Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą ir jo papildymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams (nuo 2017 m. balandžio 9 iki 2017 m. liepos 9 d.) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 3000115000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį(duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turtui nustatant dalies nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, leidžiant turtu naudotis, turto saugotoju paliekant A. R., gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. T. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas A. R. nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: į 3000115000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Vėliau laikinas nuosavybės teisių apribojimas į paminėtą nekilnojamąjį turtą buvo tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi A. R. nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 9 d. iki 2017 m. liepos 9 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas.Kaltinamasis A. R. skunde ir jo papildyme, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, prašo ją pakeisti, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 223 717 Eur, sutrumpinant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą iki 2 mėnesių, o kitą nutarties dalį panaikinti. Kaltinamasis tvirtina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Kaltinamojo nuomone, aptariamu atveju taikyti nuosavybės teisių apribojimą į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis pažymi, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigyti gavus kreditą iš banko. Tuo tarpu, žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasak kaltinamojo, yra jo vaiko gyvenamoji vieta. Taigi, esant nuosavybės teisių apribojimui kaltinamajam yra sudaromos kliūtis gerinti vaiko gyvenimo sąlygas, o tokiu būdu pažeidžiamos vaiko teisės bei teisėti interesai gyventi geresnėmis sąlygomis. Be to, anot kaltinamojo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą pažeidžia ir proporcingumo principą.Kaltinamojo A. R. skundas ir jo papildymas netenkintini.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis nenaikintina.Kaip matyti iš skunde ir jo papildyme suformuluoto reikalavimo, A. R. prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį, sumažinant laikino nuosavybės teisių apribojimo mastą iki 223 717 Eur, sutrumpinant laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą iki 2 mėnesių. Tačiau iš skundo turinio argumentų darytina išvada, kad A. R. iš esmės nesutinka su laikinu nuosavybės teisių apribojimu ne į pinigines lėšas, o į nekilnojamąjį turtą ir prašo šiam turtui pritaikytus apribojimus panaikinti.Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, laikėsi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatų, užtikrinančių asmens nuosavybės neliečiamumą. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos pranešime, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokoluose esantys duomenys, liudytojų (V. U., D. M., Ž. I. ir kt.) parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. A. R. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl nesunkios, apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkaus nusikaltimo.

10.Kaltinamasis skunde tvirtina, kad nurodyti duomenys neįrodo jo kaltės dėl jam pareiktų kaltinimų. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas, vertindamas aptartus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl A. R. taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į nekilnojamąjį turtą, laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

11.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12.Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens teisės, konkrečiu atveju – A. R. teisė disponuoti ir valdyti 3000115000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tokia procesinė prievartos priemonė yra adekvati A. R. tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, kiekiui. Konkrečiu atveju nuosavybės teisių apribojimas į nekilnojamąjį turtą pateisinamas juo siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais, t. y. užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

13.Kitaip nei tvirtina skunde kaltinamasis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju A. R. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Pastebėtina, kad A. R. turtui taikytini suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamasis A. R. nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų į nekilnojamąjį turtą, A. R. patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip jo teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus A. R. kokiai nors veiklai ar net gyvavimo sąlygoms.

14.Aplinkybė, kad žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra įsigytas gavus kreditą iš banko nepaneigia teismo išvadų, kurios, kaip konstatuota pirmiau, pagrįstos bylos duomenimis.

15.Tai, kad žemės sklype, kuris yra (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis sodo pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pasak kaltinamojo, yra jo vaiko gyvenamoji vieta, taip pat nesuteikia pagrindo pakeisti ir / ar panaikinti apskųstąją nutartį. Byloje nėra duomenų, kad dėl šiam turtui taikomų suvaržymų suprastėjo gyvenimo jame sąlygos. A. R. turi teisę turtu, kuriam taikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, naudotis. Taigi, iš esmės A. R. nėra sudaryta jokių kliūčių, kaip jis nurodo skunde, užtikrinti vaikui geras gyvenimo sąlygas.

16.Antai, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. R., taip pat nesuponuoja, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo keisti ar naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą ir jo papildymą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.