Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdamas teismo posėdžio, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. A. (U. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. U. A., nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį ir jam paskirta 14 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2010 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 20 d.

3. Kauno apylinkės teismas 2023 m. birželio 19 d. nutartimi atmetė nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, ir kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo U. A. skundas atmetamas.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi.

7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, pritardamas Komisijos išvadoms, pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis U. A. gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra argumentuota ir pagrįsta byloje esančiais duomenimis, joje tinkamai išaiškintos BVK nuostatos, reglamentuojančios lygtinio paleidimo institutą.

8. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog U. A. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Tačiau įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, dar turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, taikant jam lygtinio paleidimo institutą, taigi, net ir tais atvejais, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra žema, privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, kurių pagrindu būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals. Aukštesnysis teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šių kriterijų U. A. šiuo metu vis dar neatitinka.

9. Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistojo praeities gyvenimo būdas bei komunikacija su kitais asmenimis yra glaudžiai sietina su jo nusikalstamumu, nuteistasis suvokia aplinkos įtaką savo elgesiui, tačiau vertinant atsparumo aplinkai ar įtakai veiksnius manytina, jog ateityje gali patirti sunkumų: gali pasiduoti neigiamai įtakai arba pats būti neigiamos įtakos aktyvatoriumi. Šiuo metu yra aiškūs permainų įrodymai - aktyviai dalyvauja resocializacijos procese, dirba, atsiribojo nuo asmenų galinčių įtakoti jo nusikalstamumą. Šiuo metu nuteistasis nurodo, jog jaučiasi pasikeitęs bei ateityje ir toliau norėtų koreguoti savo elgesį tinkama linkme, tikėtina, jog kylantys jausmai padeda kritiškai vertinti įvykdytą nusikaltimą, tačiau pokalbio metu išryškėja tendencija, jog asmuo savimi pasitiki, nurodo, jog geba prisitaikyti esamoje situacijoje. Nuteistasis nusikaltimą ir dėl to atliekamą laisvės atėmimą linkęs vadinti gyvenimo klaida, pripažįsta kaltę, gailisi, tačiau linkęs atsakomybės dalį perkelti aplinkai, kaltindamas netinkamus asmenis, pinigų poreikį. Kai vykdė nusikaltimą pasitikėjo sėkmės tikimybe, neįvertino galimų pasekmių, analizuodamas savo nusikaltimą, suvokia jo pasekmes, stengiasi pažinti ir suprasti savo elgesį, problemas, ieško alternatyvių, apmąsto strategijas.

10. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam, U. A. galiojančių nuobaudų neturėjo, tačiau dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Bausmės atlikimo metu nuteistasis buvo 16 kartų baustas drausmine tvarka, paskutinė nuobauda skirta 2021 m. lapkričio 10 d. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau devynerių metų pataisos įstaigoje bėgyje. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Toks nuteistojo elgesys rodo nesugebėjimą paklusti pataisos įstaigoje nustatytiems ribojimams, laikytis nustatytų reikalavimų, nenorą taisytis, net ir esant griežtai bausmės atlikimo vietos kontrolei. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu paskatintas 13 kartų, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė nevienkartiniai vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai.

11. U. A. nusikalstamo elgesio rizika yra žema. Jam nustatyti 2 pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinantys kriminogeniniai dinaminiai veiksniai – gebėjimas ne visada įvertinti savo elgesio pasekmes, priežiūros apribojimų pažeidimas, o jo nusikalstamą elgesį mažinančių veiksnių nenustatyta. Pažymėtina, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Dinaminių kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra pakankamai efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

12. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas nepagrįstai akcentavo jo neigiamą požiūrį į darbą, nes jis nemoka lietuvių kalbos ir tai yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių jis negali dirbti. Toks skundo teiginiai prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, atvykus į laisvės atėmimo vietų įstaigą nuteistojo darbinė motyvacija buvo neigiama, nes jis bausmę atlieka nuo 2011 m., tačiau darbinės patirties turi tik apie 2 metus. Iki 2021 m. liepos 22 d. nuteistasis dirbo, tačiau po atleidimo iš darbo daugiau niekur dėl darbo paieškų nesikreipė. Nėra patvirtinančių dokumentų, kad nuteistasis būtų kreipęsis į Valstybės įmonę „Mūsų amatai“ ar į Ūkio dalį dėl darbo paieškų. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuo 2021 m. rugsėjo 17 d. iki 2021 m. spalio 14 d. nuteistasis U. A. dirbo Ūkio dalyje, tačiau buvo atleistas pačiam prašant. 2022 m. balandžio 20 d. raštiškai kreipėsi į Valstybės įmonę (duomenys neskelbtini) dėl įsidarbinimo galimybių. Nuo 2022 m. lapkričio 3 d. iki 2023 m. balandžio mėn. dirbo (duomenys neskelbtini) siuvykloje. Po perkėlimo į atviro tipo bausmės atlikimo vietą nuteistasis U. A. ieškojo darbo ir šiuo metu tvarkomi dokumentai dėl jo įdarbinimo Ūkio dalyje. Taigi, šie duomenys rodo, kad tai, jog jis nėra lietuvis ir nemoka lietuvių kalbos, nėra aplinkybė, trukdanti jam kreiptis dėl įsidarbinimo ir turėti teigiamą darbinę motyvaciją. Pateiktoje medžiagoje yra duomenų, kad laisvėje nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą, tačiau ši aplinkybė vertinant ją kitų aplinkybių visumoje nesudaro prielaidos išvadai, kad jis jau gali būti paleistas lygtinai, kad jo probacija bus sėkminga ir toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.

13. Skunde nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo sunkumas ir jo padarymo aplinkybės taip pat likusios neatliktos bausmės dalis negali būti pagrindu netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo instituto. Atsakant į šį teiginį, aukštesnysis teismas pažymi, kad šiuo argumentu nuteistasis grindė ir skundą dėl komisijos nutarimo ir į jį apylinkės teismas argumentuotai atsakė. Aukštesnysis teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad su nusikalstamos veikos padarymu susijusios aplinkybės buvo vertinamos siekiant įvertinti nuteistojo asmenybės ypatumus, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, jog įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y. kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi, nors nusikalstamos veikos, už kurią nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pobūdis ir pavojingumas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.

14. Nuteistasis U. A. skunde taip pat nesutinka su teismo išvada, kad jei jis bus paleistas į laisvę likus 1 metams ir dviem mėnesiams neatliktos bausmės, nebus pasiekti bausmės tikslai bei bus pažeisti bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pasisakydamas apie likusią neatliktą bausmės dalį, teismas šią aplinkybę vertino visų kitų kontekste, nesuteikdamas jai prioritetinės reikšmės. Teismas pažymėjo, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, nes bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti, kas, įvertinus šią aplinkybę visų kitų aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, pagrįstai neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.

15. Teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas ar Komisija netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią U. A. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo ar jo atstovo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

16. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. birželio 19 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo U. A. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. birželio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.