Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Šiukšta rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 20 d. iki 2019 m. vasario 20 d., pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitose; A. R. leista kas mėnesį disponuoti 600 eurų dydžio piniginėmis lėšomis ir nustatyta disponavimo tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 216 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2011 m. balandžio 12 d. nutarimu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausančias pinigines lėšas, esančias įvairių kredito įstaigų sąskaitose. 2011 m. balandžio 18 d. prokuroro nutarimu laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į lėšas, esančias dar keliose jo vardu atidarytose banko sąskaitose, nenurodytose ankstesniame prokuroro nutarime. Vėliau teismo nutartimis ši procesinė prievartos priemonė buvo skiriama iš naujo, taip pat buvo tęsiami laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausantį turtą terminai.

3. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimis buvo keičiamos Vilniaus apygardos teismo nutartys, leidžiant kaltinamajam A. R. kas mėnesį disponuoti bankuose esančiomis atitinkamo dydžio piniginėmis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartimi kaltinamajam leista kas mėnesį disponuoti 450 Eur dydžio piniginėmis lėšomis, kurioms taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Vėlesnėmis teismo nutartimis nustatyta, kad kaltinamasis A. R. kas mėnesį gali disponuoti 600 Eur dydžio piniginėmis lėšomis teismo nustatyta tvarka.

6. Kaltinamojo nuomone, bylą nagrinėjantis teismas yra nekompetentingas ir šališkas, skunde dėstomi kaltinamojo akto trūkumai, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padaryti baudžiamojo proceso pažeidimai, kaltinamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodydamas, kad jokios uždraustos veiklos nevykdė, jam pareikšti kaltinimai ir galimas turto konfiskavimas yra nepagrįsti bylos duomenimis, dėsto argumentus, susijusius su jo veiksmų kvalifikavimu, dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, dėl senaties instituto taikymo, teigia, kad šioje byloje priimant nuosprendį turi būti taikomas 2003 m. BK nuostatos.

7. Kaltinamasis nurodo, kad atsižvelgiant į tai, jog pareikštas kaltinimas buvo keistas 8 kartus, procesas tęsiasi nuo 2011 m., laikytina, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra neproporcingai ilgas, o leidžiama disponuoti suma per maža, todėl prašo ją padidinti. Skunde pažymima, kad nuo 2011 m. kaltinamajam gimė du vaikai, vienas jų mokosi pirmoje klasėje, kitas lanko darželį, kaltinamasis turi įsipareigojimų bankui už būsto kreditą.

Motyvuojamoji dalis

8. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

9. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Lietuvos Respublikos BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalis numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civilinio ieškinio užtikrinimas baudžiamajame procese, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Skundžiamoje nutartyje konstatuotas neišnykęs Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnio 1 dalyje nustatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – galimas turto konfiskavimas.

10. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Be to, A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis).

11. Pažymėtina, kad nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių paskyrimo ar jų termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. Lietuvos Respublikos BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu.

12. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, sudaro pagrindą manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Nors A. R. skunde tvirtina, kad jam pareikšti kaltinimai ir galimas turo konfiskavimas yra nepagrįsti bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus galutinį procesinį sprendimą. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias nutartyje nurodytose sąskaitose, pratęstas pagrįstai.

13. Kaltinamasis nurodo, kad laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas yra neproporcingai ilgas, o leidžiama disponuoti suma per maža, todėl prašo jam leisti kas mėnesį disponuoti 750 eurų dydžio suma, motyvuodamas tuo, kad turi du vaikus ir įsipareigojimų bankui už būsto kreditą. Tačiau tenkinti tokį kaltinamojo prašymą nėra pagrindo. Kaip matyti iš skundžiamo nutarties motyvų, spęsdamas dėl procesinės prievartos priemonės termino pratęsimo, Vilniaus apygardos teismas atsižvelgė ne tik į tai, kad būtų užtikrintas galimas turto konfiskavimas, bet ir įvertino, ar laikinai apribojus fizinio asmens teises nebus neproporcingai pažeistos asmens, kuriam taikoma procesinė prievartos priemonė, teisės bei teisėti interesai. Atsižvelgęs į tai, teismas padarė išvadą, jog kaltinamojo A. R. šeimai turi būti palikta galimybė disponuoti lėšomis, reikalingomis būtiniems kasdieniniams šeimos ir dviejų mažamečių vaikų poreikiams tenkinti, todėl kaltinamajam A. R. leista disponuoti 600 Eur suma per mėnesį. Skundą nagrinėjantis teismas sutinka su apygardos teismo išvada, kad tokio dydžio pinigų suma leis užtikrinti kaltinamojo ir šeimos narių poreikius bei atitiks šalių interesų pusiausvyrą. Taigi, nors kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad turi du vaikus, yra svarbi, tačiau dar kartą į ją atsižvelgti ir tuo pagrindu daryti išvadą, kad leidžiama disponuoti suma tapo per maža, nėra pagrindo. Kita kaltinamojo nurodyta aplinkybė, kad jis turi įsipareigojimų bankui už būsto kreditą, taip pat nesudaro pagrindo keisti skundžiamą nutartį ir leisti disponuoti didesne negu nutartyje nurodyta pinigų suma.

14. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo į A. R. priklausančias pinigines lėšas, esančias sąskaitose, terminas, leidžiant kas mėnesį disponuoti 600 eurų dydžio piniginėmis lėšomis, pratęstas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos BPK 11 straipsnio, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus T. T. ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

15. Skundo teiginiai, susiję su teismo šališkumu, kaltinamojo akto trūkumais, jo neatitikimu BPK 219 str. reikalavimams, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme padarytais baudžiamojo proceso pažeidimais, kaip ir argumentai, kuriais kaltinamasis neigia savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nurodydamas, kad jokios uždraustos veiklos nevykdė, taip pat argumentai, susiję su jo veiksmų teisiniu kvalifikavimu, dėl įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu, dėl senaties instituto taikymo, nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas skundžiamos nutarties dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

16. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. lapkričio 19 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.