Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjęs Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimo Nr. 89-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M. (A. M.), gim. (duomenys neskelbtini), patvirtinimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, jam paskirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės vykdymo pradžia – 2010 m. vasario 10 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2017 m. vasario 10 d., 1/2 laisvės atėmimo bausmės dalį jis atliko 2013 m. rugpjūčio 10 d.

Nuteistasis A. M. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos svarstytas du kartus, abiem atvejais komisija priėmė nutarimus, kuriais siūlyta jam taikyti lygtinį paleidimą, tačiau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 16 d. ir 2014 m. vasario 27 d. nutartimis šiuos nutarimus tvirtinti atsisakyta.

Nuteistasis A. M. Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijoje pakartotinai buvo svarstytas 2014 m. rugpjūčio 5 d., komisija nutarė nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nenustatant įpareigojimų.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija savo sprendimą grindžia tuo, jog nuteistasis A. M., dėl padaryto nusikaltimo prisipažįsta kaltu ir gailisi, yra atlikęs didžiąją dalį bausmės. Nuteistasis A. M. anksčiau neteistas, bausmės atlikimo metu nebaustas, du kartus skatintas, vykdomųjų raštų neturi, palaiko socialinius ryšius su šeimos nariais bendraudamas telefonu, rašydamas laiškus. Paleistas į laisvę planuoja gyventi pas savo motiną Kirgizijos Respublikoje, ten planuoja dirbti vadybininku taksi firmoje, kurios direktorė raštiškai patvirtino šias aplinkybes, suvokia darbą kaip privalumą ir žino teigiamą darbo naudą. Atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, nuteistasis įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones – dalyvavo adaptacijos, resocializacijos, teisinio ir socialinio švietimo, laisvalaikio užimtumo, kriminalinės subkultūros apraiškų prevencijos programose, kultūriniuose, sportiniuose renginiuose. Išmoko etiketo ir kultūringo elgesio. Atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatina jo kriminogeninių asmenybės bruožų formavimąsi. Bausmę atlieka paprastojoje grupėje. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OAsys metodiką, nustatyta, kad teisės pažeidėjas priklauso žemos rizikos grupei – 18 balų.

Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė teismui pateiktu atsiliepimu, į Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą, siūlo šį nutarimą atsisakyti patvirtinti.

Prokurorė atsiliepime nurodo, jog nuteistasis įvykdė socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, tačiau A. M. atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio ir itin pavojingo nusikaltimo padarymą, šiuo metu yra neatlikęs pakankamai didelės, jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalies, todėl taikant lygtinį paleidimą būtų pažeistas bausmės teisingumo principas ir jo įgyvendinimas, be to, A. M. yra Kirgizijos Respublikos pilietis ir lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos planuoja išvykti gyventi ir dirbti į savo šalį, todėl nebus galimybės įgyvendinti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme numatytus probacijos tikslus.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimas taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą netvirtintinas.

BVK 157 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys asmenys, kurie įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir pateikė Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir kurių nusikalstamo elgesio rizika, elgesys bausmės atlikimo metu, ir kitos reikšmingos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, iš pataisos įstaigos gali būti paleisti ir nuteistieji, faktiškai atlikę pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kuri viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimties metų laisvės atėmimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, privalo visapusiškai įvertinti ne tik aukščiau nurodytus, įstatyme nustatytus privalomus kriterijus, bet atsižvelgti ir į kitų aplinkybių visumą: ankstesnį teistumą, veikų, už kurių padarymą nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, pavojingumą, jų pobūdį, į tai, ar asmuo pakeitė savo elgesį taip, jog daugiau nenusikals ir lygtinai paleidus nuteistąjį bus pasiekti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai.

Nors komisijos nutarime nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, jog nuteistasis A. M. atitinka formalųjį lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagrindą – anksčiau neteistas, 1/2 paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2013 m. rugpjūčio 10 d., įvykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, prisipažįsta kaltu padaręs nusikalstamą ir dėl to gailisi, jo elgesys bausmės atlikimo laikotarpiu ir iki nutarimo dienos vertinamas visapusiškai teigiamai, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, atlikta pagal OAsys metodiką yra žema – 18 balų, pažymėtina, jog tai tėra lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, o ne lygtinio paleidimo pagrindas.

Teismo vertinimu, pirmiau išdėstytos aplinkybės šiuo atveju nelaikytinos pakankamomis taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, nes jas iš esmės nusveria kitos sprendžiant šį klausimą reikšmingos aplinkybės. Pastebėtina, kad nuteistasis A. M. šiuo metu atlieka bausmę už labai sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą – A. M. veikdamas bendrininkų grupėje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Nuteistojo padaryta veika pripažįstama itin pavojinga visuomenės sveikatai tarptautiniu mastu. Likusi neatliktos bausmės dalis gana didelė – du metai ir šeši mėnesiai. Pažymėtina, ir tai, kad lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nėra atleidimas nuo paskirtos bausmės, tai iš esmės prižiūrimas likusios bausmės dalies atlikimas visuomenėje, t. y. nuteistajam esant neizoliuotam. Lygtinai paleistas asmuo ir toliau atlieka bausmę, tačiau daro būdamas laisvėje, prižiūrimas probacijos tarnybų. Šiame kontekste sprendžiant dėl A. M. lygtinio paleidimo svarbios ir tos aplinkybės, kad nepaisant to, jog nutarime nurodyta, jog nuteistasis turi stiprius socialinius ryšius su šeimos nariais, tačiau jis neturi jokių socialinių ryšių su Lietuvos Respublika, šioje valstybėje neturi gyvenamosios vietos bei darbo, pasak jo paties, išėjęs į laisvę, ketina vykti gyventi ir dirbti į Kirgizijos Respubliką. Dėl šių priežasčių Lietuvos Respublikos Probacijos tarnybai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Probacijos įstatyme įtvirtintas nuostatas, vykdyti nuteistojo priežiūrą ir kontroliuoti anksčiau laiko paleisto nuteistojo elgesį, būtų praktiškai neįmanoma. Nebeliktų galimybės įgyvendinti Probacijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytų probacijos tikslų, taip pat vadovaujantis šio įstatymo 14, 17 ir 21 straipsniais sudaryti individualų probuojamojo priežiūros planą, vykdyti jo elgesio kontrolę, kontroliuoti kaip jis vykdo bendrąsias probuojamojo pareigas. Tokiu būdu būtų nukrypta nuo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos instituto sampratos, pagal kurią galimybė nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės egzistuoja tik jį prižiūrint. Taip pat, įvertinus tai, kad paleidimas iš pataisos įstaigos turi būti suvokiamas kaip integruota laisvės atėmimo bausmės vykdymo dalis, esant jau minėtoms aplinkybėms, nebūtų užtikrintas ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimas.

Pažymėtina, kad ir Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija dėl A. M. lygtinio paleidimo nebuvo vieninga, net du iš penkių posėdyje dalyvavusių komisijos narių buvo prieš tokį sprendimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog tvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 89-49, kuriuo nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, nėra pagrindo.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 5 dalies 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsisakyti patvirtinti Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2014 m. rugpjūčio 5 d. nutarimą Nr. 89-49 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. M..

Nutartis per septynias dienas nuo šios nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.