Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

nedalyvaujant civilinio atsakovo ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atstovui (apie posėdį pranešta tinkamai),

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

I. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruoja gyv. (duomenys neskelbtini), netekėjusi, turinti profesinį išsilavinimą, nedirbanti, registruota užimtumo tarnyboje, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. P. 2023-03-12, apie 18:00 val., (duomenys neskelbtini) vairuodama kelių transporto priemonę-automobilį „Ford Focus“, v.n. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) 9 ir 127 punktų reikalavimus, t.y. važiuodama keliu nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių bei sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), pasirinkdama važiavimo greitį neatsižvelgė į visas važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, dėl susidariusių aplinkybių nelėtino greičio (KET 127 p.) esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su priešinga eismo juosta važiavusiu automobiliu "Honda HR-V", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį vairavo A. J., tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio automobilio "Honda HR-V" vairuotojai A. J. dėl dešinės vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžio, kraujosruvos dešinės vidinės kulkšnies srityje buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Honda HR-V“ keleivei J. J. – M. dėl poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinės-pilvo srityje, pilve, dešinėje klubinėje-kirkšnies srityje, kairėje klubinėje-pilvo srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinuimo dešiniame kelyje; kairės čiurnos sąnario išnirimo buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, automobilio „Ford Focus“ keleivei R. K. dėl kairės plaštakos II piršto nubrozdinimo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Kaltinamoji I. P. kalta prisipažino bei parodė, kad 2023-03-12, apie 18 val., ji kartu su R. K., kuri sėdėjo ant priekinės keleivio sėdynės, važiavo automobiliu (duomenys neskelbtini). Automobilį „Ford Focus“ vairavo ji. Staiga jos vairuojamas automobilis tapo nevaldomas, nuslydo į priešingos krypties eismo juostą ir ji susidūrė su kitu automobiliu. Slydimo metu ji paleido greičio pedalą. Leistino važiavimo greičio neviršijo. Eismo įvykio vietoje leistinas vairavimo greitis 70 km/val., o ji važiavo 50-60 km/val. greičiu. Pripažįsta, kad nesilaikė kaltinime nurodytų kelių eismo taisyklių reikalavimų. Po eismo įvykio liko sėdėti automobilyje, nes dėl patirto smūgio negalėjo išsitiesti. Gailisi dėl savo veiksmų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. teismas nutraukė tolimesnį įrodymų tyrimą, kadangi įvykio aplinkybės pakankamai aiškios, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, prokuroras ir gynėjas.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta bylos rašytiniais įrodymais: nukentėjusiosios R. K. apklauso protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-03-12, apie 18 val., ji su I. P., jos automobiliu „Ford Focus“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo iš (duomenys neskelbtini)Važiavo keliu (duomenys neskelbtini)Vairavo I., ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, buvo prisisegę saugos diržais. Važiavimo sąlygos buvo blogos, kelias buvo nevalytas, apsnigtas, sumušto sniego danga buvo slidi. Už jų važiavo kitas automobilis ta pačia kryptimi. Priešinga eismo juosta atvažiavo kitas automobilis, prasilenkiant I. vairuojamas automobilis pradėjo slysti, dėl ko negali pasakyti. Automobilis išslydo į priešingos krypties judėjimo juostą, įvyko susidūrimas. Iššovė oro pagalvės, automobilis sukosi užtverdamas važiuojamąją kelio dalį. Iššovusi oro pagalvė sutrenkė jai krūtinę, nuo saugos diržų yra likę kraujosruvos. Išlipusi iš automobilio po eismo įvykio matė, kad automobilis „Honda“, su kuriuo susidūrė I.automobilis yra kitoje kelio pusėje, griovyje. Eismo įvykio metu ji nukentėjo, buvo sumušta krūtinė, klubai. Po įvykio buvo VšĮ Respublikinės ligoninės priėmimo skyriuje, ten buvo apžiūrėta, pas šeimos gydytoją ji nesikreipė (1 t., b. l. 118-121); nukentėjusiosios J. J. – M. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-03-12, apie 18:00 val., ji su mama A. J. automobiliu „Honda HR-V“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini). Automobilį vairavo mama, ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Buvo prisisegę saugos diržais. Eismo sąlygos buvo blogos, nes kelias buvo apsnigtas, matėsi kad kelias pravažiuotas, tačiau jis nebuvo nuvalytas. Mama visada važiuoja atsargiai, kadangi buvo kelias slidus, tai ji tikrai važiavo mažesniu negu leistina greičiu. Matė, kaip priešingoje eismo juostoje važiavęs automobilis „Ford“ įvažiavo į jų krypties eismo juostą, automobiliai susidūrė. Suveikė oro pagalvė, jų automobilis sustojo griovyje. Eismo įvykio metu iššovusi oro pagalvė sutrenkė krūtinę, saugos diržai užspaudė juosmenį, krūtinę, kojų keliais atsitrenkė nuo smūgio į automobilio priekinę panelę. Po eismo įvykio ją apžiūrėjo VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje. Gali pasakyti, kad matomumas buvo geras, o kelio danga buvo snieguota, slidi (1 t., b. l.134-137); nukentėjusiosios A. J. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-03-12, apie 18 val., automobiliu „Honda HR-V“, v.n. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso jos tėvui B. K., važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Ji vairavo automobilį, o dukra J. J. sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje. Kelias vietomis buvo slidus. Važiavo apie 70 km/h greičiu. Matė, kad priešinga eismo juosta atvažiuoja automobiliai. Iš priešingos eismo juostos automobilis staiga išslydo į jos eismo juostą ir trenkėsi į jos vairuojamo automobilio šoną, kairės pusės priekinį sparną. Nuo smūgio jos vairuojamas automobilis išriedėjo į šalikelę, sustojo. Sąmonės nebuvo praradusi, tik klausė J., ar jai viskas gerai. Prie automobilio atėjo žmonės, ji išlipo iš automobilio, juto, kad labai skauda dešinę koją. Ji sėdėjo automobilyje, nes labai skaudėjo koją. Matė, kad automobilis, kuris atsitrenkė į jos automobilį, stovėjo viduryje kelio, vairuotoja sėdėjo automobilyje, kojas iškėlusi į lauką, susiėmusi už krūtinės. Iš minėto automobilio išlipusi keleivė atėjo paklausti, kaip jos jaučiasi. Atvažiavęs GMP ekipažas ją išvežė į VšĮ Respublikinę Šiaulių ligoninę. Ligoninėje jai buvo nustatytas krūtinės ląstos sumušimas, čiurnos sąnario išnirimas, medialinės kulkšnies lūžis, šokikaulio lūžis, kulnikaulio lūžis. Jai buvo atlikta kojos operacija, ligoninėje gydėsi dvi savaites.(1 t., b. l. 98-99); liudytojos A. B. apklausos protokolu, kuriame nurodyta, kad 2023-03-12, apie 18 val., jis su šeima automobiliu „Audi A6“, v.n. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini). Kelio danga buvo slidi, nevalyta. Važiavo automobilių kolona, jis važiavo 67 km/h greičiu iš paskos „Ford Focus“ automobilio. Kelyje buvo išvažinėtos provėžos. Matė, kaip „Ford Focus“ automobilis, važiuojantis prieš jo automobilį, bandė išvažiuoti iš provėžų, suko dešinėn, kadangi provėžos buvo išmintos arti kelio vidurio, o priešingos krypties eismo juosta atvažinėjo kitas automobilis „Honda HR-V“. „Ford Focus“ automobilio galą užmetė į priešingos krypties juostą, taip sudarydamas kliūtį priešinga eismo juostą važiuojančiam "Honda" automobiliui. "Honda HR-V" automobilis pradėjo stabdyti, slysti į priešingos krypties juostą, "Ford Focus" automobilis sugrįžo į provėžą, abu automobiliai susidūrė, po to nuo smūgio atšokę vienas nuo kito sukosi, "Honda" nuvažiavo nuo kelio, o "Ford" užtvėrė važiuojamąją kelio dalį, sustojo. Gali pasakyti, kad "Ford" automobilis slydo vien dėl nenuvalyto kelio. Jis važiuodamas iš paskos "Ford Focus" automobilio, matydamas, kad automobilis slysta, pasuko į griovį, ir taip išvengė susidūrimo. Iš paskos jo automobilio važiavo „mikriukas“, kuris po "Ford" ir "Honda" automobilių susidūrimo spėjo išmanevruoti, nekliudė minėtų automobilių. Eismo įvykio metu nenukentėjo, jam pavyko išvengti susidūrimo (1 t., b. l. 151-154); vyr. patrulio R. D. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2023m. kovo 12 d., dirbant kartu su tyrėju M. J., 18 val. 4 min. iš Šiaulių apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) susidūrė automobiliai, 3 nukentėję, prispaustų nėra, apie 2,5 km (duomenys neskelbtini) Apie 18 val. 20 min. atvykus į vietą, kuri buvo maždaug (duomenys neskelbtini), pastebėjo važiuojamo kelio dalyje esančias dvi transporto priemones "Ford Focus", valstybinis Nr.(duomenys neskelbtini) ir "Honda HR-V", valstybinus numeris (duomenys neskelbtini) kuriomis, kaip paaiškėjo, važiavo po du asmenis, kurie jau buvo vedami į GMP automobilį. Eismo įvykio vietoje jau darbavosi PGT. "Ford Focus" automobilį vairavo I. P., gim. (duomenys neskelbtini)o keleivio vietoje sėdėjo R. K., (duomenys neskelbtini)"Honda HR-V" automobilį vairavo A. J., gim(duomenys neskelbtini)o keleivio vietoje sėdėjo J. J., (duomenys neskelbtini)A. J. buvo patikrintas alkoholio kiekis ir nustatytos 0,0 prom. "Ford Focus" vairuotojai alkoholio kiekio vietoje nustatyti nepavyko dėl sveikatos būsenos, bet nuvežus į gydymo įstaigą po kažkiek laiko gauta informacija, kad vairuotoja blaivi. Buvo pabendrauta su pranešėju V. P., gim. (duomenys neskelbtini) teisė, kad važiavo automobilių kolonoje ir paties įvykio gerai nematė, tik sustojus iškvietė pagalbą. Eismo įvykio vietoje taip pat buvo liudininkas A. B., (duomenys neskelbtini)kuris nurodė, kad važiavo prieš "Ford" markės automobilį, minėtą automobilį sumėčius, šis išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su atvažiuojančius "Honda" markės automobiliu. Eismo įvykio vietoje asmens apsiklausti nepavyko. Transporto priemonės buvo patrauktos į šalikelę, pastatyti įspėjamieji ženklai. Automobilis "HONDA HR-V", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžinti daiktus buvo perduotas R. J., (duomenys neskelbtini)automobilis "Ford Focus", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nutarimu grąžinti daiktus buvo perduotas L. P., (duomenys neskelbtini)Automobilių išgabenimu pasirūpino minėtieji asmenys, kuriems buvo perduoti automobiliai. Kol automobiliai buvo traukiami į šalikelę jis užtikrino eismo saugumą. Eismo įvykio dalyvius išvežė GMP. Dėl sniego stabdymo žymių ar nuolaužų nesimatė. Nubraižytas eismo įvykio vietos planas. Įvykio vieta nefilmuojama. Filmuota buvo kūno kameromis (1 t., b. l. 12-13); vairuotojų registro išrašu, kuriame nurodyta, kad I. P. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 85); kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini)Kelias yra apsnigęs, aplink jį matosi miškai. Priešais matyti du automobiliai. Automobilio "Honda HR-V", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)keleivio pusė ir galas šalikelėje, o priekinis ratas stovi ant kelio. Automobilis stipriai apgadintas. Apgadintas priekinis bamperis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, užpakalinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, užpakalinis kairės pusės ratas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobilio padangos žieminės, protektorius tinkamas. Toliau minėto automobilio yra automobilis "Ford Focus", valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi skersai kelio. Jo priekis į (duomenys neskelbtini). Automobilis apgadintas: priekinis bamperis, dešinės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, kairės pusės užpakalinio vaizdo veidrodėlis, priekinės dešinės pusės durys, priekinės kairės pusės durys, priekinis stiklas, priekinis dešinės pusės ratas, priekinis kairės pusės ratas, priekinis dešinės pusės sparnas, šoninis priekinis dešinės pusės stiklas, priekinis kairės pusės sparnas, variklio dangtis, priekinis dešinės pusės žibintas, priekinis kairės pusės žibintas, priekinis dešinės pusės posūkio žibintas, priekinis kairės pusės posūkio žibintas, radiatoriaus grotelės. Automobilio padangos žieminės, protektorius tinkamas. Įvykio vieta apsnigta, stabdymo žymių nesimato, išmėtytų detalių taip pat. Įvykio vieta nefilmuojama, įvykio vietos apžiūros metu fotografuota, niekas nepaimta (1 t., b. l. 16-28); objektų apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad apžiūrėtas "Body" kamera darytas vaizdo įrašas. Vaizdo įrašas trunka 8 minutes. Vaizdo įraše užfiksuotas vaizdas po eismo įvykio. Miško kelias užblokuotas sugadintu automobiliu, gaisrine, greitosios pagalbos automobiliu. 1.20 vaizdo įrašo minutę policijos pareigūnas aiškinasi įvykio aplinkybes, priėjęs liudytojas paaiškina, kad jis pranešė apie eismo įvykį, kad jis važiavo paskui mikroautobusą, kurio valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuriam pasisekė, jis realiai pro tą tarpą pravažiavo. Vyras paaiškino, kad jis pats pačio susidūrimo nematė, nes jam užstojo prieš jį važiavęs „mikriukas“. 3.59 vaizdo įrašo minutė - vaizdas GMP automobilyje. A. J. policijos pareigūnas patikrina girtumą, nustatyta 0.00 prom. 5.51 vaizdo įrašo minutę vyras, kuris važiavo paskui „mikriuką“ prisistato V. P., (duomenys neskelbtini)Pareigūnas pasitikslina aplinkybes, kurias pasakoja V. P., kad V. P. važiavo paskui, priešais jį važiavo autobusiukas, jam užstojo vaizdą, jis tik pamatė, kaip autobusiukas pralindo, tada mašinos susidūrė, jam atrodo, kad automobilį (jis parodo į "Ford") užmetė ir grynai numušė į tą pusę. Peržiūrėjus vaizdo įrašą iki galo, duomenų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti nėra (1 t., b. l. 45-46); specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad A. J. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl dešinės vidinės kulkšnies, dešinio šokikaulio ir dešinio kulnikaulio lūžio, kraujosruvos dešinės vidinės kulkšnies srityje (1 t., b. l. 55); specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad J. J.-M.padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos krūtinėje, krūtinės-pilvo srityje, pilve, dešinėje klubinėje-kirkšnies srityje, kairėje klubinėje-pilvo srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairiame kelyje, kairėje blauzdoje; poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinuimo dešiniame kelyje; kairės čiurnos sąnario išnirimo (1 t., b. l. 60-61); specialisto teismo mediko išvada Nr. (duomenys neskelbtini)kurioje nurodyta, kad R. K. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl kairės plaštakos II piršto nubrozdinimo (1 t., b. l. 76). Padarytos nusikalstamos veikos objektas – eismo saugumas. Papildomas objektas – žmogaus sveikata. Objektyvioji pusė pasireiškė kelių eismo taisyklių ir eismo saugumo taisyklių pažeidimu, sukeliant dviems nukentėjusiesiems nesunkų sveikatos sutrikdymą ir vienam nežymų sveikatos sutrikdymą. Subjektyvinė pusė pasireiškė neatsargumu. Kaltinamosios veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281-1 str. 1 d.

Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. taikymo

Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji I. P. ir jos mamos R. S. prašymai nutraukti baudžiamąją bylą, atleidžiant kaltinamąją I. P. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 1 ir 2 d. numatyta: „Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.“

Galima laiduotoja R. S. yra kaltinamojo mama, anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, tarp kaltinamojo ir galimos laiduotojos santykiai geri, galima laiduotoja daro teigiamą įtaką kaltinamajai, kad pastarasis daugiau nebenusižengtų. Galima laiduotoja verta teismo pasitikėjimo.

R. S. padarė neatsargų nusikaltimą, pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę, civilinis atsakovas įsipareigojo atlyginti žalos dalį, yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra laiduotoja, kuri verta teismo pasitikėjimo, todėl kaltinamoji gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2d., 6p., 71 str. kaltinamajai I. P. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą.

Teismų praktikoje paprastai asmeniui, kuris grubiai pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sužalotas, ar žuvo žmogus, teismo nuosprendžiu skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t.y. teise vairuoti transporto priemones.

Iš bylos medžiagos matyti, kad I. P. anksčiau neteista, administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus nebuvo bausta, teisę vairuoti transporto priemones turi nuo 2020m. birželio 24d., eismo įvykio metu buvo blaivi, nedirbanti, eismo įvykio kilimą lėmė neatsakingas elgesys kelyje - netinkamo greičio pasirinkimu, neatsižvelgiant į meteorologines sąlygas, kelio slidžią dangą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas mano, kad netikslinga kaltinamajai skirti uždraudimą naudotis specialia teise - teise vairuoti transporto priemones.

Dėl civilinių ieškinių

Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 str. gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Civilinio kodekso 6.263 str. numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d neturtinę žalą apibrėžia kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kitą, teismo įvertintą pinigais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą akcentavęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais iš viso neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą ir kt., o teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Neturtinė žala padaroma teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialioms vertybėms. Nors žala padaroma nematerialioms vertybėms, tačiau jos ginamos turtiniais būdais. Neturtinės žalos atlyginimo sąlygos ir skaičiavimo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Joje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo ribų, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui, kuris atsižvelgia į žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais. Piniginė kompensacija už patirtą neturtinę žalą negali sugrąžinti žuvusio asmens, tačiau ja siekiama kiek įmanoma maksimaliau sušvelninti dėl žalos padarymo kilusias negatyviausias pasekmes. Vis tik pažymėtina, kad, priteisiant neturtinės žalos atlyginimą, siekiama tikslo ne pagerinti žmogaus turtinę padėtį, o kompensuoti asmens negatyvius išgyvenimus, sudaryti materialias prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui iš viso niekas – pinigai ar kitas materialus turtas – negali atstoti. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-397/2012, 2K-628/2013, 2K-195/2014).

Padarytos moralinės žalos, kaip asmens patirtos dvasinės skriaudos, neretai apskritai niekas, tarp jų ir materialinė kompensacija, negali atstoti, nes asmens psichologinės, emocinės ir kitokios būsenos, buvusios iki tol, kol jis patyrė dvasinę skriaudą, neįmanoma sugrąžinti – tokią būseną tik kai kada (geriausiu atveju) galima iš naujo sukurti, panaudojant, be kita ko, materialią kompensaciją už moralinę žalą (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Tačiau negalėjimas tiksliai apibrėžti neturtinės žalos ir jos visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Dėl to įstatymas numato kriterijus, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas žalos kompensavimo dydį. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-272/2011). Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo interesus, bet ir į kitas aplinkybes, kas sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

Remiantis specialiuoju teisės aktu – Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu (toliau – ir TPVCAPDĮ), atsakingas draudikas moka išmoką, jeigu transporto priemonės valdytojui dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui atsiranda civilinė atsakomybė (TPVCAPDĮ 16 str. 1 d.). Asmeniui padarytos žalos dydį nustato atsakingas draudikas (TPVCAPDĮ 15 str. 6 d.). Nagrinėjamoje byloje atsakingo draudiko (civilinės atsakovės) pareiga mokėti draudimo išmoką teisę į ją įgijusiems nukentėjusiesiems kilo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties ir TPVCAPDĮ pagrindu. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, nuo 2018 m. lapkričio 1 d. – 5 000 000 Eur dėl žalos asmeniui (įskaitant ir neturtinę žalą) ir 1 000 000 Eur dėl žalos turtui (TPVCAPDĮ 11 str. 1 d. 4 p.)

Kaltinamojo vairuojama transporto priemonė buvo drausta civilinės atsakomybės draudimu ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ todėl civilinė atsakomybė dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenka draudikui.

Nukentėjusioji J. J. – M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia tuo, jog eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusioji jautė ir iki šiol jaučia nuolatinį skausmą, baimę. Ieškovė po įvykio pasidarė jautri, jaučia nuolatinę baimę važiuojant automobiliu, jaučiasi nuolatinis nuovargis, blogai miega, nuolat skaudą galvą. Neturtinės žalos dydį grindžia atsižvelgiant į sužalojimų mastą, pobūdį, ieškovei sukeltus fizinius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, patirtų sužalojimų įtaką jos gyvenimo kokybei, atsižvelgiant į infliacijos lygį.

Nukentėjusioji J. J. –M. teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginimo nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji iki šio bijo važinėti automobiliu. Dėl patirto eismo įvykio jaučia didelį nerimą, turi emocinę traumą, nes buvo mašinoje su mama, matė kaip kentėjo mama. Eismo įvykio metu jai buvo sutrenktas kūnas, labai ilgai skaudėjo kaklas, kelias, pilvas. Po eismo įvykio ligoninėje negulėjo. Savo iniciatyva vartojo vaistus nuo skausmo. Nedarbingume nebuvo, kadangi tuo metu buvo dekretinėse atostogose ir per tą laiką pasveiko. Jai buvo išrašyti antidepresantai, kad nuimtų nerimą. Iki šio įvykio vaistus nuo nerimo vartojo, tik po to įvykio padidino dozę. Po to įvykio pasikeitė ir miego kokybė, sapnuoja košmarus, o iki to eismo įvykio problemų su miegu nebuvo. Skausmai praėjo po pusantro mėnesio.

Civilinis atsakovas su pareikštu civiliniu ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog nesunkaus sveikatos sutrikdymo atveju nukentėjusiems asmenims paprastai priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja nuo 600,00 Eur nesudėtingais atvejais iki 6.000,00 Eur itin sudėtingais atvejais, kai sveikatos sutrikdymas pasireiškia kaulų lūžiais pažeidžiant gyvybiškai svarbius organus, gydymas ir reabilitacija, lovos režimas trunka ilgą laiką. Kaip pavyzdys, pateiktinos teismų nutartys, kai įprastais atvejais dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo priteisiama nuo 580 iki 2 900 eurų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarys bylose Nr. 2K-258/2014, 2K-232-507/2015, 2K-95-22/2017, 2K-35-895/2017) bei teismų nutartys, kai sudėtingais atvejais nukrypstama nuo pastarosios minėtos praktikos, nustatomi didesni neturtinės žalos dydžiai svyruoja nuo 4 400 iki 5 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose 2K-386/2009, Nr. 2K-141/2013, Nr. 2K-551/2013).

Reikia pažymėt ir tai, kad Draudikas nuostolius atlygina šiuo atveju draudimo sutarties pagrindu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių (toliau - Taisyklės) 12 patirtos neturtinės žalos dydis apskaičiuojamas vadovaujantis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijomis, kurias tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2018 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 1K-367 patvirtintomis Eismo įvykio metu padarytos neturtinės žalos dydžio nustatymo rekomendacijų (toliau - Rekomendacijos) 4.2.1 p. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui iki 1 mėnesio, rekomenduojamas atlyginti neturtinės žalos dydis iki 4 minimalų mėnesinių atlyginimų (MMA). MMA įvykio metu siekė 840,00 Eur. Duomenų, kad dėl patirtų sužalojimų Nukentėjusiosios sveikata būtų sutrikdyta ilgiau kaip 1 mėnesį nėra, todėl maksimali rekomenduojama atlyginti neturtinės žalos suma yra 3.360,00 Eur.

Taigi, įvertinus Nukentėjusiosios patirtus sužalojimus, atsižvelgiant j tai, kad sužalojimai nėra sudėtingi, nebuvo kaulų lūžių ar gyvybiškai svarbių organų sužeidimų, nėra duomenų apie liekamuosius reiškinius, atsižvelgiant į teismų praktiką bei Rekomendacijas, Draudikas vertina, kad teisingas, adekvatus bei protingas neturtinės žalos atlygis Nukentėjusiajai turėtų būti 2.000,00 Eur.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, sukeltas fizines bei psichologines pasekmes nukentėjusiosios J. J. – M. sveikatai, kūno sužalojimo mastą, nepatogumus, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos didžio nustatymo, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalis. Priteistina mažesnė neturtinė žala, nei prašo nukentėjusioji, t.y. 2 000 eurų neturtinė žala.

Nukentėjusioji A. J. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Neturtinę žalą grindžia tuo, jog eismo įvykio metu jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl eismo įvykio patirty sužalojimų nedarbinga nuo (duomenys neskelbtini)Nuo (duomenys neskelbtini)nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Dėl eismo įvykio metu patirty sužalojimų nukentėjusioji jautė ir iki šiol jaučia nuolatinį skausmą, baimę. Ieškovė po įvykio pasidarė jautri, jaučia nuolatinę baimę važiuojant automobiliu, jaučiasi nuolatinis nuovargis, prastai miega, nuolat skaudą galvą. Ieškovės sutuoktinis, pamatęs traumos sužalojimo rimtumą ir slaugos sudėtingumą, atsisakė prižiūrėti namuose, nutarė nutraukti santuoką. Ieškovė iki šiol gyvena pas savo tėvus. Kol gydosi, negali gyventi savarankiškai. (duomenys neskelbtini)mirė Ieškovės brolis ir buvo kremuotas. Laidotuvės buvo suplanuotos (duomenys neskelbtini)negalėjo jose dalyvauti, nes po traumos gulėjo ligoninėje. Kol Ieškovė gyvena pas tėvus, negali prižiūrėti paauglės dukros. Nukentėjusioji negali prižiūrėti savo mamos kuri serga dimensija, ji sunkiai vaikšto, savarankiškai nepavalgo, neišsimaudo. Ieškovė negali vykti aplankyti savo dukros, kuri gyvena (duomenys neskelbtini)ir yra nėščia. Smarkiai pablogėjo Ieškovės gyvenimo kokybė, yra visiškai priklausoma nuo kitę žmonių, ją kiekvieną dieną lydi dideli skausmai, leidžiasi vaistus, apnikęs nerimas, prisiminimai apie autoįvykį, nustatyta depresija ir skirtas medikamentinis gydymas. Apima panika sėdint važiuojančiame automobilyje, nežino, ar galės vairuoti automobilį. Apima baimė lipant laiptais nes yra nestabili lipant, skauda koją. Liko didžiuliai randai po operacijos. Kilęs didelis susirūpinimas dėl traumos pasekmių, nežino, kada galės gyventi savarankiškai, grįžti į darbą.

Nukentėjusioji A. J. teisiamojo posėdžio metu pareikštą civilinį ieškinį dėl 30 000 eurų neturtinės atlyginimo grindžia tuo, jog po eismo įvykio ji iškentėjo labai didelius skausmus, jos kenčia iki šiol. Tai buvo ne tik fizinė trauma, bet ir moralinė, psichologinė. Jai išrašyti medikamentai, kurie jai padeda gydyti depresiją. Ji nežino, ar dėl patirtų sužalojimų galės grįžti į ankstesnį darbą. Ji yra darželio auklėtoja ir jos fizinis aktyvumas dabar yra labai ribotas, koja nesugyja ir nežino kada galės grįžti į darbą. Įvykio metu ji patyrė labai stiprų krūtinės ląstos sutrenkimą, visišką dešinės čiurnos išnirimą, vidinės kulkšnies lūžės ir šokikaulio sutrupėjimą. Po eismo įvykio dvi savaites gulėjo ligoninėje. Jai buvo atlikta operacija, sulipdė sutrupėjusį čiurnos kaulus, antros operacijos nereikėjo. Yra sudėti metalai ir varžtai. Tolimesnis gijimas parodys, ar reikės tuos metalus pašalinti. Po operacijos tris paras negalėjo pati vaikščioti, po to galėjo judėti vežimėlio pagalba. Su ramentais vaikščioti irgi negalėjo, nes buvo sutrenkta krūtinės ląsta ir patyrė didelį skausmą. Jos judėjimas buvo labai ribotas. Vežimėlio pagalba galėjo nueiti tik iki tualeto ir atgal ir tai tesėsi 4 mėnesius. Negalėjo priminti kojos, nes turėjo sugyti kaulai. 4 mėnesius buvo absoliučiai priklausoma nuo kitų žmonių. Po 4 mėnesių pradėjo šiek tiek vaikščioti su ramentais po kambarį, bet negalėjo išeiti nei į lauką, nei į laiptais lipti, nes fiziškai jai tai nebuvo įmanoma. Tai truko 2 mėnesius. Po 6 mėnesių po traumos, su kitų žmonių pagalba jau galėjo išeiti laukan. Dabar du mėnesius jau gali išeiti į lauką pasivaikščioti be kitų žmonių pagalbos. Fizinį skausmą patiria ir iki šiol. Tai žodžiais nenusakomas ir neišmatuojamas skausmas. Daug leidausi ir dabar dar daug geriu vaistų nuo skausmo. Vaistus išrašydavo šeimos gydytoja. Ji dirba (duomenys neskelbtini) išdirbo virš metų, o dar prieš tai dirbau (duomenys neskelbtini) Šiuo metu, nuo pat kovo mėnesio ji yra nedarbingume. Gydytojai jai paaiškino, kad skausmas gali tęstis visą gyvenimą, o jo darbas toks, kad su vaikais ji gali būti fiziškai neaktyvi. Jai nustatyta depresija. Ji gydosi medikamentiniu gydymu, vaikšto pas psichologą ir psichiatrą. Vakare geria vaistus, kad pagerintų miego kokybę, o ryte, kad nuimti nerimą. Ligoninėje dvi savaites buvo leidžiami narkotiniai vaistai, nes paprasti nuskausminamieji vaistai nepadėjo. Šiuo metu gauna nedarbingumą iš SODRos. Jos atlyginimas per mėnesį sudarė vidutiniškai 1 200 eurų į rankas. Dabar iš tos sumos gaunu tik 62 procentus ligos išmokos.

Atsiliepime į pareikštą ieškinį civilinis atsakovas nurodė, kad nukentėjusiajai eismo įvykio metu padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kuris pasireiškė dešinės vidinės kulkšnies, dešinio ir dešinio kulniuko lūžimu, kraujosruvomis dešinės vidinės kulkšnies srityje. Po įvykio Nukentėjusioji buvo nedarbinga 6 mėnesius, iki (duomenys neskelbtini)nustatytas netektas 45 proc. darbingumas.

Vadovaujantis minėtų Rekomendacijų 4.2.4 p., kai nedarbingumas trunka virš 6 mėnesių, rekomenduojama neturtinės žalos suma iki 8 MMA. Jeigu asmeniui nustatomas netektas darbingumas nuo 45 iki 55 procentų, išmokos suma pagal Rekomendacijų 4.2.4 punktą didinama 25 proc. (Rekomendacijų 5.1 p.). Šiuo atveju maksimali rekomenduojama draudimo išmoka būtų 6.300,00 Eur.

Teismų praktikoje esant kaulų lūžiams, sudėtingesniems traumoms, kai nustatomas nesunkus sveikatos sutrikdymas, priteisiamos tokios neturtinės žalos sumos: Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-147-360/2018, nustatytas 2.950,00 Eur neturtinės žalos atlyginimas dėl čiurnos lūžio dėl kurio ilgą laiką buvo prarastas mobilumas; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. sausio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-62-380/2019, nustatytas 2.600,00 Eur neturtinės žalos altyginimas, nes įvykio metu buvo padarytas dešinio peties sumušimas ir antdyglinio raumens sausgyslės plyšimas, potrauminis periartritas, juosmens dešinės pusės sumušimas, dešinio kelio sumušimas ir odos nubrozdinimai, blauzdikaulio lateralinio krumplio kompresinis intrasąnarinis lūžimas, lateralinio menisko išilginis plyšimas, kairio kelio sumušimas ir odos nubrozdinimai, dešinės čiurnos vidinės kulkšnies lūžimas ir kulnakaulinio šeivikaulio raiščio ir priekinio šokikauiio šeivikaulio raiščio daliniai plyšimai; Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 2 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-475-383/2018, nustatyta neturtinės žalos suma 3.500,00 Eur dėl blauzdikaulio ir šeivikaulio lūžimų; Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2019 m. vasario 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-18-361/2019, nustatyta neturtinės žalos suma 4.500,00 Eur dėl galvos plaukuotosios dalies kirstinės žaizdos, kryžkaulio dešinės pusės bei dešinio gaktikaulio abiejų šakų lūžių, stuburo III-V juosmeninių slankstelių skersinių ataugų lūžių, dešinės blauzdos sumušimo, dėl ko nukentėjusioji nevaikščiojo 6 savaites, su vaikštyne vaikščiojo 2 savaites, gydėsi reabilitacijos ligoninėje 20 dienų, diagnozuota cervikalgija (degeneracinė stuburo liga), buvo nedarbinga 8 mėnesius; Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2018 m. liepos 26 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-183-366/2018, nustatytas 5.000,00 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas dėl nustatyti kryžkaulio kairės pusės lūžimo, gaktikaulio abiejų šakų lūžimo, kitų sužalojimų. Gydant minėtas traumas, teko ilgai - net aštuonias savaites gulėti „varlytės“ pozoje. Ilgai trunkantis gydymas gulimoje pozoje iššaukė sausgyslių Įvertinus tai, kas išdėstyta, Draudikas vertina, kad teisinga ir protinga draudimo išmoka, atsižvelgiant į traumos pobūdį, fizines kančias, netektą darbingumą, neturėtų viršyti 6.000,00 Eur. Šią sumą Draudikas yra pasirengęs išmokėti nedelsiant, kai tik bus gauti duomenys apie Nukentėjusiosios banko sąskaitos numerį. Likusioje dalyje dėl neturtinės žalos ieškinys atmestinas.

Įvertinęs nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, sukeltas fizines bei psichologines pasekmes nukentėjusiosios A. J. sveikatai, kūno sužalojimo mastą, nepatogumus, judėjimo ribojimus ilgą laiką, formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos didžio nustatymo, į tai, kad buvo padarytas neatsargus nusikaltimas, atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas, tačiau iš dalis. Priteistina mažesnė neturtinė žala, nei prašo nukentėjusioji, t.y. 6 000 eurų neturtinė žala.

Nukentėjusioji A. J. pareiškė civilinį ieškinį dėl 4 581,84 eurų patirtų netiesioginių nuostolių atlyginimo.

Į žalos sąvoką patenka negautos pajamos, kurias asmuo būty gavęs, jeigu nebūty buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 str. 1 d.) ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (CK 6.283 str. 2 d.). Negautos pajamos kaip netiesioginiai nuostoliai atlyginamos tik nustačius jų buvimo realumą, t. y. atsižvelgiant į realias asmens galimybes gauti tokių pajamų, į jo pasiruošimą ir priemones, kurių jis ėmėsi siekdamas gauti tokią pajamų. Negautas pajamas kaip netiesioginius nuostolius apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūty; pajamos turi būti realios, o ne tikėtinos.

Be kita ko, jeigu fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius. Pagal Civilinio kodekso 6.283 str. 2 d. nuostolius sveikatos sužalojimo atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būty gavęs, jeigu jo sveikata nebūty sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad negautos pajamos apskaičiuojamos kaip pajamų, kurias nukentėjusysis realiai gavo arba realiai galėjo gauti iki ir po sveikatos sužalojimo, skirtumas. Į

Nukentėjusioji A. J. iki minėto įvykio dirbo (duomenys neskelbtini). Vidutiniškai jai buvo mokamas - 1 285 Eur dydžio mėnesinis darbo užmokestis. Po Įvykio Ieškovė nuo (duomenys neskelbtini)iki šiol negali dirbti. Nuo (duomenys neskelbtini)Ieškovei nustatytas 55 procentų darbingumo lygis. Ieškovė gydosi dėl Įvykio metu patirtų sužalojimų, todėl buvo nedarbinga bei pajamas gavo ne iš darbo santykių, o iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vaidybos (toliau - VSDFV). VSDF kompensuojama suma už vieną darbo dieną - 59,20 Eur. ir sudaro 62,06 procento. Gautos pajamos iš VSDFV pilnai nepadengė iki Įvykio Ieškovės gautų pajamų, todėl, atsižvelgiant į Ieškovė iki Įvykio gautą darbo užmokestį (pajamas) bei iki darbingumo atgavimo dienos, Ieškovė prarado apie 4 581, 84 Eur pajamų, kurios priskiriamos prie negautų pajamų. Negautos pajamos apskaičiuotos atsižvelgiant į Ieškovės gauto vidutinį užmokestį pagal paskutinius 3 mėnesių gauto darbo užmokesčio bei VSDFV išmokėtas Ieškovui sumas jos nedarbingumo laikotarpiu. Už vieną nedarbingą dieną prisideda 22.46 Eur. Ieškovė prarado pagrįstas pajamas, kurios buvo realios, o ne tikėtinos. Atsižvelgiant į iki įvykio nukentėjusiosios gautą darbo užmokestį (pajamas), bei po įvykio gautas jo pajamas, nukentėjusioji negavo 4 581, 84 Eur pajamų.

Civilinis atsakovas į pareiktą civilinį ieškinį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo nurodė, kad asmenims, dirbusiems pagal darbo sutartis, valstybės tarnautojams, valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams negautos pajamos apskaičiuojamos pagal vidutinį darbo užmokestį, kuris apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Nukentėjusioji prarado pajamas susijusias su darbo santykiais, todėl nuostolio atlyginimui apskaičiuotinas jos vidutinis darbo užmokestis. Vadovaujantis vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Vyriausybės 2017-06-21 nutarimu Nr. 496, vidutinis darbuotojo darbo užmokestis apskaičiuotas pagal 3 mėn. iki įvykio duomenis iš darbovietės. Negautos pajamos apskaičiuojamos paskutinių 3 mėnesių iki eismo įvykio vidutinį vienos dienos darbo užmokestį (atskaičius valstybei mokėtinus mokesčius) padauginus iš darbo dienų nedarbingumo laikotarpiu skaičiaus ir atskaičius Sodros mokėtas ligos pašalpas. Taigi 2022 gruodžio mėnesį dirbta dienų 18, išmokėta 1023,12 Eur; 2023 sausio mėnesį dirbta dienų 26, išmokėta 1.308,35 Eur; 2023 vasario mėnesį dirbta dienų 23, išmokėta 1.323,83 Eur; Bendrai dirbta dienų 67, bendrai per tris mėnesius uždirbta 3.655,30 Eur. Vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis 54,55 Eur. Per laikotarpį nuo 2023-03-12 eismo įvykio iki laikino nedarbingumo pabaigos 2023-09-27 negauta pajamų (vidutinis vienos darbo dienos darbo užmokestis padauginamas iš darbo dienų skaičius arba 54,55 Eur X 139 d. 7.582,45 Eur. Per laikino nedarbingumo laikotarpį iki 2023-09-27 iš socialinio draudimo įstaigos gauta 5.892,64 Eur. Draudiko atlygintina suma (7.582,45 Eur - 5.892,64 Eur) yra 1.698,81 Eur. Šią sumą Draudikas sutiko atlyginti nedelsiant. Dėl laikotarpio po 2023-09-27 nėra galimybės apskaičiuoti Nukentėjusiajai mokėtinos draudimo išmokos dėl netektų pajamų, nes: 1) neaišku ar Nukentėjusioji negrįžo į darbovietę ir negauna darbo užmokesčio; 2) neaišku ar Nukentėjusioji negauna netekto darbingumo pensijos (nuo sausio pirmos negalios pensija), nes asmenys, kuriems nustatytas 45 proc. arba didesnis netektas darbingumas pretenduoja j negalios pensiją, jeigu turi minimalų darbo stažą. Ieškinyje nėra jokios informacijos apie tai ar Nukentėjusioji turi minimalų stažą tokiai išmokai gauti, o jeigu turi, tai ar dėl tokios išmokos kreipėsi ir/ar tokią išmoką gauna. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad su Ieškinio priedais pateiktos socialinio draudimo įstaigos po 2023-09-27 mokamų ligos išmokų pažymos kelia abejonių ar nedarbingumai susiję su eismo įvykiu. Tokios abejonės Draudikui kyla todėl, kad pažymoje nurodyta teisės į išmokas data 2023-10-02, nors visose pažymose iki 2023-09-27 teisės į išmokos data nurodyta eismo įvykio data (kita diena po eismo įvykio). Vėliausia informacija iš ligos istorijos, kuri pateikta su ieškiniu, taip pat baigiasi 2023 m. rugsėjo mėnesį.

Vėliau papildytame atsiliepime civilinis atsakovas nurodė, kad nukentėjusiajai A. J. yra paskirta netekto darbingumo pensija 72.04 Eur nuo 2023-09-26 iki 2024-03-25. Socialinio draudimo įstaiga už laikotarpį nuo 2023-10-01 iki 2024-02-01 turėjo išmokėti nukentėjusiajai 288.16 Eur. Ši suma atimama iš nukentėjusiosios netektų pajamų. Už laikotarpį nuo 2023-10-04 iki 2024-01-30 nukentėjusioji iš Socialinio draudimo gavo bendrai 2.939,17 Eur ligos išmokų. Atskaičius mokėtiną gyventojų pajamų mokestį (15 proc.) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas (6 proc.), bendra nukentėjusiosios gauta išmokų suma į rankas 2.321,94 Eur. Netekto darbo užmokesčio suma į rankas (pagal iki įvykio gautą darbo užmokestį) nuo 2023-10-04 iki 2024-02-01 yra: 54,55 Eur (vidutinis darbo dienos užmokestis po mokesčių) x 80 (darbo dienų skaičius nuo 2023-10-04 iki 2024-01-30¹) = 4364,00 Eur. Netektos pajamos apskaičiuojamos iš prarasto darbo užmokesčio atimant visas Socialinio draudimo išmokas: 4364,00 - 2.321,94 - 288,16 = 1.753,9 Eur. Bendra draudiko iki šios dienos mokėtina netektų pajamų suma nukentėjusiajai yra 3.452,71 Eur (1.753,9 + 1698,81). Šią pinigų sumą civilinis ieškovas sutiko atlyginti nukentėjusiajai.

Nukentėjusiosios A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo, susijęs su netiesioginiais nuostoliais, tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo 3 452.71 Eur. Likusioje dalyje civilinis ieškinys netenkintinas, nes nukentėjusioji minėtas pajamas gavo kaip Socialinio draudimo išmoką.

Nukentėjusioji A. J. reiškia byloje civilinį ieškinį dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo.

Nukentėjusioji nurodė, kad dėl minėto eismo įvykio patyrė 1 802, 08 Eur tiesioginių nuostolių, susijusių su automobilio sugadinimų, vaistų, iš karto po Įvykio būtinų priemonių įsigijimu, gydytojų konsultacija bei kelionės išlaidomis į gydymosi įstaigas. Įvykio metu nukentėjusioji vairavo transporto priemonę - „Honda HR-V", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Atsakovas už šios transporto priemonės sugadinimą atlygino, sumokėdamas 2000 Eur išmoką. Dėl šios transporto priemonės žalos atlyginimo Ieškovė reikalavimą nereiškia. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajai buvo skirtas medikamentinis gydymas. Nukentėjusioji medikamentų įsigijimui patyrė - 951,18 Eur išlaidų, vykimui pas gydytojus konsultacijoms patyrė 516,50 Eur išlaidų, dėl papildomų Všį „(duomenys neskelbtini)paslaugų įsigijimo už 334,40 Eur išlaidų. Viso patyrė -1 802, 08 Eur išlaidų.

Civilinis atsakovas į pareikštą civilinį ieškinį dėl netiesioginių nuostolių atlyginimo nurodė, kad problema sprendžiant klausimą dėl išlaidų atlyginimo yra tokia, kad su ieškiniu pateiktas tik padrikas įvairių kvitų rinkinys pačiame ieškinyje neatliekant jokio susisteminimo, o Draudikas per trumpą laiką neturėjo žmogiškųjų resursų pateiktų dokumentų kopijų sutikrinimui, duomenų suvedimui į skaičiuoklę, tuo labiau, kad kai kurie kvitai sunkiai įskaitomi. Esant tokiai situacijai, Draudikas spėjo patikrinti duomenis dėl reabilitacijos paslaugų teikimo Všj (duomenys neskelbtini)ir sutinka atlyginti Nukentėjusiosios turėtas 334,40 Eur išlaidas. Išlaidos transportui (Bolt pavežėjai) 123,7 Eur, taip pat atlygintinos. Išlaidų pagal pateiktus vaistinių kvitus Draudikas patikrinti nespėjo, tačiau pažymėjo, kad kvituose yra pateiktų išlaidų, kurios nesusijusios su gydymu. Kai kurie kvitai yra neįskaitomi.

Vėliau papildydamas atsiliepimą į pareikštą civilinį ieškinį, civilinis atsakovas nurodė, kad pagal pateiktus kvitus vaistams ir paslaugoms civilinis ieškovas sutinka atlyginti bendrą 1201,67 Eur sumą išlaidoms medikamentams ir reabilitacijai. Likusios pagal pateiktus kvitus išlaidų sumos 495,91 Eur (išlaidos vitaminams, papildams, raminamiesiems ir pan. prekėmis, kurių vartojimas ir įsigijimas nepagrįstas metininiais dokumentais) atsisako atlyginti, prašo jos nepriteisti.

A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl tiesioginių nuostolių atlyginimo tenkintinas iš dalies, priteisiant iš civilinio atsakovo 1201,67 Eur turtinės žalos atlyginimo. Dėl likusios pinigų sumos 495,91 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimo netenkintinas, kaip neįrodytas, nes nėra duomenų, kad vitaminai, papildai, raminamieji vaistai bei kitos kvituose nurodytos prekės buvo gydytojų paskirti eismo įvykio metu patirties sužalojimams gydyti.

Dėl proceso išlaidų

Nukentėjusioji ir jos atstovas advokatas V. J. prašo priteisti iš kaltinamosios nukentėjusiajai A. J. 968 Eur, J. J. – M. 484 eurų turėtų proceso išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos suteikimu nukentėjusiajai proceso metu, t.y. atstovavimu ikiteisminio tyrimo bei teisiamojo posėdžio metu, ieškinio paruošimu ikiteisminio tyrimo metu. Teismui pateikė tai patvirtinančius dokumentus – pinigų priėmimo kvitus.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 str. 2 d. įtvirtinta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Spręsdamas klausimą dėl proceso išlaidų iš kaltinamojo priteisimo nukentėjusiajam, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintas rekomendacijas dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo.

Atsižvelgiant į nukentėjusiosios atstovo parengtų procesinių dokumentų kiekį, dalyvavimą proceso metu laiką, į tai, kad baudžiamoji byla nesudėtinga, ikiteisminis tyrimas užtruko dėl ekspertizių atlikimo, kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką nuo pat pirmos apklausos, bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, byla buvo užbaigta sutrumpintu procesu, į minėtų rekomendacijų nuostatų taikomus koeficientus, pateiktas prašymas tenkintinas.

Teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. 4 d.,-

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. baudžiamąją bylą nutraukti, tuo I. P. atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 1 d., padarymą.

I. P. perduoti R. S. atsakomybėn pagal laidavimą 1 (vieneriems) metams be užstato.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 str. 1d., 2d., 6p., 71 str. kaltinamajam I. P. paskirti baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (penkių šimtų eurų) didžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įmoką įpareigoti susimokėti per 12 (dvylika) mėnesių, skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo. (Numeris: (duomenys neskelbtini), Gavėjas: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija,

Išaiškinti, kad jeigu I. P., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu I. P., atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nukentėjusiosios A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, priteisti nukentėjusiajai A. J. 6 000 (šešis tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusiosios A. J. pareikštą civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, priteisti nukentėjusiajai A. J.:

- 3.452,71 (tris tūkstančius keturi šimtus penkiasdešimt du eurus, 71 euurocentus) netektų pajamų (jeigu nebuvo atlyginta iki nuosprendžio priėmimo);

- 1 201,67 (vieną tūkstantį du šimtus vieną eurą 67 eurocentus) už pirktus vaistus ir sumokėtas mokamas paslaugas (jeigu nebuvo atlyginta iki nuosprendžio priėmimo).

Nukentėjusiosios J. J. – M. pareikštą civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. Iš ADB COMPENSA VIENNA INSURANCE GROUP, priteisti nukentėjusiajai J. J. -M. 2 000 (du tūkstančius) eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Iš I. P. priteisti nukentėjusiosioms A. J. 968 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus), J. J. – M. 484 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus) proceso išlaidų, susijusių su advokato teisinės pagalbos suteikimu.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.