Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Aloyzas Kruopys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vėliau prokuroro nutarimais ir teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas, o pasibaigus terminui, laikinas nuosavybės teisės apribojimas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartimi paskirtas iš naujo. Skundžiama Vilniaus apygardos teismas 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi dar kartą pratęstas laikinas nuosavybės taisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą: į 3000/15000 dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus mieste, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); į žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas šiam turtui nustatė dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leisdamas naudotis šiuo turtu, o turto saugotoju paliko A. R..

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į minėtą A. R. priklausantį turtą – žemės sklypus ir sodo pastatus, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo įvertinti ilgą bylos nagrinėjimo laikotarpį ir pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį ir sumažinti taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo mastą, leidžiant disponuoti žemės sklypu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir šiame sklype esančiu sodo pastatu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat leisti disponuoti žemės sklypu, esančiu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Skunde išdėstytas ir kitas prašymas panaikinti laikinuosius nuosavybės teisės apribojimus skundžiamoje nutartyje nurodytam visam turtui.

4.1. Skunde teigiama, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nėra tiriami įrodymai (pavyzdžiui, 2013 m. gegužės 19 d. valstybinės mokesčių inspekcijos specialisto išvada), patvirtinantys, jog visas A. R. turtas yra įgytas teisėtai.

4.2. Kaltinamasis pažymi, kad Vilniaus apygardos teismas skundžiama nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, kuris pasibaigė dar 2018 m. gegužės 19 d. Be to, Vilniaus apygardos teismas, priimdamas sprendimą pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 11 straipsnyje įtvirtintą proporcingumo principą, draudžiantį nustatyti apribojimus visam kaltinamojo turtui.

4.3. Kaltinamasis nurodo, kad žemės sklypas, esantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kaltinamasis klaidingai nurodo unikalų numerį, kuris turi būti (duomenys neskelbtini)), ir šiame sklype esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigyti, pasirašius su banku būsto kredito sutartį (1 priedas, t. 70, b. l. 68), todėl banko kredito lėšos negali būti traktuojamos kaip nusikalstamos veikos padariniai ar rezultatas. A. R. paaiškina, kad suteiktą kreditą bendrai moka visi šeimos nariai, nes jo lėšos bankų sąskaitose yra apribotos. Skunde teigiama, kad minėtu adresu deklaruota jo vaiko gyvenamoji vieta, o taikomas apribojimas trukdo gerinti gyvenimo sąlygas, rekonstruojant esamą sodo pastatą bei užtikrinant geresnes sąlygas vaikui, taip pažeidžiant jo vaiko teises ir teisėtus interesus. Kaltinamasis teigia manantis, kad teismas laikinųjų apribojimų klausimą sprendė formaliai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes ir pateiktus dokumentus.

4.4. Kaltinamasis A. R. skunde taip pat nesutinka su jam pareikšto kaltinimo dalimi, pateikia savitą dalies įrodymų vertinimą, taip pat nurodo, jo teigimu, padarytus procesinius pažeidimus, atliekant šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminį tyrimą bei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

7. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

7.1. Kaip buvo nurodyta ir ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, nagrinėjant A. R. skundus dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, skunde kaltinamasis dėsto argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. A. R. skundo argumentai, susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, Vilniaus apygardos teismo padarytais procesiniais pažeidimais bei pažeidimais, padarytais ikiteisminio tyrimo metu, paliekami nenagrinėti, nes šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą (žemės sklypus ir juose esančius pastatus) terminas yra pagrįstai bei teisėtai pratęstas.

7.2. Teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą kaltinamajam A. R. priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

7.3. Atsakant į A. R. skundo argumentą, susijusį su paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pasibaigimu 2018 m. gegužės 19 d., pažymėtina, kad pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytam trijų mėnesių terminui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į turtą. Vėliau paskirtos procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. bei 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimis. Skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2018 m. lapkričio 19 d., ankstesne teismo nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsėsi iki 2018 m. lapkričio 20 d., todėl nėra pagrindo kalbėti apie pasibaigusį terminą, kuriam esant būtų galima konstatuoti BPK 100 straipsnio, reglamentuojančio terminų skaičiavimą, pažeidimą.

7.4. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.5. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Ar A. R. turtas yra įgytas teisėtai, ką skunde akcentuoja ir kaltinamasis, taip pat kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiami ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautas nusikalstamu būdu.

7.6. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip galbūt nusikalstamos veikos rezultatą, duoda pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Ar ši baudžiamojo poveikio priemonė bus taikoma ir jei bus taikoma – kokiam konkrečiai A. R. turimam turtui, taip pat bus sprendžiama pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus procesinį sprendimą; kaip jau buvo minėta, šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės, nevertinami.

7.7. Dėl nekilnojamajam turtui taikomų apribojimų masto, proporcingumo ir patiriamos žalos, praradus teisę šį turtą valdyti, pasakytina, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausantiems žemės sklypams su sodo pastatais, šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis, nereiškia, jog pažeistas BPK 11 straipsnis, įtvirtinantis proporcingumo principo laikymąsi, taikant procesines prievartos priemones. Pažymėtina, kad ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo nutartyje, kurioje taip pat buvo sprendžiamas klausimas dėl laikino A. R. nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, jau buvo išaiškinta, jog esant draudimui valdyti ir disponuoti turtu, naudojimasis tokiu turtu nėra uždraustas, jame gali gyventi tiek kaltinamasis, tiek jo šeimos nariai. Skunde minimo namo rekonstrukcijos, kuria argumentuojamas poreikis pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, nėra priežastis keisti pagrįstai nustatytą draudimą valdyti turtą ir juo disponuoti.

7.8. Apeliacinės instancijos teismas sutinka , kad A. R. byla pirmosios instancijos teisme yra nagrinėjama ilgą laiko tarpą. Tačiau šiuo metu bylos nagrinėjimas jau eina į pabaigą, kaltinamajam yra suteiktas ir jis sako paskutinį žodį, todėl byla netrukus turėtų būti išnagrinėta ir Vilniaus apygardos teismas priims procesinį sprendimą.

7.9. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.