Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria kaltinamajam A. R. panaikinta kardomoji priemonė – suėmimas ir nutraukta jo paieška bei skirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. balandžio 4 d. pažeisdamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko įsakymais nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui teisės aktų nustatyta tvarka, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt pajamų.

Be to, A. R. kaltinamas pagal BK 215 straipsnio 1 dalį tuo, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 25 d. iki 2011 m. vasario 1 d. Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardais AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones, taip pat šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitos per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir PIN kodus, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

Vilniaus apygardos teismas nurodė, kad A. R. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 214 straipsnio 1 dalyje, požymių.

A. R. laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 14 d. iki 2011 m. balandžio 1 d. Vilniaus apskrityje, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB „Danske Bank“ A/S Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones bei šių mokėjimo instrumentų naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenis – prisijungimo prie sąskaitų per internetinės bankininkystės sistemą kodus, slaptažodžius ir vartotojų identifikacinius numerius (PIN), skirtus išgryninti pinigus bankomatuose, taip pat atlikti, naudojantis elektronine bankininkyste, pinigų pavedimus į savo asmenines sąskaitas, sandoriams sudaryti bei atliko 950 finansinių operacijų.

Be to, A. R. kaltinamas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį tuo, kad laikotarpiu nuo 2003 m. spalio 2 d. iki 2011 m. balandžio 4 d. Vilniaus apskrityje, siekdamas nuslėpti nusikalstamos veikos rezultatą – gautus pinigus 555 451,3 Lt (atskaičiavus išgryninimų, taip pat atliktų finansinių operacijų bankų mokesčius) už kitokiu neteisėtu būdu vertimąsi komercine veikla rašto darbų rašymą ir jų realizavimą, jų šaltinius bei kilmę, jis (A. R.), naudodamasis svetimomis elektroninėmis mokėjimo priemonėmis, Vilniuje esančiuose AB SEB banko, AB ,,Swedbank“ banko, AB ,,Danske Bank“ banko bankomatuose, suvesdamas vartotojo identifikacinį numerį (PIN), taip pat svetimomis atidarytomis sąskaitomis internetinėje bankininkystėje, naudodamas svetimus prisijungimo prie minėtų sąskaitų kodus bei slaptažodžius, sistemingai atliko su šiomis lėšomis (555 451,3 Lt) finansines (išgryninimo, pavedimų, sandorių) operacijas, tokiu būdu bei kitu būdu – nurodęs H. A. įgyti verslo liudijimus ir šiam juos įgijus, remdamasis šiais liudijimais, pateikė Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – VMI) metines H. A. pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose melagingai nurodė H. A. gavus 226 000 Lt pajamų. Taip pakeitė visų šių lėšų (pinigų) teisinę padėtį ir įteisino 555 451,3 Lt Lietuvos Respublikos finansų sistemoje.

Be to, A. R. kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su J. T., ne vėliau kaip 2011 m. vasario 4 d. suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus, juos pateikdamas mokesčių administratoriui – Vilniaus apskrities VMI Operatyvios kontrolės skyriui.

Kaltinamajam A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (59 t., 60–61 b. l.).

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartimi kaltinamajam A. R. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą nurodžius, kad kaltinamasis neatvyko į 2015 m. balandžio 13 d. 9.00 val. teisiamąjį posėdį be pateisinamos priežasties, apie neatvykimo priežastį teismo neinformavo. Įvertinęs, jog byla didelės apimties, byloje daug liudytojų, o kaltinamojo neatvykimas be svarbios priežasties sutrukdė liudytojų apklausą, teismas padarė išvadą, kad A. R. pažeidė jam paskirtos kardomosios priemonės sąlygas, todėl atsižvelgęs, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 straipsnyje numatytų tikslų, kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti pakeitė į suėmimą.

Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi panaikinta A. R. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismas įvertino duomenis, patvirtinančius, jog A. R. 2015 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje nedalyvavo dėl ligos, todėl nusprendė, kad toliau nėra pagrindo jam taikyti kardomąją priemonę – suėmimą. Teismas taip pat įvertino 2015 m. balandžio 14 d. tarnybinį pranešimą, kad A. R., būdamas laikinai nedarbingas, 2015 m. balandžio 14 d. 6.30 val. nebuvo surastas gyvenamojoje vietoje, todėl padarė išvadą, kad kartu su anksčiau taikyta kardomąja priemone – rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, skirtina ir kita kardomoji priemonė – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

Kaltinamasis A. R. skunde nurodė, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis yra neteisėta, nepagrįsta ir nemotyvuota.

Teismas nepagrįstai paskyrė papildomą kardomąją priemonę. A. R. nepažeidė anksčiau jam taikytos kardomosios priemonės. Jis dirba (duomenys neskelbtini) teisės ir personalo vyr. specialistu. Po darbo vyksta pas vaiką, gyvenantį (duomenys neskelbtini), todėl nespės nustatytu laiku nuvykti registruotis į policijos įstaigą. Paskirta papildoma kardomoji priemonė apribos jo bendravimą su vaiku, kuriam ketveri metai, be to, sukels papildomą naštą vaiko motinai, nes ji negalės prašyti kaltinamojo pabūti su vaiku. Kardomoji priemonė nepagrįstai riboja kaltinamojo teisę į vaiko auklėjimą ir vaiko teisę būti su tėvais. Procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos, nepažeidžiant proporcingumo principo.

2015 m. balandžio 3 d. nutartimi teismas laikinai apribojo A. R. nuosavybės teisę į sodo namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12 ir Nr. 14, bet leido juo naudotis, o skundžiama nutartimi faktiškai apribojo paminėtos nutarties galiojimą, nes paskyrė kardomąją priemonę neišvykti iš gyvenamosios vietos adresu: (duomenys neskelbtini) g. Nr. 24. Sodo namas naudojamas šeimos poreikiams, be to, A. R. savo gyvenamąją vietą yra deklaravęs adresu: (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12.

2015 m. balandžio 14 d. kaltinamasis nebuvo surastas gyvenamojoje vietoje, nes 6.30 val. buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur jam buvo skirti papildomi vaistai bei procedūros.

Skundžiamoje nutartyje teismas neišdėstė jokių papildomos kardomosios priemonės skyrimo motyvų. Papildoma kardomoji priemonė riboja jo bendravimą su šeima. A. R. dirba Vilniuje, (duomenys neskelbtini), todėl kasdien gali lankytis teisme, o teismas telefonu gali kontroliuoti jo buvimą darbe. Be to, jis yra valstybės tarnautojas, deklaruoja turtą ir viešuosius interesus, todėl nėra pagrindo taikyti papildomą procesinės prievartos priemonę. Jis neturi tikslo bėgti nuo teismo.

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 13 d. nutartis, kuria buvo paskirta kardomoji priemonė suėmimas, taip pat apskųsta, tačiau apygardos teismas neperduoda skundo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui. Kaltinamasis prašė išreikalauti paminėtą skundą ir jį nagrinėti kartu su šiuo skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties. Be to, byloje iki šiol neišspręstas 2015 m. balandžio 10 d. pareikštas nušalinimas teisėjui A. Cininui.

Kaltinamasis A. R. prašė panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį dėl papildomų kardomųjų priemonių.

2015 m. gegužės 8 d. ir 2015 m. gegužės 13 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti kaltinamojo A. R. prašymai panaikinti skundžiama 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi jam paskirtas abi kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Atsiliepimų į skundą bei pareiškimų dėl nušalinimo negauta.

Kaltinamojo A. R. skundas (bet ne prašymai) tenkinamas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajam A. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, tačiau, kaltinamajam neatvykus į 2015 m. balandžio 13 d. teisiamąjį posėdį, jam taikyta kardomoji priemonė pakeista į griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą.

Skundžiama 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismas nustatęs, kad į 2015 m. balandžio 13 d. teisiamąjį posėdį kaltinamasis neatvyko dėl ligos (BPK 37 straipsnio 1 dalies 5 punktas), A. R. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą pakeitė į dvi švelnesnes kardomąsias priemones: rašytinį pasižadėjimą neišvykti (BPK 136 straipsnis) bei įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje (BPK 135 straipsnis). Šios kardomosios priemonės paskirtos, siekiant BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų.

Savo skunde kaltinamasis prašė panaikinti nutartį dėl papildomų kardomųjų priemonių. Atkreipiamas A. R. dėmesys, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti jam buvo taikomas ir anksčiau, kol buvo pakeistas į suėmimą. Taigi nors kaltinamasis skunde vartoja daugiskaitą, akivaizdu, jog papildoma kardomoji priemonė, panaikinus suėmimą, yra tik viena.

Aukštesnysis teismas primena, kad, vadovaudamasis BPK X dalyje nustatyta žemesniųjų teismų nutarčių apskundimo aukštesniesiems teismams ir skundų nagrinėjimo tvarka, nagrinėja kaltinamojo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties. BPK 440 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimo teisme dalyviai turi teisę paduoti aukštesniajam teismui skundus dėl žemesniojo teismo nutarties, jeigu mano, kad žemesniojo teismo nutartimi pažeistos jų teisės ir teisėti interesai.

Aukštesnysis teismas patikrina žemesniojo teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, t. y. teismas patikrina skundžiamą nutartį tiek, kiek to prašoma skunde.

BPK 441 straipsnio 4 dalies nuostatos, kurios pagal analogiją taikomos ir tada, kai skundui nagrinėti nerengiamas teismo posėdis, nedraudžia skundą padavusiam asmeniui teikti paaiškinimus skundo argumentams patikslinti ar papildyti, taip pat pateikti su skundu susijusius dokumentus. Kita vertus, baudžiamojo proceso įstatymas nenumato galimybės paduotą skundą pakeisti ar papildyti.

Dėl to kaltinamojo A. R. vėliau suformuluoti prašymai panaikinti ir antrą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nenagrinėjami. Aukštesnysis teismas iš esmės pasisako tik dėl papildomai paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo registruotis policijos įstaigoje.

Šis kaltinamojo prašymas tenkintinas.

BPK 119 straipsnyje nustatyta kardomųjų priemonių paskirtis – užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme, nuosprendžio įvykdymą ir kt.

Iš turimos medžiagos matyti, kad 2015 m. balandžio 13 d. A. R. dėl ligos, apie kurią teismas nežinojo, neatvykus į teismo posėdį, kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeista į suėmimą. 2015 m. balandžio 14 d. 6.30 val. jis nerastas gyvenamojoje vietoje. Įvertinęs šią aplinkybę, 2015 m. balandžio 21 d. apygardos teismas padarė išvadą, kad vien rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrina kaltinamojo dalyvavimo teisme, ir, jau žinodamas apie kaltinamojo laikiną nedarbingumą, panaikino suėmimą bei paskyrė ne tik ankstesnę kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, bet ir griežtesnę kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje.

Su tokiu teismo sprendimu, nesant pagrįstos argumentacijos, negalima sutikti.

Kadangi kaltinamasis sirgo ir nedalyvavo 2015 m. balandžio 13 d. teisiamajame posėdyje, tą dieną jis galėjo nežinoti, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti pakeistas į suėmimą. Kita vertus, turint laikiną nedarbingumą, nėra įpareigojimo visą laiką būti ar nakvoti namuose.

Paskyrus kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kaltinamajam draudžiama pasišalinti iš gyvenamosios vietos ar laikino buvimo vietos be teismo leidimo. Kaltinamojo pasišalinimas – tai procesui trukdantis nebuvimas savo gyvenamojoje vietoje ar laikino buvimo vietoje daugiau kaip septynias dienas ar išvykimas į užsienį be teismo leidimo.

Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, jog kaltinamasis A. R. be teismo leidimo buvo pasišalinęs iš savo gyvenamosios vietos daugiau kaip septynias dienas (laikantis iki suėmimo paskyrimo buvusios kardomosios priemonės sąlygų). Dėl to 2015 m. balandžio 14 d. 6.30 val. policijos pareigūnui A. R. neradus gyvenamojoje vietoje Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 24, ši aplinkybė neleidžia teigti A. R. pažeidus anksčiau jam taikytos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas. Be to, nepaneigta, kad tuo metu jis buvo išvykęs į VšĮ (duomenys neskelbtini) polikliniką.

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis į teismo posėdžius šaukiamas atvykdavo, išskyrus atvejus, kai dalyvauti procese negalėdavo dėl svarbių priežasčių (BPK 37 straipsnis). Taigi teismui nebuvo pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad rašytinis pasižadėjimas neišvykti neužtikrins kaltinamojo dalyvavimo teisme.

Taikant kardomąsias priemones, turi būti laikomasi BPK 11 straipsnyje numatyto proporcingumo principo. Aukštesniojo teismo nuomone, esant nustatytoms aplinkybėms, nėra būtina kaltinamajam A. R. taikyti ir kitą kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje. BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai gali būti pasiekti, jam paliekant vieną kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Kaltinamasis skunde nurodė, kad 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi teismas laikinai apribojo jo nuosavybės teisę į sodo namą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12 ir Nr. 14, bet leido juo naudotis.

Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į turtą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 12 ir Nr. 14.

Aplinkybė, jog teismas nustatė turtui dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždraudė šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leido šiuo turtu naudotis, neleidžia teigti, kad skundžiama nutartimi taikant kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. Nr. 24 (kuri kaip gyvenamoji vieta nurodyta visoje prie kaltinamojo paduoto skundo, įskaitant patį skundą, pridėtoje medžiagoje), ribojama kaltinamojo teisė naudotis kitoje vietoje esančiu turtu arba jo judėjimo laisvė. Skundžiama nutartimi A. R. nėra įpareigotas nesilankyti jo nurodytais kitais adresais.

Nagrinėjant skundą dėl kardomųjų priemonių kaltinamajam A. R. paskyrimo, nesvarstomos skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis apskundė ir 2015 m. balandžio 13 d. nutartį, tačiau apygardos teismas neperduoda skundo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui, taip pat tai, kad byloje neišspręstas 2015 m. balandžio 10 d. pareikštas nušalinimas teisėjui A. Cininui, kadangi tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, kaltinamojo A. R. skundas tenkinamas ir skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartis keičiama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartį pakeisti:

panaikinti nutarties dalį, kuria kaltinamasis A. R. įpareigotas nuo 2015 m. gegužės 5 d. registruotis Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate adresu: Birželio 23-osios g. 10, Vilnius, kiekvieną antradienį ir penktadienį 18.00 val.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.