasme iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis. Kiekvienas neturtinės žalos atlyginimo atvejis yra individualus, t. y. kiekvienu atveju asmenys patiria individualius išgyvenimus ir praradimus, kuriuos įrodinėja skirtingomis priemonėmis ir grindžia atskiromis faktinėmis aplinkybėmis, todėl kitose bylose, atsižvelgiant į konkrečias kiekvieno ginčo aplinkybes, teismo nustatytas priteistino žalos atlyginimo dydis nelaikytinas (ir nėra prilyginamas) kasacinio teismo formuojamomis bendrosiomis teisės taikymo ir aiškinimo taisyklėmis, privalomomis ir teismų taikytinomis kitose panašiose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-288/2014, 3K-3-217-690/2018).
10. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. atstovas advokatas civiliniame ieškinyje nurodė, kad A. J. jai padarytą neturtinę žalą vertina iš viso 30 000 Eur. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad šis teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. patirtą neturtinę žalą įvertino 6000 Eur dydžio suma. Nustatydamas tokį neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į nukentėjusiajai A. J. padaryto sužalojimo mastą, nukentėjusiosios sveikatos būklę, kurią patvirtina medicininiai dokumentai, į Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintas Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijas (atkreipiamas dėmesys, jog minėtos rekomendacijos nuo 2024 m. gegužės 11 d. nebegalioja, tačiau įvykio metu, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio buvo galiojančios).
11. Atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P.pažeidė KET taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios A. J.sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 24 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti sužalojimai: dešinės vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžiai, kraujosruva dešinės vidinės kulkšnies srityje (1 t., b. l. 55). Nukentėjusiosios atstovas advokatas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, grindžia tuo, kad nuo 2023-09-26 A. J. nustatytas 55 procentų darbingumo lygis, dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, A. J. jautė ir iki šiol jaučia nuolatinį skausmą, baimę, keturis mėnesius po autoįvykio negalėjo vaikščioti, buvo visiškai priklausoma nuo aplinkinių. Po eismo įvyko tik praėjus šešiems mėnesiams su kitų asmenų pagalbą galėjo išeiti į lauką, ir šiuo metu sunkiai vaikščioja, nuolat jaučia skausmą, todėl priversta nuolatinai vartoti vaistus nuo skausmo. Be to, iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad dėl patirtų sužalojimų A. J. negalėjo dirbti ir įvykdyti turėtų darbinių įsipareigojimų (iki įvykio dirbo vaikų darželio auklėtoja). Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme buvo pateikti papildomi dokumentai, iš kurių matyti, jog A. J. nuo 2024-03-08 iki 2025-03-07 buvo nustatytas (pratęstas) 50 procentų dalyvumo lygis, taip pat matyti, kad 2024-05-15 A. J. buvo atlikta operacija (4 t., b. l. 162-167).
12. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad eismo įvykis bei dėl jo kilę padariniai nukentėjusiosios sveikatai sukėlė A. J. neigiamus psichologinius išgyvenimus (stresą, šoką, nerimą dėl savo sveikatos tiek esamuoju laikotarpiu, tiek dėl būsimų pasekmių jos sveikatos būklei, gebėjimui gyventi savarankišką, aktyvų gyvenimą ateityje), jog dėl patirtų sužalojimų ir medicininių intervencijų nukentėjusioji jautė didelį fizinį skausmą, buvo operuojama. Sutiktina ir su tuo, kad negebėjimas pasirūpinti savimi savarankiškai iš karto po eismo įvykio taip pat turėjo ir turi įtakos A. J. psichologinės ir fizinės būklės pablogėjimui, taip pat ir galimybei keliauti, aplankyti dukrą, gyvenančią užsienyje, rūpintis savo sergančia mama. Pripažintina, kad nukentėjusioji dėl eismo įvykio patyrė didelių gyvenimo pokyčių, esminį gyvenimo kokybės sumažėjimą, tačiau, kita vertus, susipažinus su papildomai atstovo advokato pateiktu išrašu iš A. J. e.sveikata sistemos matyti, kad 2024 m. gegužės 15 d. atliktos operacijos metu buvo pašalinti ankstesnės operacijos metu patalpinti sraigtai ir rekomenduota pakartoti reabilitacinį gydymą, taip pat nurodyta, kad lūžiai yra sugiję. Svarbu pažymėti ir tai, kad, kaip nurodė ir pati nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. J., atlikta operacija buvo sėkminga, taip pat sutiktina su civilinio atsakovo atstovo apeliacinės instancijos teisme išsakytu argumentu, kad iš dalies sumažėjęs dalyvumas yra terminuoto pobūdžio, kas suponuoja išvadą, jog yra didelė visiško pasveikimo tikimybė. Visos šios aplinkybės, kaip ir padarytų sveikatos sužalojimų pobūdis ir sunkumas, turi būti įvertintos nustatant A. J. priteistinos neturtinės žalos dydį, tačiau jos savaime nesudaro pagrindo vertinti nukentėjusiosios patirtą žalą apeliaciniame skunde nurodoma 30 000 Eur suma. Be šių aplinkybių turi būti atsižvelgta ir į aplinkybes, kurias paminėjo ir apylinkės teismas, t. y. tai, kad žala nukentėjusiajai buvo padaryta dėl neatsargių I. P. veiksmų, kad ji automobilį vairavo blaivi, po eismo įvykio pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, yra charakterizuojama teigiamai. Pastebėtina, kad teismų praktikoje pažymima, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie sunkūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą, ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-252-697/2020).
13. Teisėjų kolegija, dar kartą atsižvelgdama į anksčiau aptartus neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus (kuriuos sudaro ne vien konstatuotų sužalojimų pobūdis, mastas), į papildomai atstovo advokato pateiktus duomenis daro išvadą, jog 6 000 Eur žalos atlyginimas yra nepakankamas kompensuoti minėtus nukentėjusiosios sveikatos bei gyvenimo praradimus ir išgyvenimus ir, vadovaudamasis sąžiningumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. J. patirta neturtinė žala yra 8 000 Eur, todėl skundžiamo nuosprendžio dalis dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai A. J. keičiama (BPK 328 straipsnio 4 punktas) ir iš draudimo bendrovės nukentėjusiajai A. J. priteistinos neturtinės žalos dydis padidinamas iki 8 000 Eur.
14. Kaip minėta anksčiau, atleista nuo baudžiamosios atsakomybės I. P.pažeidė KET taisykles ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta ir nukentėjusiosios J. J. – M. sveikata. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus 2023 m. kovo 17 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad nukentėjusiajai buvo diagnozuoti sužalojimai: poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinės-pilvo srityje, pilve, dešinėje klubinėje kirkšnies srityje, kairėje klubinėje pilvo srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas dešiniame kelyje; kairės čiurnos sąnario išnirimas (1 t., b. l. 60-61).
15. Nurodytos aplinkybės suponuoja neabejotiną išvadą, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja neturtinės žalos atlyginimo pagrindas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad dėl patirtų sužalojimų nukentėjusioji patyrė emocinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, jos mobilumas buvo laikinai apribotas.
16. Pažymėtina, kad nors, kaip minėta, neabejotina, jog J. J. – M. patyrė nepatogumus dėl sutrikdytos sveikatos, o taip pat ir dvasinius išgyvenimus, tačiau į bylą nėra pateikta duomenų, kad nukentėjusiosios gyvenimo kokybė dėl to būtų smarkiai suprastėjusi, jog nukentėjusiajai būtų buvęs reikalingas gydymas, taip pat nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog eismo įvykio metu nukentėjusioji laukėsi, todėl jautė nuolatinę baimę dėl persileidimo, buvo priversta vartoti vaistus nuo skausmo, naudoti antidepresantus, nes jautė nuolatinę baimę ir nerimą, negalėjo užmigti, o tai turėjo įtakos ir nukentėjusiosios nėštumui, tačiau į bylą jokių objektyvių šiuos teiginius patvirtinančių duomenų nepateikta – nei išrašų apie apsilankymus pas gydytojus, nei duomenų, kad nukentėjusiajai buvo reikalingas stacionarus ar ambulatorinis gydymas.
17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog 2000 Eur žalos atlyginimas yra pakankamas kompensuoti nukentėjusiosios sveikatos sutrikdymą bei patirtus išgyvenimus ir šis dydis atitinka byloje nustatytų aplinkybių visumą, protingumo, sąžiningumo bei teisingumo reikalavimus, atitinka kitus neturtinės žalos įvertinimo kriterijus, nustatytus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, neprieštarauja anksčiau aptartai teismų praktikai. Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2024 m. kovo 13 d. nuosprendžio dalį dėl priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. J. pakeisti:
iš civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei A. J. priteistą neturtinės žalos atlyginimą padidinti iki 8000 Eur (aštuonių tūkstančių Eur).
Kitas nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.