Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Žukauskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo A. R. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties, kuria trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 8 d. pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje A. R. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 202 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 216 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu 2011 m. balandžio 12 d. prokuroro nutarimais laikinai apribota A. R. nuosavybės teisė į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą. Vėliau laikino nuosavybės teisės apribojimo į kaltinamajam priklausantį turtą terminas buvo tęsiamas.

3000/15000 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);

žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame sklype esantį sodo pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus apygardos teismas nustatė šiam turtui dalinį nuosavybės teisės apribojimą, uždrausdamas šį turtą valdyti ir juo disponuoti, tačiau leisdamas naudotis šiuo turtu, o turto saugotoju paliko A. R..

Kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra aiškiai neproporcingas (BPK 11 str. 1 d.). Kaltinamajam nėra pateikti turtinio pobūdžio kaltinimai, byloje nėra pareikštas civilinis ieškinys. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad prokuroras negali pagrįsti kaltinimo apimties bei turinio. Teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąsto motyvų. Pagal Registrų centro masinį vertinimą laikinųjų apribojimų suma aiškiai viršija kaltinimo sumos turinį. Registrų centro duomenimis (t. 74, b. l. 58-59), skundžiama nutartimi apriboto turto vertė siekia 890 000 litų, kuri yra aiškiai neproporcinga kaltinimo turiniui. Kaltinamasis pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jo turtas įgytas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. skundas atmetamas.

BPK 151 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Šio straipsnio 6 dalyje numatyta, kad, kai byla perduota į teismą, dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo paskyrimo ar jo taikymo termino pratęsimo priimdamas nutartį nusprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Taigi, ši procesinė prievartos priemonė yra taikoma esant bent vienam iš baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, t. y. kai procese turi būti užtikrintas civilinis ieškinys, galimas turto konfiskavimas ar išplėstinis turto konfiskavimas. Baudžiamojo proceso įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti. Laikinai apribojant nuosavybės teisę pagrindinis tikslas yra išsaugoti turtą, kad jis nebūtų paslėptas, sunaudotas ar sunaikintas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra laikina procesinė prievartos priemonė, kurios taikymas gali būti panaikintas, nepasitvirtinus įtarimams (kaltinimams) arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas (BPK 151 str. 8 d.).

Šioje baudžiamojoje byloje A. R. kaltinamas tuo, kad jis, pažeisdamas teisės aktų nustatytą tvarką, neįregistravęs individualios rašto darbų rašymo ir pardavimo veiklos, tyčia nepranešęs apie ją mokesčių administratoriui, sąmoningai nuslėpdamas vykdomą veiklą ir iš jos gaunamas pajamas, kitokiu neteisėtu būdu versliškai ir stambiu mastu ėmėsi komercinės veiklos, kurios metu rašydamas rašto darbus už atlygį, iš šios veiklos gavo 772 452,10 Lt pajamų (BK 202 straipsnio 1 dalis). Taip pat A. R. kaltinamas tuo, kad siekdamas legalizuoti nusikalstamu būdu gautas lėšas, neteisėtai – piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgijo, panaudojo svetimas E. P., H. A. ir M. T. vardais AB „Swedbank bankas“, AB „SEB bankas“, AB „Danske Bank A/S Lietuvos filialas“ išduotas elektronines mokėjimo priemones (BK 214 straipsnio 1 dalis, 215 straipsnio 1 dalis). Be to, A. R. kaltinamas nusikalstamu būdu įgytų pinigų legalizavimu (BK 216 straipsnio 1 dalis) bei dokumentų suklastojimu ir jų panaudojimu (BK 300 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos teismas, siekdamas užtikrinti galimą turto konfiskavimą,

skundžiama nutartimi trijų mėnesių laikotarpiui nuo 2016 m. spalio 8 d. iki 2017 m. sausio 8 d. pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą į A. R. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Kaltinamasis skunde pažymi, kad teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog jo turtas įgytas teisėtai. Pažymėtina, kad nagrinėdamas skundą dėl procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisės apribojimo – paskyrimo ar jos termino pratęsimo teismas byloje surinktus duomenis analizuoja ir vertina tik tiek, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenis kaltinti jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, bet nesprendžia kaltės klausimo iš esmės, taip pat nesprendžia, ar byloje bus taikomas BK 72 straipsnyje numatytas turto konfiskavimas. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo (BK 72 str.) taikymu. Tik išnagrinėjus bylą iš esmės ir nustačius, jog kaltinamajam priklausantis nekilnojamasis turtas, kuriam šiuo metu yra taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra Lietuvos Respublikos BK uždraustos, šio asmens padarytos veikos rezultatas, jie gali būti konfiskuoti BK 72 str. numatyta tvarka. BPK 151 str. numatyta procesinė prievartos priemonė yra taikoma siekiant užtikrinti galimą turto konfiskavimą, taigi akivaizdu, jog įstatymas leidžia taikyti šią procesinę prievartos priemonę esant manymui, o ne vien surinkus nenuginčijamus įrodymams, jog kaltinamojo turimas turtas, kuriam taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas, yra gautas nusikalstamu būdu. Nagrinėjamu atveju atsižvelgus į A. R. inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad kaltinamasis dėl savo galimai neteisėtų veiksmų yra gavęs pinigines lėšas, kaip galimai nusikalstamų veikų rezultatą, yra pagrindas manyti, kad jam gali būti taikomas turto konfiskavimas. Šioje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad šiuo metu pagrįstai taikomas laikinas nuosavybės teisių apribojimas skundžiamoje nutartyje nurodytam kaltinamajam priklausančiam turtui.

Kaltinamasis skunde nurodo, kad teismas skundžiamoje nutartyje nepateikė jokių taikomų laikinųjų apsaugos priemonių mąsto motyvų. Pasak kaltinamojo, pagal Registrų centro masinį vertinimą laikinųjų apribojimų suma aiškiai viršija kaltinimo sumos turinį. Pažymėtina, kad tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., tiek Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas nėra absoliutus. Nuosavybės neliečiamumo ribojimai baudžiamojo proceso kontekste reglamentuojami nacionaliniais įstatymais, šiuo atveju - Lietuvos Respublikos BPK ir yra galimi. Atkreiptinas dėmesys, kad šios procesinės prievartos priemonės taikymu yra siekiama svarbių BPK numatytų tikslų, šiuo atveju – užtikrinti galimą turto konfiskavimą. Aukštesniojo teismo vertinimu, atsižvelgiant į galimai A. R. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, į tai, kad iš nusikalstamos veikos kaltinamasis galimai gavo 772 452,10 Lt (223 717,59 Eur) pajamų, laikinas nuosavybės teisių apribojimas jo nekilnojamajam turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, ji yra proporcinga jos taikymu siekiamiems tikslams. Šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamojo turtą, gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu nuosprendžio dalies dėl turto konfiskavimo įvykdymas. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad tokio masto ir griežtumo procesinė prievartos priemonė – laikinas nuosavybės teisių apribojimas – kaltinamojo nekilnojamajam turtui varžo jo teises akivaizdžiai labiau, nei reikia tokios rūšies procesine prievartos priemone siekiamiems tikslams pasiekti. Tokių duomenų skunde nepateikia ir kaltinamasis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikinai apribojus nuosavybės teisę, A. R. uždrausta disponuoti turtu ir jį valdyti, tačiau palikta teisė juo naudotis. Kaltinamasis skunde nurodo, kad skundžiama nutartimi laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas pratęstas iki 2017 m. sausio 8 d., nors teismo posėdžiai numatyti tik iki 2016 m. lapkričio 21 d. Svarbu pažymėti, kad nuosavybės teisių apribojimui iš esmės būdingas laikinas pobūdis ir ši procesinė prievartos priemonė gali būti panaikinta teismo nutartimi, vos tik ji taps nereikalinga arba paaiškėjus kitoms priežastims, dėl kurių šios prievartos priemonės taikymas būtų netikslingas.

Nors kaltinamasis skunde nurodo, kad baudžiamasis procesas vyksta nuo 2011 metų, o teisminis nagrinėjimas – nuo 2013 metų, t. y. šioje byloje aiškiai viršyti visi protingumo kriterijai dėl proceso trukmės, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, bylos procesas nėra vilkinamas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad bylos nagrinėjimas vyksta pakankamai intensyviai, šiuo metu teismo posėdžiai paskirti iki 2016 m. lapkričio 21 d. Nors bylos nagrinėjimas tęsiasi ilgą laiką, tačiau įvertinus šios bylos ypatingai didelę apimtį, inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, bylos nagrinėjimas nėra nepateisinamai ilgas.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. R. laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo, nepažeidė šios procesinės prievartos priemonės taikymo reikalavimų. Šiuo metu skundžiamoje nutartyje nurodytas nuosavybės teisės apribojimo pagrindas nėra išnykęs ar pasikeitęs, jo nepaneigia ir skunde nurodyti kaltinamojo argumentai. Laikino nuosavybės teisės apribojimo terminas kaltinamojo turtui Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartimi pratęstas pagrįstai.

Esant visoms aukščiau aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutarties skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

atmesti kaltinamojo A. R. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.