Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigų sąskaitose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Vėliau teismo nutartimis ši procesinė prievartos priemonė buvo skiriama iš naujo, taip pat buvo tęsiami laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausantį turtą terminai.

2.1. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis ne kartą buvo keičiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys, leidžiant kaltinamajam A. R. kas mėnesį disponuoti bankuose esančiomis atitinkamo dydžio piniginėmis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 2 d. nutartimi kaltinamajam A. R. leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gruodžio 1 d. nutartimi nustatytomis sąlygomis; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 9 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. kas mėnesį gali disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka; Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. birželio 15 d. nutartimi nustatyta, kad kaltinamasis A. R. gali kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis toje teismo nutartyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

7. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam A. R. priklausantį minėtą turtą yra teisėtas ir pagrįstas.

7.1. Skunde kaltinamasis A. R. dėsto argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. Šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą (banko sąskaitose esančias lėšas) terminas yra teisėtai ir pagrįstai pratęstas, todėl A. R. skundo argumentai, susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, Vilniaus apygardos teismo teisėjo darbu, jo padarytais procesiniais pažeidimais, šalių lygybės principo pažeidimu, paliekami nenagrinėti.

7.2. Aukštesniojo teismo teisėja taip pat konstatuoja, kad, pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytam trijų mėnesių terminui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą. Skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2018 m. gegužės 17 d., ankstesne teismo nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsėsi iki 2018 m. gegužės 19 d., įskaitant ir paskutinę dieną, todėl nėra pagrindo kalbėti apie pasibaigusį terminą. Dėl to nėra pagrindo konstatuoti buvus BPK 100 straipsnio, kuriame nustatytas terminų skaičiavimas, pažeidimą.

7.3. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

7.4. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.5. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas.

7.6. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

7.7. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

7.8. Kaip ne kartą minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt (224 046,31 Eur) pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis). Dėl to nebaigus nagrinėti bylos negali būti atmesta galimybė, jog A. R. vardu skirtingų kredito įstaigų sąskaitose esantys pinigai gauti iš nusikalstamos veikos. Esant šioms aplinkybėms, Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad, siekiant užtikrinti galbūt iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. R. negali būti panaikintas. Tokia teismo nuostata nepažeidžia kaltinamojo skunde minimo proporcingumo teisinio principo.

7.9. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo teisėtumo bei pagrįstumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo teisėtumu bei pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautas nusikalstamu būdu.

7.10. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip galbūt nusikalstamų veikų rezultatą, duoda pagrindą manyti, jog jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Aukštesniojo teismo teisėja šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės ir veikų kvalifikavimo klausimų, taip pat ir to, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus baigiamąjį aktą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas.

7.11. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui – įvairių kredito įstaigų sąskaitose esančioms lėšoms.

7.12. Sprendžiant klausimą dėl turto konfiskavimo, konfiskuotinas turtas siejamas su turtinės naudos padarius nusikalstamą veiką gavimu, neatskiriant turto, kuris gautas padarius nusikalstamą veiką, ir kito teisėtai įgyto turto (to dažniausiai padaryti apskritai neįmanoma). Jau minėta, kad šioje proceso stadijoje baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, nekilnojamojo turto įgijimo aplinkybės nevertinami. Tai bus padaryta, byloje priimant teismo sprendimą. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, pakanka manymo, jog turtas galėjo būti įgytas arba esmingai pagerintas iš nusikalstamu būdu gautų lėšų.

7.13. Kaltinamojo skundo teiginiai, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas sąskaitoms, esančioms AB „Citadele“ banke ir AB SEB banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), yra perteklinis, nes šios sąskaitos jau uždarytos, atmetamas. Ši kaltinamojo nurodyta aplinkybė neturi įtakos taikomos procesinės prievartos priemonės teisėtumui. A. R. skunde nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų. Kita vertus, sąskaitose nesant lėšų, neatliekami jokie nuskaitymai, tačiau, nurodydamas jas savo nutartyse, teismas nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų, aukštesnysis teismas neturi duomenų apie tų sąskaitų uždarymą.

7.14. Ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse ne kartą nurodyta, kad Lietuvos apeliacinis teismas dar 2014 m. vasario 13 d. nutartimi išsprendė klausimą dėl A. R. pajamų, reikalingų šeimai išlaikyti. Teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniams šeimos ir mažamečio vaiko poreikiams patenkinti, todėl panaikino laikiną nuosavybės teisės apribojimą piniginėms lėšoms, esančioms A. R. vardu AB „Swedbank“ banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. leido A. R. kas mėnesį disponuoti 1 200 Lt dydžio piniginėmis lėšomis. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis nustatytas leidimas kaltinamajam kas mėnesį disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis išmokomis, esančiomis skirtingose finansų įstaigų sąskaitose. Aukštesniojo teismo nuomone, kaltinamojo prašymas padidinti kas mėnesį leidžiamą disponuoti sumą iki 700 Eur nepagrįstas objektyviu būtinumu. Dėl galimybės vykdyti kreditorinius įsipareigojimus bankui, tenkinti šeimos poreikius ir padengti turimus įsiskolinimus A. R. atsakyta ankstesnėse teismo nutartyse.

7.15. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.