Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarčių, kuriomis trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 9 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą ir jo vardu įvairiose kredito įstaigose atidarytose sąskaitose esančias lėšas. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Prokuroro nutarimais ir vėliau teismo nutartimis šios procesinės prievartos priemonės terminas buvo tęsiamas. Terminui pasibaigus, baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas iš naujo paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į nurodytą A. R. turtą ir tęsė jo terminą.

2.1. Vėlesnėmis Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ne kartą buvo keičiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys, leidžiant kaltinamajam A. R. kas mėnesį disponuoti bankuose esančiomis atitinkamo dydžio piniginėmis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. R. leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytomis sąlygomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. kas mėnesį gali disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartyje nustatyta tvarka.

3. Skundžiamomis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartimis trims mėnesiams pratęstas A. R. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį turtą – žemės sklypus ir pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose, šį terminą nustatant nuo 2017 m. spalio 9 d. iki 2018 m. sausio 9 d. Kaltinamajam A. R. priklausantiems žemės sklypams nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis. Nutartyse konstatuota, kad byloje galimas turto konfiskavimas, todėl nėra išnykęs laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 151 straipsnio 1 dalyje.

4. Lietuvos apeliaciniame teisme gauti kaltinamojo A. R. du skundai su tapačiais reikalavimais, kuriuose prašoma panaikinti jam priklausančiam turtui – žemės sklypams ir piniginėms lėšoms, esančioms bankuose, taikomą procesinę prievartos priemonę – laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Atsižvelgiant į tai, aukštesniojo teismo teisėja nutarė abu skundus nagrinėti kartu, nes juose keliami klausimai bus išspręsti greičiau (BPK 254 straipsnio 1 dalis).

5. Kaltinamasis A. R. aukštesniajam teismui paduotuose skunduose nurodė, kad skundžiamos teismo nutartys prieštarauja proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principams, yra ne visiškai teisėtos ir pagrįstos, todėl iš dalies keistinos, o iš dalies naikintinos. Kaltinamasis nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į A. R. priklausantį turtą – žemės sklypus, nes šios procesinės prievartos priemonės terminas skundžiamos nutarties priėmimo metu buvo pasibaigęs. Be to, teismo sprendimai nemotyvuoti ir priimti, neįvertinus visų faktinių aplinkybių.

5.1. Skunde teigiama, kad teismas nepagrįstai pratęsė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti. Pirmosios instancijos teismas po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 15 d. nutarties priėmimo leido šiuo sklypu naudotis, todėl, realizuojant naudojimosi teisę, žemės sklypas buvo apsodintas energiniais augalais. Šiai ūkinei veiklai vykdyti būtina leisti žemės sklypą valdyti, nes turto naudojimui reikalinga pravesti elektros liniją ir pastatyti laikinus ūkinius pastatus. Dėl to prašoma pakeisti skundžiamą nutartį, leidžiant minėtame žemės sklype įrengti elektros liniją iki 10 KW bei pastatyti laikinuosius pastatus iki 76 m², kurie yra pirmos grupės nesudėtingi statiniai ir jiems nereikalingas statybos leidimas.

5.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai apribojo kaltinamojo nuosavybės teisę į sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nes šiuo adresu yra deklaruota vaiko gyvenamoji vieta. Teismas turi ginti vaiko teises ir užtikrinti teisėtus lūkesčius į geresnes gyvenimo sąlygas, o šiuo atveju taikant apribojimus prarandama galimybė gerinti vaiko gyvenamąsias sąlygas, rekonstruojant esamą sodo pastatą. Dėl taikomo laikino nuosavybės teisės apribojimo jau minėtam sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, kaltinamasis A. R. negali deklaruoti 2016 m. sausio 29 d. gimusio antro vaiko – D. R. (D. R.) gyvenamosios vietos, o tai būtina padaryti, norint jam lankyti vaikų darželį.

5.3. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas pritaikytas ir kaltinamojo nekilnojamajam turtui, kuris įgytas, pasirašius kredito sutartį. Tokie apribojimai negali būti laikomi proporcingais BPK 11 straipsnio prasme. Teismui pateikta su AB SEB banku sudaryta kredito sutartis patvirtina, kad žemės sklypui Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turėtų būti Nr. (duomenys neskelbtini)), ir šiame sklype esančiam sodo pastatui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taikomas banko hipotekos apribojimas, nes turtas įgytas iš banko kredito lėšų. Todėl akivaizdu, jog teismas laikino nuosavybės teisės apribojimo klausimą sprendė formaliai, neįsigilindamas į bylos aplinkybes.

5.4. Pagal 2016 m. spalio 27 d. valstybės įmonės Registrų centro duomenis sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) (esanti AB SEB banke), kuriai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra tuščia. Ankstesnėse nutartyse teismas leido naudotis joje esančiomis piniginėmis lėšomis. Tokia praktika atitinka įstatymo nuostatas, nes draudžiama areštuoti sąskaitas bankuose, jei jose nėra lėšų. Todėl Apeliacinis teismas turėtų panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą sąskaitoms, kurių lėšomis apeliacinės instancijos teismas leido naudotis ankstesnėse nutartyse.

5.5. Kaltinamajam reikia mokėti už būstą, ikimokyklinės ugdymo įstaigos paslaugas, kurios nepriima grynųjų pinigų, gauti atlyginimą už darbą ir pan. Ankstesnėse 2016 m. rugpjūčio 17 d. ir 2016 m. birželio 9 d. (byla Nr. 1S-188-398/2016) nutartyse Lietuvos apeliacinis teismas leido disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, esančiomis SEB banke sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

5.6. Teismo leidimas 2016 m. lapkričio 14 d. – 2016 m. gruodžio 13 d. disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis (AB SEB banke sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) leidžiant disponuoti 400 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, o sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini)leidžiant disponuoti 200 Eur dydžio lėšomis) negali būti įgyvendinamas, nes minėtos banko sąskaitos uždarytos.

5.7. 2017 m. rugsėjo 25 d. kaltinamojo advokatas Arvydas Milutis kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), norėdamas gauti bylai reikalingą informaciją. Iš VMI gautame rašte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad specialisto išvadoje (t. 63, b. l. 125) nustatyti neatitikimai su AB SEB banko pateiktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas buvo informuotas apie tai atskiru raštu, tačiau į šią aplinkybę neatsižvelgė.

5.8. Teismas nesiėmė jokių procesinių priemonių užtikrinti kaltinamųjų teisę apklausti liudytojus ir nesiekia bylą išnagrinėti visapusiškai, dėl to akivaizdžiai pažeidžiamos tiek kaltinamųjų, tiek jų šeimos narių teisės ir teisėti interesai. Be to, nustatyta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, nes teismas neužtikrina kaltinamojo teisės į teisingą ir nešališką teismą. Skundžiamomis nutartimis pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas dar trims mėnesiams, terminą nustačius iki 2018 m. sausio 9 d., tačiau baudžiamojoje byloje teisiamieji posėdžiai suderinti tik iki 2017 m. lapkričio 2 d. Laikinos apsaugos priemonės negali būti taikomos ilgiau nei būtina, šiuo atveju – ilgiau nei numatyti teismo posėdžiai. Ikiteisminis tyrimas pradėtas dar 2011 metais, o teisminis nagrinėjimas tęsiasi nuo 2013 metų. Tai rodo, jog aiškiai viršyti visi protingumo kriterijai dėl proceso trukmės.

5.9. Skunde taip pat dėstomi argumentai dėl kaltinimo pagrįstumo, kito kaltinamojo H. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų teisingumo, A. R. veikos pagal BK 202 straipsnio 1 dalį kvalifikavimo akcentuojant, kad A. R. jam inkriminuojamų nusikaltimų nepadarė, jo kaltę bandoma įrodyti prieštaringais ir melagingais kaltinamojo H. A. parodymais, netinkamai interpretuojant rašytinius įrodymus.

5.10. Kaltinamasis A. R. viename skunde aukštesniajam teismui prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 9 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, pakeisti: 1) leisti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), valdyti (jame reikia pravesti elektros liniją ir pastatyti laikinus ūkinius pastatus); 2) leisti valdyti sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suteikiant kaltinamajam galimybę deklaruoti sūnaus D. R. (vaikui reikia lankyti vaikų darželį) gyvenamąją vietą nurodytu adresu; 3) panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (turi būti Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį adresu: (duomenys neskelbtini), ir į šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie įkeisti AB SEB bankui; 4) išreikalauti iš pirmosios instancijos teismo kredito sutartį, patvirtinančią kaltinamojo A. R. nurodytas aplinkybes.

5.11. Kaltinamasis A. R. kitame skunde aukštesniajam teismui prašė Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartį, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 9 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į bankuose esančias jam priklausančias pinigines lėšas, pakeisti ir panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą sąskaitoms, kurių lėšomis teismas leido naudotis ankstesnėse nutartyse, esančioms: AB DNB banke Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB banke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini).

6. Kaltinamojo A. R. abu skundai atmetami.

6.1. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, jog žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

6.2. Skunduose kaltinamasis A. R. išdėstė argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. Dėl skundo argumentų – A. R. kaltės, veiksmų kvalifikavimo, įrodymų vertinimo, procesinių pažeidimų teisiamajame posėdyje, Vilniaus apygardos teismo teisėjo darbo trūkumų nagrinėjant bylą aukštesnysis teismas konstatuoja, kad šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarčių priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą terminas yra pagrįstai ir teisėtai pratęstas.

6.3. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutarčių ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą (žemės sklypus ir pastatus juose) bei pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose, yra teisėtas ir pagrįstas.

6.4. Kaltinamojo skunde išdėstyti argumentai, susiję su paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pasibaigimu, atmetami kaip nepagrįsti. Priešingai, nei nurodyta skunde, ankstesnėmis teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminai buvo pratęsti iki 2017 m. spalio 9 d., įskaitant ir paskutinę dieną, todėl nėra pagrindo kalbėti apie pasibaigusį terminą. Aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad apribojimo skyrimo pagrindas neišnyko, o baudžiamoji byla dar neišnagrinėta ir nepriimtas procesinis sprendimas.

6.5. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

6.6. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

6.7. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog galbūt padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

6.8. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminai pratęsti teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

6.9. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

6.10. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt (224 046,31 Eur) pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Pagal jam pateiktus kaltinimus iš neteisėtos veiklos A. R. neteisėtai gavo 773 587,10 Lt (224 046,31 Eur) pajamų. Dėl to nebaigus nagrinėti bylos negali būti atmesta galimybė, jog A. R. vardu skirtingų kredito įstaigų sąskaitose esantys pinigai gauti ir jam priklausantis nekilnojamasis turtas įgytas iš nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekiant užtikrinti galbūt iš nusikalstamos veikos gautų pinigų ar kito turto konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. R. negali būti panaikintas. Tokia teismo nuostata nepažeidžia abiejuose skunduose minimo proporcingumo teisinio principo.

6.11. Kaltinamasis abejoja minėtų teismo nutarčių pagrįstumu nurodęs, kad teismo posėdžiai baudžiamojoje byloje numatyti tik iki 2017 m. lapkričio 2 d., o laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas teismo pratęstas iki 2018 m. sausio 9 d. Su šiuo skundo argumentu negalima sutikti. Ta aplinkybė, jog teismo posėdžiai nagrinėjamoje byloje numatyti tik iki konkrečios datos, nereiškia, kad tą dieną bus baigtas bylos nagrinėjimas ir laikino nuosavybės teisės apribojimo instituto taikymas bus nereikalingas. Kita vertus, aptariama procesinė prievartos priemonė yra laikino pobūdžio, todėl nustatęs, jog jos taikymas yra nebereikalingas, teismas bet kada gali ją panaikinti.

6.12. Nors kaltinamasis skunde nurodė, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas nekilnojamajam turtui, kuris įgytas, A. R. pasirašius kredito sutartį su AB SEB banku, yra nepagrįstas ir neproporcingas, toks skundo teiginys taip pat nepaneigia šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumo.

6.13. Kaltinamasis skunde akcentavo nekilnojamojo turto – žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), įgijimo aplinkybes teigdamas, kad apribojimas taikomas AB SEB bankui įkeistam turtui. Toks teiginys negali būti pagrindas naikinti skundžiamą teismo nutartį. Atkreipiamas dėmesys, jog, sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma). Šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, taip pat ir nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės, nevertinami. Tai bus padaryta, priimant galutinį sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, kad šis turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

6.14. Vienoje iš ankstesnių nutarčių Lietuvos apeliacinis teismas atskleidė valdymo, naudojimo ir disponavimo turinį, išdėstydamas išsamius argumentus dėl nustatytų draudimų A. R. jam priklausantį nekilnojamąjį turtą, kuriam laikinai apribotos nuosavybės teisės, valdyti ir juo disponuoti, todėl šioje nutartyje tai nekartojama. Teismas, nustatęs kaltinamajam draudimą valdyti ir disponuoti jam priklausančiu nekilnojamuoju turtu, tačiau palikęs teisę tuo turtu naudotis, jokios žalos jam nedaro. Dėl to skundo argumentas, susijęs su kliūtimis deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą, atmetamas kaip deklaratyvus. Juo labiau kaltinamasis A. R., būdamas teisininkas, turi žinoti, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas neužkerta kelio deklaruoti vaiko gyvenamąją vietą name, kuriam toks apribojimas nustatytas.

6.15. Dėl nekilnojamajam turtui taikomų apribojimų masto ir patiriamos žalos, praradus teisę šį turtą valdyti, pasakytina, kad nustatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausantiems žemės sklypams su sodo pastatais, šiam turtui nustatant dalinį nuosavybės teisės apribojimą, t. y. uždraudžiant šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leidžiant šiuo turtu naudotis, nereiškia, jog pažeistos BPK 11 straipsnio 1 dalies, 151 straipsnio 1 dalies, BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos. Aukštesniojo teismo teisėja atkreipia dėmesį, kad, esant draudimui valdyti ir disponuoti turtu, naudojimasis tokiu turtu nėra absoliutus. Tai reiškia, jog, apsodindamas sklypą energiniais augalais, šiuo konkrečiu atveju kaltinamasis turėjo apsispręsti, ar tokio sąmoningai pasirinkto naudojimosi nuosavybe būdo neapsunkins esantys kiti draudimai. Taigi sklypo apsodinimas minėtais augalais nėra priežastis keisti pagrįstai nustatytą draudimą valdyti turtą ir juo disponuoti, leisti žemės sklype atlikti skunde nurodytus darbus, esmingai pakeisiančius žemės sklypą. Tas pat pasakytina dėl skunde minimo namo rekonstrukcijos, kuria argumentuojamas poreikis pagerinti vaiko gyvenimo sąlygas. Bylos nagrinėjimas artėja prie pabaigos ir, jeigu nebus daroma kliūčių, netruks paaiškėti galutinis sprendimas dėl taikomų apsaugos priemonių trukmės.

6.16. Dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo AB SEB banke A. R. vardu esančioms sąskaitoms, kuriose, kaltinamojo nuomone, piniginės lėšos gautos teisėtai ir skirtos šeimos poreikiams bei nepilnamečių vaikų interesams tenkinti, pasakytina, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2014 m. vasario 13 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl A. R. pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams šeimos ir mažamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms A. R. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. leido A. R. kas mėnesį disponuoti 1 200 Lt dydžio piniginėmis lėšomis. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis nustatytas leidimas kaltinamajam kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis išmokomis, esančiomis skirtingose finansų įstaigų sąskaitose. Kaltinamojo prašymas leisti naudotis kitomis sąskaitomis nepagrįstas objektyviu būtinumu. Dėl galimybės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui A. R. atsakyta ankstesnėse teismo nutartyse.

6.17. Kaltinamojo skundo teiginiai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas sąskaitoms, esančioms AB „Citadele“ banke, AB DNB banke ir AB SEB banke, yra perteklinis, nes šiomis sąskaitomis teismas anksčiau leido naudotis ir šios sąskaitos jau uždarytos, nepagrįstas. Teismas atkreipia kaltinamojo dėmesį į tai, jog šiose sąskaitose esančiomis lėšomis jis galėjo naudotis teismo nustatyta tvarka, t. y. tik tam tikra apimtimi ir teismo nustatytu laikotarpiu. Galimybė naudotis atitinkamose sąskaitose esančiomis lėšomis baigėsi, suėjus nurodytam terminui, todėl ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė neturi įtakos šiuo metu taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumui. Analogiškai vertinamas kaltinamojo skundo teiginys dėl dalies jo turėtų sąskaitų uždarymo. Baudžiamojoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių šią A. R. nurodytą aplinkybę. Kita vertus, sąskaitose nesant lėšų, nėra atliekami jokie nuskaitymai, tačiau, nurodydamas jas savo nutartyse, teismas nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, nes neturi duomenų apie tų sąskaitų uždarymą.

6.18. Kiti kaltinamojo skundo teiginiai dėl iš VMI gauto atsakymo į paklausimą, įrodančio byloje esančios specialisto išvados duomenų prieštaravimą faktinėms aplinkybėms, proceso trukmės, užsitęsusio bylos nagrinėjimo ir pan., nepaneigia laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo turtą taikymo pagrįstumo.

6.19. Skundžiamos nutartys yra teisėtos ir pagrįstos, skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo jas naikinti.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti kaltinamojo A. R. skundus ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartis, kuriomis trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2017 m. spalio 9 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą bei pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.