Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vėliau prokuroro nutarimais ir teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. sausio 9 d. Terminui pasibaigus, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. R. priklausantį turtą: 3000/15000 dalį žemės sklypo, esančio Vilniaus m., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); žemės sklypą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr.. Vilniaus apygardos teismas šiam turtui nustatė dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leisdamas naudotis šiuo turtu, o turto saugotoju paliko A. R..

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai nėra nauji, dėl jų išsamiai pasisakyta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. rugpjūčio 11 d., 2017 m. lapkričio 13 d. nutartyse, kaskart pakartotinai sprendžiant dėl apygardos teismo priimtų nutarčių pagrįstumo, kai toliau taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. turtą, todėl teismo motyvai gali kartotis.

7.1. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, kad žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

7.2. Skunde kaltinamasis A. R. dėsto argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. A. R. skundo argumentai, susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, Vilniaus apygardos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, šalių lygybės principo pažeidimu, paliekami nenagrinėti, nes šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. priimtos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą (žemės sklypus ir juose esančius pastatus) terminas yra pagrįstai bei teisėtai pratęstas.

7.3. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą kaltinamajam A. R. priklausantį turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

7.4. Dėl A. R. skunde išdėstytų argumentų, susijusių su paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pasibaigimu, aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad, pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytam trijų mėnesių terminui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą. Skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2018 m. gegužės 17 d., ankstesne teismo nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsėsi iki 2018 m. gegužės 19 d., įskaitant ir paskutinę dieną, todėl nėra pagrindo kalbėti apie pasibaigusį terminą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti buvus BPK 100 straipsnio, kuriame nustatytas terminų skaičiavimas, pažeidimą.

7.5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

7.6. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.7. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

7.8. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

7.9. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

7.10. Kaip ne kartą minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt (224 046,31 Eur) pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis).

7.11. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautas nusikalstamu būdu.

7.12. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip galbūt nusikalstamos veikos rezultatą, duoda pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Aukštesniojo teismo teisėja šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus baigiamąjį aktą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas.

7.13. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui: trims žemės sklypams ir dviem juose esantiems sodo pastatams.

7.14. Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, kuris įgytas, A. R. pasirašius kredito sutartį su AB SEB banku, yra nepagrįstas ir neproporcingas, toks skundo teiginys taip pat nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

7.15. Kaltinamasis skunde akcentuoja nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybes teigdamas, jog apribojimas taikomas AB SEB bankui įkeistam turtui. Toks teiginys negali būti pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį.

7.16. Sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma). Jau minėta, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės, nevertinami. Tai bus padaryta, priimant teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, jog šis turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

7.17. Dėl nekilnojamajam turtui taikomų apribojimų masto ir patiriamos žalos, praradus teisę šį turtą valdyti, pasakytina, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausantiems žemės sklypams su sodo pastatais, šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis, nereiškia, jog pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos.

7.18. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vienoje iš ankstesnių nutarčių Lietuvos apeliacinis teismas atskleidė valdymo, naudojimo ir disponavimo turinį, išdėstydamas išsamius argumentus dėl nustatytų draudimų A. R. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, valdyti ir juo disponuoti, todėl šioje nutartyje tai nekartojama.

7.19. Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, jog, esant draudimui valdyti ir disponuoti turtu, naudojimasis tokiu turtu nėra absoliutus. Taigi skunde minimo namo rekonstrukcijos, kuria argumentuojamas poreikis pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas, nėra priežastis keisti pagrįstai nustatytą draudimą valdyti turtą ir juo disponuoti, leisti sodo pastate atlikti darbus, esmingai pakeisiančius patį sodo pastatą. Bylos nagrinėjimas artėja prie pabaigos ir, jeigu nebus daroma dirbtinių kliūčių, netrukus paaiškės sprendimas dėl taikomų apsaugos priemonių trukmės. Dėl to teismas nedaro jokios žalos kaltinamajam ar vaikui, kitiems šeimos nariams, nustatęs draudimą valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau palikęs teisę tuo turtu naudotis.

7.20 Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.