Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Algirdo Remeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gyčio Večersko,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo U. A. (U. A.) skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutarties, kuria nuteistojo skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 91-230 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos buvo atmestas.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. U. A. nuteistas Kauno apygardos teismo 2011 m. lapkričio 18 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 14 metų 3 mėnesiams.

2. Bausmę nuteistasis atlieka nuo 2010 m. balandžio 20 d., bausmės pabaiga – 2024 m. liepos 20 d. Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis Komisijos posėdžio dieną, tai yra 2020 m. lapkričio 26 d., buvo 3 metai 7 mėnesiai 24 dienos.

4. Nuteistajam apskundus šį nutarimą, Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartimi jo skundas buvo atmestas, motyvuojant tuo, kad nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžios nuteistojo pažangos pataisos proceso metu.

5. Nuteistasis skundžia Kauno apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį, prašo ją panaikinti ir priimti naują sprendimą – taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis bausmę atlieka lengvojoje grupėje, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema, yra daug kartų skatintas. 2020 m. birželio 22 d. nutarimu Komisija buvo priėmusi sprendimą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau teismui jo nepatvirtinus ir po to nuteistojo rizikai sumažėjus 10 balų, Komisija, 2020 m. lapkričio 30 d. nutarimu priėmė sprendimą lygtinio paleidimo jam netaikyti.

5.2. Skunde nurodoma, kad tiek Komisijos nutarimas, tiek teismo nutartis privalo atitikti ne tik Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) bei Konstitucijos nuostatas, tačiau ir Komisijos nuostatus bei viešąjį administravimą reglamentuojančius teisės aktus, konstitucinę doktriną. Šiuo atveju, yra privaloma vadovautis Ministrų Komiteto rekomendacija Nr. Rec(2003)22, kurios 18 punkte nurodytas reikalavimas, kad kriterijai, kuriuos kaliniai turi atitikti, kad būtų lygtinai paleisti, turi būti aiškūs ir tikslūs, o 20 punkte nurodyta, kad lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems minimalius reikalavimus atitinkantiems asmenims.

5.3. Nuteistojo teigimu, Komisijos nutarimas yra nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, kokių reikalavimų lygtiniam paleidimui taikyti jis neatitinka. Cituojami tarptautiniai teisės aktai, pagal kuriuos Komisija yra įpareigota pateikti įrodymus, jog nuteistasis lygtinio paleidimo taikymo kriterijų neatitinka. Po Komisijos sprendimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo pateikiami samprotavimai negali būti laikomi pagrįstais. Komisijos teiginiai apie nepakankamą atliktos bausmės dalį yra absurdiški, nes bausmę nuteistajam skyrė teismas. Apylinkės teismas nepagrįstai Komisijos nutarimą įvertino kaip motyvuotą ir pagrįstą.

5.4. Pažymima, kad vieninteliu kriterijumi, lemiančiu lygtinio paleidimo taikymą, yra pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas. Tuo tarpu socialinio tyrimo išvada yra nurodoma Komisijos darbą reglamentuojančiame BVK 164 straipsnyje. Atkreipiamas dėmesys, kad nuteistiesiems nėra galimybės susipažinti su jų asmens bylomis, taigi ir su socialinio tyrimo išvada. Tokiu būdu teismas savo baigiamąjį aktą grindė nuslėptais, viešai neprieinamais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

7. Nuteistojo skundas atmetamas.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Priešingai nei teigiama skunde, iš straipsnio lingvistinio aiškinimo – formuluotės „gali būti lygtinai paleisti“, darytina išvada, kad teismas gali, bet neprivalo, asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Sprendžiant klausimą dėl galimybės asmeniui, kurio pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip žema, taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vertintinos ir kitos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybės, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, kad būtų galima pagrįstai spręsti, jog išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

9. Priešingai nei tvirtinama skunde, sprendžiant lygtinio paleidimo klausimą, toks vertinimas nepažeidžia baudžiamojo proceso įstatymo, bausmių vykdymo įstatymų ar kitų teisės aktų nuostatų, konstitucinės doktrinos ar tarptautinės teisės aiškinimo taisyklių. Skunde iš esmės sutinkama, kad svarstant probacijos taikymo galimybę asmenims, atliekantiems bausmę pataisos įstaigose, turi būti įvertinama asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (tai numato ir anksčiau aptartos BVK 157 straipsnio nuostatos). Ši rizika nustatoma svertiniais balais įvertinant kiekvieno nuteistojo asmenybę, ankstesnius teismumus bei kitus faktorius, taikant Lietuvos Respublikoje aprobuotą OASys metodiką. Iš skundo turinio nėra aišku, kuo esmingai skiriasi sąvoka galimo „pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika“ ir vertinimas, ar asmuo „laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals“, kadangi, aukštesniojo teismo vertinimu, abiem šiais atvejais, atsižvelgiant į nustatytus kriterijus, sprendžiama, ar vis dar egzistuoja tikimybė, kad nuteistasis galimai ateityje įvykdys teisei priešingas veikas. Taigi, teismas ar Komisija, svarstydama dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, vietoje sąvokos „pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika“ taikydami iš esmės analogišką kriterijų – vertinimą, ar asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, baudžiamojo įstatymo neaiškina plečiamai ir, priešingai nei nurodoma skunde, papildomų reikalavimų lygtiniam paleidimui taikyti, kurie nėra numatyti įstatyme, netaiko.

10. Nagrinėjamu atveju, iš aukštesniajam teismui pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis U. A. yra atlikęs minimalią įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos. Be to, nuteistasis yra pateikęs prašymą jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Tai sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl probacijos nuteistajam taikymo, tačiau lygtiniam paleidimui taikyti taip pat būtina įvertinti ir materialiųjų sąlygų egzistavimą.

11. Nagrinėjamu atveju, kaip pagrįstai akcentuojama skunde, nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika (16 balų), kuri nuo nuteistojo bausmės atlikimo pradžios sumažėjo nuo 32 balų. Tai neabejotinai rodo nuteistojo pastangas savo elgesį koreguoti teigiama linkme, tačiau negalima ignoruoti fakto, kad šią riziką vis dar sudaro pakankamai didelis dinaminių svertinių taškų skaičius (14 balų), kuriuos nuteistasis savo kryptingu elgesiu bausmės atlikimo metu turi galimybę sumažinti. Dėl to pagrįstai pažymima pažangos šią riziką mažinant pataisos proceso metu svarba. Tuo tarpu statiniams priskiriami tik 2 svertiniai pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką sudarantys taškai (teistumas). Aukštesnysis teismas pažymi, jog esant santykinai reikšmingam dinaminių riziką didinančių svertinių taškų kiekiui, nuteistojo pažanga bausmės atlikimo metu turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad jis galimos probacijos laikotarpiu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

12. BVK 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose BVK skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Būtent iš to, kaip nuteistasis vykdo šias jam nustatytas priemones, sprendžiama, ar jo pataisos procesas yra pakankamas, o pažanga sudaro pagrindą spręsti, jog savo tikslų nuteistasis, būdamas laisvėje, sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, jog nuteistojo bausmės vykdymo procesas įvertinamas surašant socialinio tyrimo išvadą, kurioje nurodomi tiek nuteistojo kriminogeniniai veiksniai, tiek apibūdinami socialiniai aspektai ir bausmės atlikimo metu nustatytų priemonių laikymasis. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas bei Komisija visų lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingų aplinkybių visumoje įvertino nuteistojo nusikalstamos veikos pavojingumą bei likusią atlikti bausmės dalį. Šios aplinkybės nebuvo suabsoliutinamos, tuo suteikiant joms išskirtinį dėmesį prieš kitas. Vien tai, kad teismas skundžiamoje nutartyje padarė rašymo apsirikimą netinkamai nurodydamas nuteistajam likusią atlikti bausmės dalį, savaime šio procesinio sprendimo teisėtumo bei pagrįstumo nepaneigia. OASys metodika pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nustatoma įvertinant joje nurodomus aspektus, susijusius tiek su nuteistojo mąstymu bei elgesiu, tiek su gyvenimo stiliumi ir kitomis aplinkybėmis, kurias skundžiamoje nutartyje analizuodamas teismas išsamiai motyvavo, tuo pačiu pagrįsdamas jų egzistavimą bei įtaką galimybei nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

13. Kaip minėta, nuteistojo socialinės aplinkos, asmenybę charakterizuojančių aspektų aprašymas pateikiamas socialinio tyrimo išvadoje. Priešingai nei tvirtinama skunde, nuteistiesiems sudaroma galimybė su ja susipažinti. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis U. A. savo susipažinimą su šiuo dokumentu patvirtino pasirašytinai. Taigi aptariamas ir skunde kvestionuojamas teismo motyvų išdėstymas nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip ydingas ar neatitinkantis teisės aktų nuostatų ir juolab, nesuponuoja pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, kai kitos U. A. bei jo elgesį pataisos proceso metu apibūdinančios aplinkybės nerodo pakankamos jo pažangos pataisos proceso metu. Analogiškai vertintinas ir Komisijos nutarimo turinys. Vien tai, kad nuteistajam atrodo netinkamas pastarosios priimto nutarimo struktūrinis išdėstymas, nesudaro pagrindo tvirtinti, kad Komisijos sprendimas savo esme yra nemotyvuotas ir neaiškus.

14. Nagrinėjamu atveju, bylos duomenys patvirtina, kad individualų socialinės reabilitacijos planą nuteistasis vykdo. Jis pataisos įstaigoje dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, įstaigos renginiuose, pozityvaus užimtumo priemonėse. Taip pat jis palaiko socialinius ryšius, yra devynis kartus paskatintas, yra gauta duomenų, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turėtų gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės teigiamai apibūdina nuteistojo socialinę aplinką bei jo elgesį bausmės atlikimo metu, kuris rodo jo norą pasitaisyti. Tačiau šios aplinkybės savaime negali būti lemiamu faktoriumi sprendžiant dėl pakankamos nuteistojo elgesio korekcijos bausmės atlikimo metu, kadangi darbinę veiklą nuteistasis vykdė bei socialinius ryšius palaikė ir iki bausmės atlikimo, tačiau jie nebuvo pakankamas faktorius, sulaikantis jį nuo nusikalstamo elgesio. Taigi, pritariant pirmosios instancijos teismo išvadoms, vien aptartų teigiamai nuteistąjį bei jo elgesį pataisos įstaigoje šiuo metu apibūdinančių duomenų nepakanka spręsti, kad jo pažanga sudaro pagrindą lygtiniam paleidimui taikyti ir jis jau yra pasiruošęs adaptuotis visuomenėje bei gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

15. Nuteistajam socialinio tyrimo išvadoje išskiriami du kriminogeniniai veiksniai – jo gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys. Aptariant juos, socialinio tyrimo išvadoje akcentuojama, kad nuteistasis, savo kaltės baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepripažinęs, šiuo metu nors ir žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, kas, nepaisant nuteistojo teiginių apie tai, jog pinigai, gaunami iš žmonių nelaimių, yra blogi, vertintina kritiškai, analizuojant nuteistojo gebėjimus įsisąmoninti savo nusikalstamo elgesio pasekmes ne tik sau, tačiau ir aplinkiniams. Tai patvirtina ir socialinio tyrimo išvadoje nurodomos aplinkybės, jog nuteistasis yra linkęs atsakomybę už savo nusikalstamą elgesį perkelti aplinkai, kaltindamas netinkamus asmenis, pinigų poreikį. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad nepaisant nuteistojo lankytų socialinės reabilitacijos programų, pozityvaus užimtumo priemonių, jo pažanga pataisos proceso metu dar nėra pakankama.

16. Skunde nuteistasis taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas aplinkybes, susijusias su jo baustumu drausmine tvarka. Teigiama, kad teismas nepagrįstai vertino aplinkybę, jog nuteistasis yra baustas drausmine tvarka, kadangi pagal BVK 143 straipsnio 8 dalį, praėjus 6 mėnesiams po nuobaudos paskyrimo ir naujų nusižengimų nepadarius, laikoma, kad asmuo nuobaudų neturi. Atmetant šiuos skundo argumentus pažymėtina, kad nuobaudos panaikinimas prieš terminą ar jos pasibaigimas suėjus įstatyme nustatytam terminui, niekaip neeliminuoja fakto, kad nuteistajam nuobaudos buvo paskirtos. Ši aplinkybė svarstant lygtinio paleidimo klausimą reikšminga tik tiek, kiek ji sudaro pagrindą spręsti, ar nuteistasis, būdamas struktūruotoje aplinkoje, geba laikytis nustatytų vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų. Ankstesnių nuobaudų skyrimas vertinamas kaip nuteistąjį bei jo elgesį pataisos proceso metu charakterizuojanti medžiaga, tačiau toks vertinimas, priešingai nei tvirtinama skunde, niekaip nesikerta su aplinkybe, jog nuobaudos terminui pasibaigus asmuo laikomas nebaustu, tai yra nebeturinčiu galiojančių drausminių nuobaudų. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, nuteistasis bausmės atlikimo metu sistemingai pažeidinėjo vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimus. Paskutinė nuobauda iki Komisijos svarstymo jam buvo skirta 2018 m. liepos 25 d. ir nustojo galioti tik 2019 m. liepos 23 d. ją panaikinus prieš terminą.

17. Kritiškai vertintina ir tai, kad aptariama nuobauda nuteistajam skirta už alkoholinių gėrimų vartojimą pataisos įstaigoje (nuteistajam buvo nustatytas 1,15 prom. neblaivumas). Tuo tarpu iš socialinio tyrimo išvados matyti, jog nuteistasis teigė alkoholio apskritai nevartojantis dėl religinių pažiūrų. Toks nuteistojo aplinkybių dėstymas sudaro pagrindą abejoti jo nuoširdumu, o kartu ir pažanga pataisos proceso metu įsisąmoninant teigiamus socialinio elgesio modelius. Tai, kad nuteistojo pažanga dar nėra akivaizdi ir įtikinanti, jog būdamas nestruktūruotoje aplinkoje nuteistasis savo tikslų sieks teisėtais būdais ir priemonėmis, patvirtina aplinkybė, kad dar 2020 m. gruodžio 4 d., tai yra jau po Komisijos nutarimo priėmimo, jis buvo baustas drausmine tvarka dėl draudžiamų daiktų laikymo. Skunde šios nuobaudos paskyrimas ginčijamas, teigiant, kad draudžiamų daiktų sąrašas yra labai ribotas, nuobaudos pagrįstumo klausimas šiuo metu yra nagrinėjamas ikiteisminėje stadijoje, tačiau, remiantis BVK 143 straipsniu, paskirta nuobauda yra vykduoma tuoj pat po jos paskyrimo, o skundo padavimas jos vykdymo nesustabdo. Šiuo atveju, aukštesnės instancijos teismui duomenys apie nuobaudos panaikinimą nebuvo pateikti, todėl vertinama, kad nuteistasis 2020 m. gruodžio 4 d. padarė pataisos įstaigos vidaus tvarkos pažeidimą.

18. Skunde kaip vienas iš motyvų dėl teismo nutarties, o tuo pačiu ir Komisijos nutarimo, neteisėtumo, nurodoma tai, jog ankstesnio lygtinio paleidimo klausimo svarstymo metu Komisija priėmė nuteistajam palankų sprendimą. Pažymėtina, kad apylinkės teismas aptariamo ankstesnio Komisijos nutarimo nepatvirtino, nuteistajam lygtinis paleidimas nebuvo taikytas. Priešingai nei teigiama skunde, Komisija nėra saistoma savo ankstesnio nutarimo, kuriuo buvo priimtas sprendimas taikyti lygtinį paleidimą nuteistajam. Vien tai, kad Komisija, atsižvelgusi į ankstesnės teismo nutarties motyvus, net ir esant tam tikroms nuteistojo elgesio korekcijos po paskutinio vertinimo apraiškoms, nutarė lygtinio paleidimo nuteistajam netaikyti, priešingai nei tai traktuojama skunde, nesuponuoja pagrindo spręsti apie jos narių korupcinio pobūdžio veikimą.

19. Nuteistojo skunde ypatingai didelis dėmesys skiriamas analizuoti lygtinio paleidimo instituto esmę bei taikymo būtinybę. Neatmetant ir neabejojant probacijos taikymo reikšme, vis tik pažymėtina, kad skundo autorius, remdamasis Ministrų Komiteto rekomendacijomis Nr. Rec(2003)22, dėsto iš esmės bendrojo pobūdžio argumentus, kurie negali nei patvirtinti, nei paneigti aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju reikšmingos būtent U. A. lygtinio paleidimo klausimui spręsti. Vien tai, kad, be kita ko, įgyvendinant tarptautinės teisės normas, nacionalinėje teisėje įtvirtintas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos institutas, savaime nesudaro pagrindo jo taikyti kiekvienam to prašančiam nuteistajam, kuris, nors atitinka formaliąsias, tačiau neatitinka materialiųjų teisės aktuose įtvirtintų sąlygų šiam institutui taikyti. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas nutartyje atsižvelgė ir vertino ne tik bausmės skyrimo tikslus, bet ir resocializacijos reikšmę nuteistajam taikomo pataisos proceso metu. Vis tik vien nuteistojo siekiui būti paleistam lygtinai iš pataisos įstaigos negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės saugumą bei interesą, kad asmenys laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Teismas įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatė, kad U. A. bausmės tikslai gali būti pasiekti tik faktiškai atliekant terminuotą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje, todėl jos atlikimo sąlygų pakeitimas jas švelninant galimas tik nustačius tokią asmens pažangą pataisos proceso metu, kuri sudarytų pakankamą pagrindą manyti, kad toliau tęsti bausmės atlikimą struktūruotoje aplinkoje būtinybės nėra, o nuteistas asmuo probacijos metu laikysis įstatymų ir nebenusikals. Šiuo atveju aptartos aplinkybės, be kita ko, tai, kad nuteistasis iki šiol pakankamai kritiškai nevertina jo teisei priešingą elgesį sąlygojančių veiksnių, sudaro pagrindą spręsti, kad pataisos procesas pataisos įstaigoje jam vis dar nėra pakankamas, o socialinio tyrimo išvadoje išskiriami aptarti su jo mąstymu ir elgesiu susiję riziką pakartotinai nusikalsti didinantys aspektai, kuriuos, priešingai nei tvirtinama skunde, pagrįstai ir motyvuotai įvertino pirmosios instancijos teismas, nepatvirtina pakankamos nuteistojo pažangos.

20. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą vadovaujamasi valstybėje galiojančiais teisės aktais, šiuo atveju – jau aptartomis BVK nuostatomis ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (toliau – BPK). Skundžiamoje nutartyje teismas argumentuotai nurodė, kokių lygtinio paleidimo kriterijų nuteistasis neatitinka ir išdėstė aiškius atsisakymo taikyti lygtinį paleidimą motyvus, tiek BVK, tiek BPK nuostatas pritaikydamas tinkamai. Tuo pačiu pažymėtina, kad kiekvienu atveju bausmę atliekančio nuteistojo pažanga privalo būti vertinama individualiai, todėl abstraktaus pobūdžio skundo argumentai, jog lygtinis paleidimas turi būti taikomas visiems minimalius reikalavimus atitinkantiems nuteistiesiems, aptariamų teisės aktų nuostatų nepažeidžia. Dėl šios priežasties, remiantis nuteistojo skundo argumentais, negalima spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą. Priešingai nei tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs lygtinio paleidimo klausimui spręsti reikšmingas aplinkybes, teisės taikymo klaidų nepadarė. Kaip minėta, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir skundą dėl pastarosios nutarimo nagrinėjantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, aukštesnės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsisakęs tenkinti skundą dėl Komisijos nutarimo apylinkės teismas padarė byloje nustatytomis aplinkybėmis pagrįstą išvadą, dėl ko nuteistasis šiuo metu dar neatitinka BVK 157 straipsnio nuostatų lygtiniam paleidimui taikyti, tai yra šiuo metu pakankama nuteistojo pažanga, kuri yra materialusis kriterijus probacijai taikyti, nėra nustatyta. Tuo tarpu skunde nurodyti duomenys, kurie teisingai buvo įvertinti ir pirmosios instancijos teismo, priešingo vertinimo nesąlygoja, todėl pagrindo manyti, jog lygtinio paleidimo atveju nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, šiuo metu dar nėra. Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatą nuteistajam vis dar sudaro ne tik statiniai, bet ir dinaminiai balai, taigi nuteistasis pataisos namuose privalo mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo U. A. (U. A.) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2020 m. gruodžio 30 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.