Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Gaudutienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties, kuria 3 mėnesiams (nuo 2017 m. balandžio 9 iki 2017 m. liepos 9 d.) pratęstas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į 1 000 Lt (289,62 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. pareikšti kaltinimai pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, J. T. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.Ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro nutarimu paskirtas laikinas A. R. nuosavybės teisės apribojimas į 1 000 Lt (289,62 Eur), paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. atliekant kratą. Vėliau šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Pasibaigus nustatytam terminui, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į paminėtas lėšas iš naujo buvo paskirtas teismo ir vėlesnėmis teismo nutartimis tęsiamas.Vilniaus apygardos teismas 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi A. R. nuosavybei taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminą pratęsė 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2017 m. balandžio 9 d., nes konstatavo, kad nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas.Kaltinamasis A. R. skunde, nesutikdamas su Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartimi, prašo ją panaikinti. Kaltinamasis tvirtina, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina jam pareikštų kaltinimų. Todėl, kaltinamojo nuomone, taikyti nuosavybės teisių apribojimą į 1 000 Lt (289,62 Eur) nėra jokio pagrindo. Kaltinamasis pažymi, kad šios lėšos yra gautos teisėtai, jos priklauso A. R.. Be to, anot kaltinamojo, laikinas nuosavybės teisių apribojimas į paminėtas lėšas pažeidžia proporcingumo principą. Kaltinamojo A. R. skundas netenkintinas.Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartis nenaikintina.Žemesnės instancijos teismas tinkamai įvertino visas teisiškai reikšmingas aplinkybes procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo – terminui pratęsti, nepažeidė nei BK 72 straipsnio, nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 ir 152 straipsnio normų, laikėsi tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų nuostatų, užtikrinančių asmens nuosavybės neliečiamumą. Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, suteikiančių pagrindą pagrįstai manyti, kad kaltinamasis A. R. galbūt padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas: Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo 2-osios valdybos pranešime, Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo, apžiūros, daiktų apžiūros, kratos protokoluose esantys duomenys, liudytojų (V. U., D. M., Ž. I. ir kt.) parodymai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. A. R. kaltinimai suformuluoti ne tik dėl nesunkios, apysunkių nusikalstamų veikų padarymo, bet ir dėl sunkaus nusikaltimo.Kaltinamasis skunde tvirtina, kad nurodyti duomenys neįrodo jo kaltės dėl jam pareiktų kaltinimų. Aukštesnės instancijos teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį, kad sprendžiant laikino nuosavybės teisių apribojimo taikymo (termino pratęsimo) klausimą nurodyti duomenys vertinami tik tiek, kiek jie susiję su laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindų ir sąlygų nustatymu, tačiau tokiu atveju šie duomenys nevertinami BPK 20 straipsnio taikymo kontekste, nes šioje stadijoje asmens kaltės klausimas nesprendžiamas. Todėl konstatuotina, kad apygardos teismas, vertindamas aptartus duomenis ir spręsdamas klausimą dėl A. R. taikomo laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo į 1 000 Lt (289,62 Eur), laikėsi bendrųjų ir specialiųjų šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų.

10.Anot kaltinamojo, 1 000 Lt (289,62 Eur) yra gauti teisėtai ir jie priklauso A. R.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aplinkybė, ar turtas – 1 000 Lt (289,62 Eur) – buvo gautas ir (ar) įgytas (ne)teisėtu būdu, ar tai yra A. R. asmeninė nuosavybė, bus patvirtinta arba paneigta tik bylą išnagrinėjus iš esmės, priimant teismui galutinį procesinį sprendimą.

11.Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad nagrinėjamu atveju nėra išnykę ir (ar) pasikeitę procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo pagrindai ir sąlygos, o galimam turto konfiskavimui užtikrinti tokios procesinės prievartos priemonės taikymas būtinas (BPK 151 straipsnio 1 ir 7 dalys).

12.Taikant procesines prievartos priemones visais atvejais yra suvaržomos tam tikros asmens teisės, konkrečiu atveju – A. R. teisė disponuoti 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio lėšomis. Tokia procesinė prievartos priemonė yra adekvati A. R. tikėtinai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, sunkumui, mastui, kiekiui. Konkrečiu atveju nuosavybės teisių apribojimas į 1 000 Lt (289,62 Eur) pateisinamas juo siekiamais svarbiais BPK nustatytais tikslais, t. y. užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

13.Kitaip nei tvirtina skunde kaltinamasis, aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju A. R. teisės bei laisvės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą. Pastebėtina, kad A. R. turtui taikytini suvaržymai yra laikino pobūdžio, jų taikymas yra ribotas laike ir galioja tik iki baudžiamosios bylos išsprendimo iš esmės. Kita vertus, kaltinamasis A. R. nenurodė ir apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad dėl taikomų suvaržymų į 1 000 Lt (289,62 Eur) dydžio lėšas, A. R. patiria tokius suvaržymus, kurie viršija teisingos pusiausvyros tarp taikomų prievartos priemonių ir siekiamo tikslo ribas, jie gali paveikti taip jo teises ir pareigas, jog gali kilti pavojus A. R. kokiai nors veiklai ar net gyvavimo sąlygoms.

14.Vien tik aplinkybė, kad žemesnės instancijos teismas nevertino bylos duomenų taip, kaip būtų palankiau A. R., nesuponuoja, jog teismas neteisingai išsprendė laikino nuosavybės teisių apribojimo pratęsimo klausimą ir nesuteikia pagrindo naikinti apskųstą iš esmės teisėtą nutartį.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.