Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. priklausančiam turtui – 9 052,36 Eur draudimo išmokai už bankrutavusios akcinės bendrovės (toliau – BAB) banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ neįsigaliojusias akcijas – paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 20 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras N. Marcinkevičius 2018 m. liepos 19 d. kreipėsi į teismą su prašymu pakeisti kaltinimą į BK 202 straipsnio 2 dalį, kaltinant A. R. vertimusi uždrausta komercine veikla), 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvo gauta duomenų, kad kaltinamajam A. R. priklauso 9 052,36 Eur draudimo išmoka už BAB banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ neįsigaliojusias akcijas, dėl kurios išmokėjimo kaltinamasis 2018 m. rugpjūčio 29 d. kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 20 d. nutartimi trims mėnesiams buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtas A. R. priklausančias lėšas, uždraudžiant jomis disponuoti. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. gruodžio 20 d. iki 2019 m. kovo 20 d. Lietuvos apeliacinis teismas, nustatęs esminį baudžiamojo proceso kodekso pažeidimą – procesinį sprendimą byloje priėmė tam įgalinimus neturintis teisėjas, proceso šalys neinformuotos apie klausimą nagrinėjantį teisėją ir jų proceso šalių teisę pareikšti nušalinimą, 2019 m. sausio 17 d. priėmė nutartį Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką už bankrutavusios akcinės bendrovės banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ neįsigaliojusias akcijas – perduoti iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartimi kaltinamajam A. R. iš naujo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jam priklausančiam pirmiau minėtam kilnojamajam turtui nuo 2019 m. sausio 18 d. iki 2019 m. vasario 20 d. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis A. R. galimai iš nusikalstamos veikos gavo lėšų, už kurias galėjo įsigyti AB banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ akcijų. Draudimo išmokos už neįsigaliojusias banko akcijas apygardos teismo vertinimu laikytinos nusikalstamos veikos rezultatu ir gali būti konfiskuotos, todėl teismas nutarė laikinai apriboti kaltinamojo nuosavybės teisę į aptariamą turtą.

4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį panaikinti. Nurodo, kad ši nutartis nemotyvuota, prieštarauja proporcingumo, protingumo ir teisėtumo principams.

4.1. Kaltinamasis remiasi Lietuvos apeliacinis teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, kuria šiam A. R. turtui laikinas nuosavybės teisės apribojimas panaikintas ir klausimas dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į draudimo išmoką perduotas spręsti iš naujo. Kaip galima suprasti iš skundo turinio, aukštesnės instancijos teismas priėmė tokį sprendimą dėl to, nes pirmosios instancijos teismas nepagrindė būtinybės taikyti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. teisėtai išmokėtą draudimo išmoką. To apygardos teismas nepadarė ir iš naujo spręsdamas klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo šiam turtui. Nenustatyta, kad A. R. galimai įsigijo AB banko „(duomenys neskelbtini)“ akcijų už galimai iš nusikalstamos veikos gautas lėšas. Tokių duomenų byloje taip pat nėra. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) išvada patvirtina, kad A. R. turėjo pakankamai teisėtų pajamų visam jo turimam turtui įsigyti. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl tokio turto galimo konfiskavimo yra nepagrįsta.

4.2. 2011 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje bankui (DUOMENYS NESKELBTINI) buvo iškelta bankroto byla, ir ši data laikytina draudžiamojo įvykio diena, nuo kurios A. R. įgijo teisę į draudimo išmoką, kuri jam buvo išmokėta. Todėl, kaltinamojo teigimu, nėra pagrindo teigti, kad jam priklausanti draudimo išmoka yra nusikalstamos veikos rezultatas ar priemonė, nes draudiminis įvykis įvyko po kaltinamajam inkriminuojamo nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio, o teisė į draudimo išmoką nebuvo apribota.

4.3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 5 d. nutartimi pakeitė jam inkriminuojamos veikos kvalifikavimą iš BK 202 straipsnio 1 dalies į BK 202 straipsnio 2 dalį, tačiau, kaip galima spręsti iš skundo turinio, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio nuostatas, nes kaltinimas buvo keičiamas nesilaikant įstatymo nustatytos tvarkos, be to, pats pakeistas kaltinimas yra ydingas, turi įvairių trūkumų. Tokiu būdu A. R. įrodinėja, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų. Skunde kaltinamasis nurodo argumentus ir dėl galimybės jo veiksmus kvalifikuoti pagal Administracinių nusižengimo kodekso 123 straipsnį ir nurodo, kad iki 2017 m. sausio 1 d. jam inkriminuojama veika nebuvo baudžiama net ir administracine tvarka. Todėl jei vadovautis Baudžiamojo kodekso normomis, reglamentuojančiomis baudžiamųjų įstatymų galiojime laike, įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, negali būti taikomas. Skunde taip pat keliami klausimai dėl kitų BPK ir BK nuostatų pažeidimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme: dėl įrodymų tyrimo, teismo šališkumo ir objektyvumo, senaties instituto taikymo, įstatymo galiojimo laike ir kitų pažeidimų.

4.4. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo kaltinamojo teisę disponuoti 9052,36 Eur suma, nes šiam turtui ikiteisminio tyrimo metu jokia procesine prievartos priemonė netaikyta, akcijos įgytos ne kaltinime nurodytu laiku, o draudimo išmoka nėra neteisėtai gautos pajamos, kurios gali būti pripažįstamos nusikalstamos veikos rezultatu BK 72 straipsnio prasme.

4.5. Kaltinamasis nurodo, kad skundžiama nutartis neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) įtvirtinto proporcingumo principo, nes visam jo turtui taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra perteklinis. A. R. teigimu, apriboti asmens nuosavybės teises galima tik ta apimtimi, kuria gali būti realiai taikomas turto konfiskavimas ar pareikštas civilinis ieškinys, tačiau tokių duomenų skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta.

4.6. VĮ Indėlių ir investicijų draudimo pateiktuose raštuose Nr. 05-461 ir Nr. 05-256 nurodyta, jog draudimo išmoka buvo išmokėta ir atsiimta. Todėl teismas negalėjo apriboti nuosavybės teisės į draudimo išmoką. Skunde nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai apribojo kaltinamojo teisę disponuoti 9 052,36 Eur suma, palikdamas teisę jam šia pinigų suma naudotis bei ją valdyti.

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nėra nauji, dėl jų išsamiai pasisakyta ankstesnėje Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 17 d., nutartyje, sprendžiant dėl apygardos teismo priimtos nutarties pagrįstumo, kai paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jau minėtą A. R. turtą – 9 052,36 Eur draudimo išmoką, todėl teismo motyvai gali kartotis.

7.1. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

7.2. Skunde kaltinamasis A. R. dėsto argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. A. R. skundo argumentai, susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, veikų kvalifikacija, Vilniaus apygardos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, kaltinamojo akto trūkumu, baudžiamojo įstatymo ir senaties instituto taikymo, teisingumo ir teisėtumo principų nesilaikymo, paliekami nenagrinėti, nes šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar iš naujo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į kaltinamojo A. R. turtą (draudimo išmoką už BAB banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ neįsigaliojusias akcijas) yra pagrįsta ir teisėta.

7.3. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas paskirti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą kaltinamajam A. R. priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

7.4. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

7.5. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.6. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galimai padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

7.7. Nagrinėjamu atveju ši procesinės prievartos priemonė A. R. paskirta teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

7.8. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

7.9. Iš bylos matosi, jog Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. balandžio 4 d. sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, vertėsi uždrausta komercine veikla, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 772 452,1 Lt (223 717,59 Eur) (BK 202 straipsnio 2 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB „SEB“ banko, AB ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis).

7.10. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautas nusikalstamu būdu.

7.11. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip nusikalstamos veikos rezultatą, duoda pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas.

7.12. Baudžiamojoje byloje buvo gauta duomenų, kad kaltinamajam A. R. priklauso 9 052,36 Eur draudimo išmoka už BAB banko „(DUOMENYS NESKELBTINI)“ neįsigaliojusias akcijas, dėl kurios išmokėjimo kaltinamasis kreipėsi į VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“. Remiantis baudžiamosios bylos medžiaga, AB banko (DUOMENYS NESKELBTINI) akcijas kaltinamasis galėjo įgyti iš lėšų, kurias gavo galimai darydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis A. R., aptariama draudimo išmoka gali būti pripažįstama konfiskuotinu turtu pagal BK 72 straipsnio 2 dalyje ir 72³ straipsnyje įtvirtinus konfiskuotino turto požymius. Šios išvados nepaneigia skundo argumentai, kad teisę į draudimo išmoką už neįsigaliojusias akcijas kaltinamasis įgijo po jam inkriminuojamo nusikalstamų veikų padarymo laikotarpio.

7.13. Tuo pačiu pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma). Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir viso turto įgijimo aplinkybės, nevertinami. Tai bus padaryta, priimant teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, jog šis turtas galėjo būti įgytas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

7.14. Aukštesniojo teismo teisėjas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje taip pat nesprendžia, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes šis klausimai bus išspręstas, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus baigiamąjį aktą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai pažymėjo, kad nusikalstamos veikos rezultatu yra pripažįstamas tiek tiesiogiai, tiek ir netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautas bet kokio pavidalo turtas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Priešingai nei skunde nurodo kaltinamasis, draudimo išmoka už neįsigaliojusias akcijas, kurios galimai buvo įgytos už iš nusikalstamos veikos gautas pinigines lėšas, būtent ir gali būti pripažinta netiesiogiai iš nusikalstamos veikos gautu turtu.

7.15. Aukštesniojo teismo teisėjas atkreipia dėmesį, jog kaltinamasis klaidingai nurodo, kad procesinė prievartos priemonė buvo paskirta į jam jau išmokėtą draudimo išmoką. Kaip savo ankstesnėje nutartyje yra pažymėjęs Lietuvos apeliacinis teismas, vykdydamas apygardos teismo įpareigojimą, VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas“ kaltinamajam A. R. priklausančią draudimo išmoką pervedė į apygardos teismo depozitinę sąskaitą. Nepasitvirtinus A. R. byloje pareikštiems kaltinimams ar atsiradus kitoms aplinkybėms, sudarančioms pagrindą panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į aptariamą draudimo išmoką, ši procesinė prievartos priemonė bus panaikinta ir kaltinamasis įgis galimybę disponuoti jam priklausančiomis draudimo išmoką sudarančiomis piniginėmis lėšomis savo nuožiūra.

7.16. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas A. R. turtui paskirtas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

7.17. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. sausio 18 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.