Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Ražinskaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. (A. R.) skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties, kuria trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d., pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. R. priklausantį turtą – 1 000 Lt (289,62 Eur).

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį tuo, kad vertėsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturėdamas reikalingos licencijos; siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai įgijo, laikė bei panaudojo svetimas E. P. (E. P.), H. A. (H. A.) ir M. T. (M. T.) vardu išduotas elektronines mokėjimo priemones; legalizavo nusikalstamu būdu gautas lėšas.

2. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroro 2013 m. vasario 18 d. nutarimu laikinai apribota A. R. teisė į 1 000 Lt (289,62 Eur), paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 7 d., 2013 m. lapkričio 12 d., 2014 m. vasario 4 d., 2014 m. gegužės 12 d. nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas. Pasibaigus teismo nutartyje nurodytam terminui, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi A. R. iš naujo trims mėnesiams (nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. iki 2014 m. gruodžio 15 d.) paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisės apribojimas į minėtus 1 000 Lt. Pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartyje nustatytam terminui, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. sausio 5 d. nutartimi paskyrė A. R. iki 2015 m. balandžio 5 d. laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jau minėtus 1 000 Lt (289,62 Eur). Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 3 d., 2015 m. birželio 30 d. nutartimis pratęstas A. R. taikytas laikinas nuosavybės teisės į 1 000 Lt (289,62 Eur) apribojimas iki 2015 m. spalio 5 d. Suėjus Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 30 d. nutartyje nurodytam terminui, Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 8 d. nutartimi A. R. paskyrė trims mėnesiams (nuo 2015 m. spalio 8 d. iki 2016 m. sausio 8 d.) laikiną nuosavybės teisės apribojimą į jau minėtus 1 000 Lt (289,62 Eur), palikdamas prokurorės nustatytas apribojimo sąlygas. Vėlesnėmis Vilniaus apygardos teismo nutartimis laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas buvo tęsiamas iki 2018 m. sausio 8 d. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į 1 000 Lt (289,62 Eur).

3. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2018 m. gegužės 20 d. iki 2018 m. rugpjūčio 20 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. R. priklausantį turtą – 1 000 Lt (289,62 Eur), paimtų iš jo namų 2011 m. balandžio 12 d. kratos metu, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

4. Kaltinamasis A. R. skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis prieštarauja proporcingumo bei šalių lygiateisiškumo principams, todėl yra neteisėta ir nepagrįsta. Be to, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 17 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs klausimą dėl 2017 m. sausio 8 d. pasibaigusios procesinės prievartos priemonės, pratęsė jos galiojimo terminą dar trims mėnesiams, nors tokios teisės neturėjo.

4.1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 11 straipsnyje įtvirtinto proporcingumo principo turi būti laikomasi, ir taikant laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Skundžiamoje nutartyje apygardos teismas neišdėstė jokių motyvų, kodėl būtent tik šia procesine prievartos priemone gali būti užtikrintas proporcingumo principo laikymasis.

4.2. Kaltinamasis A. R. skunde taip pat nesutinka su jam pareikšto kaltinimo dalimi, pateikė savitą dalies įrodymų vertinimą.

4.3. 1 000 Lt (289,62 Eur) taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra neteisėtas dar ir dėl to, jog kratos protokolas surašytas, pažeidžiant Baudžiamojo proceso kodekso reikalavimus. Be to, šie pinigai priklauso patalpų, kuriose buvo daroma krata, savininkei A. R., dėl jų grąžinimo ji ne kartą kreipėsi tiek į prokurorą, tiek į teismą.

4.4. Kaltinamasis A. R. skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į 1 000 Lt (289,62 Eur).

5. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo, prašymų negauta.

6. Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

7. BPK 442 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl žemesniojo teismo nutarties, gali panaikinti šio teismo nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą. Toks sprendimas gali būti priimtas, jei nustatoma, jog žemesnysis teismas svarstomu klausimu padarė nepagrįstas išvadas bei priėmė neteisingą sprendimą.

7.1. Skunde kaltinamasis A. R. išdėstė argumentus, viršijančius nagrinėjamos nutarties ribas. A. R. skundo argumentai, susiję su byloje esančių įrodymų vertinimu, Vilniaus apygardos teismo padarytais procesiniais pažeidimais, šalių lygybės principo pažeidimu, paliekami nenagrinėti, nes šioje nutartyje sprendžiamas tik Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties priėmimo teisėtumo bei pagrįstumo klausimas, t. y., ar taikomos procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamojo A. R. turtą (grynuosius pinigus) terminas yra pagrįstai ir teisėtai pratęstas.

7.2. Aukštesnysis teismas, išnagrinėjęs skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutarties ir pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną nuosavybės teisės apribojimą į kaltinamajam A. R. priklausantį turtą – 1 000 Lt (289,62 Eur), yra teisėtas bei pagrįstas.

7.3. A. R. skunde išdėstyti argumentai, susiję su paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo pasibaigimu, atmetami kaip nepagrįsti.

7.3.1. Priešingai, nei nurodyta skunde, 2018 m. sausio 9 d. pasibaigus Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 6 d. nutartyje nustatytam trijų mėnesių terminui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. vasario 19 d. nutartimi iš naujo trims mėnesiams, skaičiuojant šį terminą nuo 2018 m. vasario 19 d. iki 2018 m. gegužės 19 d., paskyrė laikiną nuosavybės teisės apribojimą į minėtą turtą. Skundžiamos nutarties priėmimo metu – 2018 m. gegužės 17 d. – ankstesne teismo nutartimi paskirto laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas tęsėsi iki 2018 m. gegužės 19 d., įskaitant ir paskutinę dieną, todėl nėra pagrindo kalbėti apie pasibaigusį terminą.

7.4. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš Baudžiamojo proceso kodekse numatytų procesinių prievartos priemonių, kuri susijusi su asmens konstitucinės teisės į nuosavybės neliečiamumą teisėtu suvaržymu.

7.5. Vadovaujantis BPK 151 straipsnio 1 dalies nuostatomis, civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisės apribojimas gali būti paskirtas, esant bent vienam iš trijų pagrindų, t. y., kai procese būtina užtikrinti civilinį ieškinį, turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla.

7.6. Sprendžiant klausimą dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo, užtenka nustatyti, jog yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad galbūt padaryta nusikalstama veika, byloje gali būti ar yra pareikštas civilinis ieškinys arba galimas turto konfiskavimas. Turto įgijimo teisėtumo klausimą sprendžia baudžiamąją bylą nagrinėjantis teismas.

7.7. Nagrinėjamu atveju aptariamos procesinės prievartos priemonės taikymo terminas pratęstas teismui konstatavus, kad šiuo metu nėra išnykęs BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatytas laikino nuosavybės teisės apribojimo pagrindas – būtinumas užtikrinti galimą turto konfiskavimą.

7.8. Pagal BK 72 straipsnio nuostatas konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Šio kodekso uždraustos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas.

7.9. Vilniaus apygardos teismo nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį iš šios veiklos gavo 773 587,10 Lt (224 046,31 Eur) pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad, siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardu AB „Swedbank“ banko, AB SEB banko, AB ,,Danske Bank“ Lietuvos filialo išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis).

7.10. Nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo termino pratęsimo pagrįstumo bei teisėtumo, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir faktinės bylos aplinkybės nevertinamos. Šie klausimai bus išspręsti, pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir priėmus procesinį sprendimą. Šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje bylos duomenys vertinami tik tiek, kiek tai susiję su šios procesinės prievartos priemonės taikymo pagrįstumu. BPK 151 straipsnyje numatyta procesinė prievartos priemonė taikoma, siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymus, kad kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, gautas nusikalstamu būdu.

7.11. Byloje surinkti duomenys, A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, tai, jog kaltinamasis dėl savo galbūt neteisėtų veiksmų yra gavęs piniginių lėšų kaip galbūt nusikalstamos veikos rezultatą, duoda pagrindą manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Nors A. R. skunde tvirtina, jog jam pareikšti kaltinimai ir galimas turto konfiskavimas nepagrįsti bylos duomenimis, aukštesnysis teismas šioje baudžiamosios bylos nagrinėjimo stadijoje nevertina faktinių bylos aplinkybių, nesprendžia iš esmės kaltinamojo kaltės klausimo, taip pat, ar byloje realiai bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas, nes visi šie klausimai bus išspręsti, bylą išnagrinėjus teisiamajame posėdyje pirmosios instancijos teisme ir priėmus baigiamąjį aktą. BK 72 straipsnis numato, kad konfiskuojamas tiek pas kaltininką, tiek pas jo bendrininką (-us) ar kitus asmenis esantis turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonės ar rezultatas.

7.11.1. Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam turtui – 1 000 Lt (289,62 Eur), paimtų kratos metu.

7.11.2. Kaltinamojo teiginiai dėl buto, kuriame atlikta krata, ir jos metu rastų pinigų priklausymo kitam asmeniui (A. R.) neduoda pagrindo naikinti skundžiamą nutartį, nes visos šios aplinkybės vertinamos, nagrinėjant bylą iš esmės ir tik ištyrus bei įvertinus visus byloje esančius duomenis. Priešingai, nei skunde nurodo kaltinamasis, nebaigus nagrinėti bylos, negali būti atmesta galimybė, kad A. R. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasti pinigai įgyti iš inkriminuotos nusikalstamos veikos.

7.12. Esant šioms aplinkybėms, aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog, siekiant užtikrinti galbūt iš nusikalstamos veikos gautų pinigų konfiskavimą, laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam A. R. negali būti panaikintas.

7.13. Kaip ne kartą minėta ankstesnėse Lietuvos apeliacinio teismo nutartyse, taikant procesines prievartos priemones, visais atvejais yra suvaržomos asmens konstitucinės teisės, tačiau toks sprendimas priimamas, siekiant visuomenės požiūriu svarbių tikslų. Pagal BPK 151 straipsnio nuostatas teismo proceso metu dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo sprendžia teismas, turintis bylą savo žinioje. Teisminėje stadijoje laikino nuosavybės teisės apribojimo trukmė (dėl sunkių ir labai sunkių nusikaltimų) neribojama, tačiau teismas privalo užtikrinti, kad, taikant šią priemonę, nebūtų pažeistas proporcingumo principas.

7.14. Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad, šioje baudžiamojoje byloje pratęsiant laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, nepažeistas proporcingumo principas. Atsižvelgiant į kaltinamojo A. R. galbūt padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą (apysunkiai ir sunkūs nusikaltimai), laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jo gyvenamojoje vietoje rastus ir paimtus pinigus – 1 000 Lt negali būti vertinama kaip per griežta procesinė prievartos priemonė. Ji, priešingai nei teigiama skunde, yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo sąlygos ir pagrindas nėra išnykę. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo iš kaltinamojo A. R. namų kratos metu paimtiems 1 000 Lt (289,62 Eur), gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomas nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Šis tikslas nebūtų pasiektas švelnesnėmis procesinėmis priemonėmis.

7.15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad skundžiama nutartimi teisėtai ir pagrįstai pratęstas laikinas nuosavybės teisės apribojimas pinigams, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, BPK 11 straipsnio, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų, atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją.

7.16. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo A. R. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartį.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.