Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Jankauskienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. I. (U. I.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutarties, kuria buvo atmestas U. I. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. spalio 18 d. nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. U. I. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnio 1 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, jam paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams. Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu panaikinta 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžio dalis dėl U. I. nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, jis pripažintas kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis 5 dalies 2 punktu, U. I. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų 9 mėnesiams. Bausmės pradžia 2010 m. vasario 10 d., bausmės pabaiga – 2023 m. lapkričio 10 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos nutarimo priėmimo dieną) 2 metai 26 dienos.

2. Komisijos 2021 m. spalio 18 d. nutarimu nutarta netaikyti nuteistajam U. I. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija įvertino jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nustatytus kriminogeninius veiksnius, kitas aplinkybes ir padarė išvadą, kad nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, kad pataisos procesas jau yra užtikrintas.

3. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 2 d. nutartimi atmetė nuteistojo U. I. skundą dėl Komisijos nutarimo netaikyti jam lygtinio paleidimo. Teismas, sutikdamas su Komisijos nutarime padarytomis išvadomis, pažymėjo, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys dar nesudaro pagrindo spręsti, jog išėjęs į laisvę jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

4. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

4.1. Skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Nurodo, kad teismas kaip vieną iš jo nepaleidimo lygtinai motyvų be pagrindo vertino padarytą nusikaltimą, tačiau pagal BVK 157 str. l d. nuostatas toks reikalavimas, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, nėra numatytas. Teigia, kad padarytą nusikaltimą jau įvertino kitas teismas ir pagal Baudžiamąjį Kodeksą skyrė bausmę, todėl vertinimas iš naujo - baudimas už tą patį antrą kartą, kad prieštarauja ne tik BK nuostatoms, bet ir LR Konstitucijai. Taip pat pažymi, kad BVK vertinama tai, kaip atliekama bausmė ir ar nepadaryti nauji nusikaltimai. Padarytas nusikaltimas - praeitis, o dabar turi būti vertinama dabartis: byla Nr. 1S-454-327/2016. U. I. nuomone, teismas nepagrįstai vertino ir neatliktos bausmės dalį. Pagal BVK nuostatas - reikalavimas, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas - atlikti tam tikrą bausmės dalį, o ne vertinama kokia bausmės dalis turi likti. Tai analizuodamas teismas nepateikia konkrečios informacijos - kokia turi likti neatliktos bausmės dalis, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas. Nuteistojo vertinimu, šis teismo argumentas neturi teisinio pagrindo, tad negali turėti lemiamos reikšmės svarstant lygtinio paleidimo klausimą.

4.2. Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas mano, kad dar nėra pasiekti bausmės tikslai, tačiau nenurodo konkrečiai, kada tie tikslai bus pasiekti. Jam nesuprantama, kodėl paskirtos bausmės jam neleidžiama atlikti švelnesnėmis sąlygomis, nes jis bus prižiūrimas Probacijos Tarnybos pareigūnų, bus laikomasi ET MK Rekomendacijų ir BVK nuostatų, reglamentuojančių lygtinį paleidimą. U. I. mano esant svarbu ir tai, kad šiuo metu jis neturi galiojančių nuobaudų, kas rodo siekį taisytis, keistis teigiama linkme. Taip pat skunde pažymi, kad nuobaudos jau nebegalioja, kad pagal BVK normas patvirtina, kad jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Skunde nuteistasis teigia, kad teismai yra priėmę sprendimų, kai net su galiojančia nuobauda nuteistasis buvo paleistas lygtinai: byla Nr. 1S-574-327/2017. Atlikdamas bausmę jis nepadarė nusikaltimų, nėra jokių faktų, kas patvirtintų teismo prielaidą, kad jis gali daryti naujus nusikaltimus, todėl, nuteistojo nuomone, vėl atsiranda pagrindas teismo nutartį panaikinti, nes jai trūksta teisinės ir faktinės argumentacijos.

4.3. Skunde nuteistasis teigia suvokiantis, kad lygtinis paleidimas nėra atleidimas nuo bausmės, o tik galimybė atitinkant lygtinio paleidimo kriterijus greičiau resocializuotis, įsitvirtinti visuomenėje, įrodyti, kad jo mąstymas pasikeitė, kad suvokė, jog turi ne tik teises, bet ir pareigas prieš visuomenę. Jo vertinimu, buvimas pataisos namuose nepadės adaptuotis visuomenėje. Reikia adaptuotis toje visuomenėje, kuri yra už pataisos įstaigos sienų, grįžti į normalų gyvenimą.

5.Atsiliepimu į nuteistojo apeliacinį skundą Kauno apygardos prokuratūros organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorė Nomeda Urbanavičienė prašo nuteistojo U. I. skundą atmesti ir palikit galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį.

6. Nuteistojo U. I. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi, pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Sprendžiant, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra pakankama lygtinio paleidimo taikymui, kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir tolesnis pataisos procesas jau gali būti tęsiamas asmens neizoliavus nuo visuomenės pagrįstai tikintis, kad jis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuoja, kad tiek Komisija, tiek ir apylinkės teismas savo sprendimus išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam U. I. taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Daryti priešingas išvadas, nei padarė Komisija ir pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi apeliantas nepateikė naujų aplinkybių, kurios nebūtų vertintos, ir kurios turėtų esminės reikšmės, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

9. U. I. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kurią atlikus gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvavo pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, galiojančių nuobaudų neturi, yra skatintas, palaiko socialinius ryšius. Šios aplinkybės vertintinos kaip teigiamai charakterizuojančios nuteistąjį, tačiau vien tik jų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka. Sprendžiant lygtinio paleidimo taikymo klausimą turi būti vertinama duomenų, susijusių su nuteistojo pataisos procesu visą bausmės atlikimo laiką. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui.

10.Apylinkės teismas pagrįstai kaip abejonę dėl pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vertino nuteistojo U. I. mąstymo ir elgesio ypatumus. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis linkęs veikti greitai, neapgalvotai, neapsvarstant veiksmų pasekmių. U. I. nusikalstamo elgesio rizika įvertinta kaip žema, tačiau be nustatytų trijų apsauginių, nusikalstamą riziką mažinančių veiksnių, jam nustatyti ir penki kriminogeniniai veiksniai, vienas iš kurių – kriminalinė istorija, priskirtas statiniams, o kiti: nepastovi gyvenamoji vieta, maža darbo patirtis, lėšų valdymo sunkumai ir praeityje asocialios grupės įtaka, yra dinaminiai. Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeninis rizikos veiksnys nustatytas vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti kriminogeninio veiksnio egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

11. Manymą, kad nuteistojo pataisos procesas dar nėra pakankamas ir turi būti tęsiamas pataisos įstaigoje, siekiant įtvirtinti pozityvius nuteistojo elgesio pokyčius, sustiprina ir jo elgesio viso bausmės atlikimo metu vertinimas. U. I. svarstymo metu galiojančių nuobaudų jis neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 15 kartų pažeidė pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Skunde nuteistasis nurodo, kad jo nuobaudos jau nebegalioja ir todėl jis laikomas neturinčiu nuobaudų. Teisėjų kolegija pažymi, kad Komisija ir teismas skundžiamoje nutartyje ir nekonstatavo, kad nuteistasis turi nuobaudų, tačiau, kaip minėta, dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, turi būti sprendžiama įvertinus aplinkybių visumą. Siekiant objektyviai įvertinti nuteistojo asmenybę, jo pataisos procesą, turi būti vertinami ne tik duomenys, esantys nuteistojo svarstymo metu, tačiau atsižvelgiama į nuteistojo elgesį ir jo pokyčius per visą bausmės atlikimo laiką. Vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus U. I. darė ne tik bausmės atlikimo pradžioje, kuomet dar galimi adaptacijos sunkumai, tačiau šešerių metų bėgyje, paskutinis pažeidimas padarytas 2018 metais. Ir nors be nuobaudų, nuteistasis bausmės atlikimo metu 21 kartą paskatintas, tačiau po paskatinimų ir vėl sekė vidaus tvarkos taisyklių pažeidimai, kad rodo, jog nuteistojo elgesys teigiama linkme nebuvo koreguojamas nuosekliai ir tendencingai. Kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengė elgtis nepriekaištingai, kas atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Skunde U. I. teigia, kad teismai yra taikę lygtinį paleidimą ir nuteistiesiems, turintiems galiojančių nuobaudų. Atsakydamas į šį argumentą teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo asmenybės ypatumai bei bausmės atlikimo aplinkybės, ir sprendimas priimamas tik atsižvelgiant į jas.

12. Skunde nuteistasis U. I. teigia, kad teismas be pagrindo atsižvelgė į jo padaryto nusikaltimo pobūdį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą.

Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo

nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant, ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą, ir pan. U. I. laisvės atėmimo bausmę atlieka už apysunkio bei labai sunkaus nusikaltimo padarymą, labai sunkų nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje, kas buvo vienas iš veiksnių, susijusių su jo nusikalstamumu. Negalima nesutikti su skundo teiginiu, jog nusikaltimų sunkumas ir pobūdis yra vertinama skiriant bausmę, tačiau, sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, vertinant nuteistojo elgesio pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankamumą, jos taip pat neturi būti sumenkinamos ir į jas turi būti atsižvelgta. Šiame kontekste pažymima, kad pirmosios instancijos teismas apie U. I. nusikalstamas veikas pasisakė ir vertino visų kitų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių aplinkybių visumoje, nesuteikdamas ypatingos ar prioritetinės – lemiamos reikšmės, taigi, jokių įstatymų nuostatų nepažeidė.

13. Nuteistasis skunde nurodo, jog atliktos bei neatliktos bausmės santykis, nėra esminiai faktoriai, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė taip pat teismo nebuvo vertinama kaip esminė, tačiau jos vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje, kas ir buvo padaryta skundžiamoje nutartyje, įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti.

14. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo spręsti, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas objektyviai įvertinus U. I. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pritarti pirmosios instancijos teismo išvadai, jog nuteistasis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo U. I. (U. I.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. gruodžio 2 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.